Nors lietuvių ir latvių kalbos priklauso tai pačiai baltų kalbų šeimai ir turi daug bendrų bruožų, kasdieniame susikalbėjime kaimynai ne visada vieni kitus supranta. Net kai lietuviai šneka tarmiškai, ne viską suprantame, o kaimynystėje kiekvienas šneka savo kalba. Kalbų giminiškumą rodo garsų atitikmenys, bendros kilmės leksika ir kai kurios gramatinių sistemų bendrybės.
Linguistės įžvalgos: dr. Reginos Kvašytės patirtis
Docentė daktarė Regina Kvašytė, gimusi Latvijoje ir, kaip pati sako, su kaimynų vaikais žaisdama išmokusi kalbą, yra puikus lietuvių ir latvių kalbų sandūros pavyzdys. Etaplius.lt pašnekovė mokėsi latvių mokykloje ir baigė Latvijos universitetą, parašė ir apgynė disertaciją latvių kalba apie latvių kalbą. Kuria kalba - lietuvių ar latvių - ji kalba gimtąja, greičiausiai net pačiai R. Kvašytei sunku nuspręsti, nes jos tėvai lietuviai. Dabar docentė daktarė dėsto Šiaulių universitete ir vadovauja „Baltų centrui“. Jos patirtis leidžia giliai pažvelgti į abiejų kalbų niuansus ir tarpusavio sąveiką.
Žodžio „Bauda“ Latvių Kalboje: Netikėta Reikšmė
Vienas ryškiausių pavyzdžių, iliustruojančių lietuvių ir latvių kalbų skirtumus, yra žodis „bauda“. Lietuviškai šis žodis reiškia piniginę arba administracinę sankciją už nusižengimą, tačiau latvių kalboje jo reikšmė yra visiškai kitokia - mėgavimasis. Docentė daktarė R. Kvašytė teigia, kad kartais, pamačius parašytą žodį, net negalima pasakyti, kokios jis kalbos - tik tarimas leidžia tai nustatyti, nes latvių kalba dažniausiai kirčiuojamas pirmas skiemuo. Kiti panašūs, bet skirtingą reikšmę turintys žodžiai apima:
- Skola latvių kalba reiškia mokyklą (lietuviškai - skola, įsipareigojimas).
- Nauda - pinigai (lietuviškai - nauda, pranašumas).
- Ola - kiaušinis (lietuviškai - ola, urvas).
Lingvistiniai „Netikri Draugai“ ir Pramanyti Vertimai
Pasak R. Kvašytės, žmonių fantazija beribė, o tai prisideda prie šmaikščių, bet neteisingų vertimų kūrimo. Visi yra girdėję tautiečių sumanytų šmaikščių vertimų į latvių kalbą: ežiukas - „adata galva“, gyvatė - „džiunglių šniūrs“, banginis - „okeana burbuls“, dantistas - „iltis barškals“. Tačiau R. Kvašytė sako, kad žmonių fantazija neturi ribų, nes tikrieji latvių kalbos žodžiai visiškai nepanašūs į liaudiškos kūrybos atitikmenis.
Panašūs, bet skirtingi žodžiai
Kalbų giminiškumas rodo ir garsų atitikmenys, ir bendros kilmės leksika, ir kai kurios gramatinių sistemų bendrybės, tačiau kaimyninės tautos turi ir „atvirkštinių“ variantų. Specialistė pažymi, kad paprasčiausi atvejai yra tie, kai skiriasi tik galūnės, pavyzdžiui:
- lietuvių pienas - latvių piens,
- lietuvių sviestas - latvių sviests.
Latvių kalbos „linksmybės“ lietuvių ausims
Tiesa, latviai išties turi linksmai lietuvių ausims skambančių žodžių. Anot R. Kvašytės, stebint studentų reakcijas, linksmai skamba žodžiai:
- bērns - lietuviškai vaikas,
- puisis - vaikinas,
- lepns - išdidus,
- ēst - valgyti,
- dejot - šokti,
- atbildēt - atsakyti.
Etninės Pravardės ir Istorinės Interpretacijos
Kol lietuviai latviams „lipdo“ įvairias etiketes, kaimynai atsako tuo pačiu. Štai posakis „zirga galva“ (arklio galva), kuriuo lietuviai kartais pravardžiuoja latvius, anot R. Kvašytės, vargu ar juos įžeidžia. Anot jos, versijų, iš kur atsirado šis pasakymas, daug, bet neaišku, kuri tikroji. Esą posakis galėjo atsirasti dėl šalies sienos kontūrų ties Baltijos jūra, kurie primena arklio galvą. Tačiau R. Kvašytei ši versija atrodo nelabai įtikinama. Ji yra linkusi tai sieti su teorija, kad šis posakis turi atvirkštinę kilmę, t. y. taip latviai kažkada vadino lietuvius. „Nes reikia prisiminti, kad buvo laikai, kai lietuviai uždarbiavo pas latvius ūkininkus, o žodis zirgs latviškai reiškia arklį - tad latviai juos darbo jėga laikė ir taip pravardžiavo. Taigi, jeigu lietuviai įsivaizduoja, kad jie latvius menkina šiuo pasakymu, iš tikrųjų jie kalba apie save“, - svarstė latvių kalbos žinovė.
Panašiai, latviai lietuvius vadina „leišiais“ - tai gali reikšti lėtus, neapsukrius, stambius žmones arba, trumpiau tariant, liurbius. R. Kvašytė tikino, kad „šis žodis yra ir mokslinėje literatūroje, net garsus latvių kalbininkas Janis Endzelynas jį vartojo ir kalbą vadino leišu valoda, t. y. lietuvių kalba, tačiau žmonėms šis žodis turi menkinamą atspalvį“.
tags: #zodis #bauda #latviskai