Futbolo sezonui įsibėgėjant, verta atkreipti dėmesį ne tik į sportinę kovą aikštėje, bet ir į finansinę komandų pusę. Šiemet trys Lietuvos futbolo klubai - "Sūduva" ir abu "Žalgiriai" - pateikė išsamius savo finansinių rodiklių apžvalgus. Šiame straipsnyje bus analizuojami Vilniaus ir Kauno "Žalgirio" klubų biudžetai, siekiant suprasti, kaip formuojasi jų pajamos ir išlaidos, bei kokie veiksniai daro įtaką jų finansinei būklei.
Svarbu pabrėžti, kad šis tekstas nėra skirtas vieno klubo iškėlimui ar kito menkinimui. Abu klubai demonstruoja pažangą ir priima teisingus vadybinius sprendimus. Tikslas - geriau suprasti finansinių skaičių kilmę ir sudėtį. Analizė yra subjektyvi, remiantis turima informacija, o duomenys apie Kauno "Žalgirį" yra grindžiami dviem lentelėmis ir keliomis citatomis. Tekste bus naudojami sąlyginiai teiginiai ("jeigu"), kadangi ne visos finansinės detalės yra viešai prieinamos.
Pajamų analizė
Šiemet Kauno "Žalgirio" pajamos planuojamos 4,5 milijono eurų, o Vilniaus "Žalgirio" - 4,1 milijono eurų. Norint suprasti šiuos skaičius, būtina pažvelgti į ankstesnių metų biudžetus ir pajamas, kurios buvo planuojamos optimistiškiau, bet ne visada pasiekdavo numatytus tikslus.
Miestų parama
Vienas iš aiškiausių pajamų šaltinių yra savivaldybių parama. Kaunas skyrė 1 milijoną eurų, o Vilnius - apie 1,5 milijono eurų. Ši parama yra svarbus finansavimo pagrindas abiem klubams.
UEFA lėšos
Didžiausią pajamų skirtumą tarp klubų sudaro lėšos iš UEFA turnyrų. Skaičiuojama, kad Kauno "Žalgiris" šioje srityje turi apie 1,4 milijono eurų persvarą.
- Vilniaus "Žalgiris": Į biudžetą įskaitomi tik 100% garantuoti pinigai - 325 000 eurų už dalyvavimą UEFA Konferencijų lygoje. Bet kokios papildomos pajamos iš Europos turnyrų bus įtrauktos į 2027 metų biudžetą.
- Kauno "Kauno Žalgiris": Klubas, atrodo, įskaičiuoja ir šių metų europinių turnyrų rezultatus. Remiantis Manto Kalniečio citata, skaičiai "kažkiek pririšti prie europinių turnyrų, tačiau vertinimas labai atsargus".
Kauniečiai turi garantuotus pinigus už pirmą Čempionų lygos atrankos etapą ir, nesėkmės atveju, antrą Konferencijų lygos atrankos etapą. Apskaičiuota, kad už Čempionų lygos atranką galima tikėtis gauti apie 300 000 eurų, o už Konferencijų lygos antrąjį etapą - 525 000 eurų. Tai sudaro 960 000 eurų garantuotų Europos lėšų. Pridėjus solidarumo lėšas, bendra suma gali siekti apie 1,2 milijono eurų.
Vilniaus "Žalgiris" didžiąją dalį solidarumo lėšų jau išnaudojo praėjusiais metais. Kauno klubas skaičiuoja papildomus 600 000 eurų, tikėdamasis įveikti bent vieną Konferencijų lygos atrankos etapą (papildomi beveik 400 000 eurų) arba pirmąjį Čempionų lygos etapą, kas atvertų duris į Europos lygos atranką ir dar didesnius finansinius bonusus.
Tapti Lietuvos čempionais yra ne tik sportiškai, bet ir finansiškai svarbu, nes tai garantuoja vietą Čempionų lygos atrankoje. Pralaimėjus pirmąjį etapą, Kaunas potencialiai galėtų gauti 1,7 milijono eurų. Tačiau pirmasis atrankos barjeras gali būti sudėtingas, nes klubas gali susidurti su stipriais varžovais.
Vilniaus "Žalgiris" turi pranašumą, nes nereikia nerimauti dėl papildomų pajamų iš Europos turnyrų. Klubo biudžete numatytas minimumas: 325 000 eurų iškritus iš karto, 700 000 eurų iškritus antrame etape, 1,075 milijono eurų - trečiame, ir 1,45 milijono eurų - ketvirtame etape.
Rungtynių bilietai
Kauno "Žalgiris" tikisi surinkti 310 000 eurų iš bilietų pardavimo, daugiausia iš trijų Europos turnyrų rungtynių. Tikimasi 100 000 eurų pajamų iš rungtynių "Dariaus ir Girėno" stadione, pardavus apie 6000 bilietų vidutiniškai po 15 eurų.
Vilniaus "Žalgiris" planuoja surinkti 260 000 eurų iš bilietų ir abonementų. Iš parduotų abonementų jau surinkta apie 170 000 eurų. Tikimasi apie 100 000 eurų pajamų iš TOP lygos rungtynių bilietų pardavimo, o dar 80 000 eurų - iš vienų garantuotų Europos turnyrų rungtynių, kuriose tikimasi "soldout".
Jei bus papildomų Europos turnyrų rungtynių, šios pajamos bus įtrauktos į 2027 metų biudžetą.
Komercinės pajamos
Didžiausią skirtumą tarp klubų kelia komercinių pajamų prognozės: Kauno "Žalgiris" planuoja 1,46 milijono eurų, o Vilniaus "Žalgiris" - 1,25 milijono eurų.
Vilniaus "Žalgirio" komercinės pajamos jau viršija prognozes. Kovo pabaigoje pasirašytos rėmimo sutartys siekia 1,3 milijono eurų (64% finansinis rėmimas, 36% barteris). Moterų komandos rėmimas artėja prie 100 000 eurų. Tikimasi pritraukti dar 400 000 eurų naujų sutarčių. Prognozuojama, kad realūs skaičiai gali viršyti biudžeto prognozes 1,8-2 kartus.
Vilniaus "Žalgiris" taip pat turi naujų investuotojų, o priklausomai nuo komercinių rezultatų ir Europos turnyrų premijų, bus svarstomas papildomas investicijų pritraukimo etapas.
Išlaidų analizė
Abiejų klubų išlaidų struktūroje nėra kardinalių skirtumų. Kauno "Žalgiris" skiria 3 milijonus eurų savo komandoms, o Vilniaus "Žalgiris" - apie 2,4 milijono eurų (įskaitant moterų ir B komandas). Nors Kaunas skiria šiek tiek daugiau, skirtumas nėra didelis.
Administracinės ir techninės išlaidos
- Kauno administracijos išlaidos siekia 540 000 eurų, Vilniaus - 580 000 eurų.
- Techninės arba rungtynių išlaidos Kaune - 963 000 eurų, Vilniuje - 866 000 eurų. Šie skaičiai gali skirtis dėl skirtingų apskaitos metodų.
Abu klubai investavo į LED ekranus stadionuose. Vilniaus "Žalgiris" papildomai investuoja į namų rungtynių transliacijų kokybės gerinimą.
Vilniaus išlaidose taip pat yra keli šimtai tūkstančių eurų, kurie buvo patirti dėl ankstesnės vadovybės sprendimų (ilgos trukmės sutarčių su žaidėjais nutraukimas).
Pagrindinis skirtumas matomas komplektuojant pirmąją komandą: po antrojo transferų lango Kauno "Kauno Žalgiris" gali būti išleidęs 300-400 tūkstančių eurų daugiau. Be to, Kauno klubui nereikėjo iš esmės perkomplektuoti komandos, išlaikant jos branduolį, todėl jie buvo laikomi favoritais dar prieš sezono pradžią.
Perspektyvos ir ateities prognozės
Artimiausi dveji metai:
- Kauno "Žalgiris": Pagrindinis šių metų statymas - Europos turnyrai. Sėkmingas pasirodymas gali atnešti papildomus 3-4 milijonus eurų. Tapimas Lietuvos čempionu ir patekimas į Čempionų lygos atranką kitais metais garantuotų Kauno "Žalgiriui" finansinę dominavimą Lietuvos futbole 2027 m.
- Vilniaus "Žalgiris": Klubo dėmesys sutelktas į komercinių pajamų auginimą. Jei prognozės viršytų dvigubai, būtų pritrauktas naujas investuotojas ir pasiektas Europos turnyrų trečias etapas, kitų metų biudžetas galėtų papildyti milijonas eurų.
2028 metai ir Nacionalinis stadionas:
Jei Vilniuje bus pastatytas Nacionalinis stadionas ir jis taps Vilniaus "Žalgirio" baze, tai gali radikaliai pakeisti Lietuvos futbolo finansinę padėtį. Naujos galimybės verslui ir galimybė parduoti bilietus į 19 000 vietų stadioną gali atnešti virš 300 000 eurų pajamų vien per vienas Europos turnyrų rungtynes. Prognozuojama, kad Vilniaus "Žalgirio" biudžetas 2027 m. galėtų siekti 5 milijonus eurų, o 2028 m. - 7 milijonus eurų.
Moterų futbolo komandos situacija
Nors pagrindinis dėmesys skiriamas vyrų futbolui, verta paminėti ir moterų komandos situaciją. Po iniciatyvos globoti Vilniaus "Žalgirio" moterų komandą, buvo iškelti tikslai, tokie kaip pritraukti Lietuvos rinktinės žaidėjas, užtikrinti lietuvių persvarą aikštėje, padidinti komandos biudžetą iki 200 000 eurų, pasiekti 400 žiūrovų vidurkį ir užimti prizinę vietą A lygoje.
Šiemet Vilniaus "Žalgiryje" žais penkios Lietuvos nacionalinės rinktinės kandidatės, tarp jų - nacionalinės rinktinės kapitonė Milda Liužinaitė. Tikimasi, kad per metus "Žalgiris" gali tapti bazine komanda Lietuvos moterų rinktinei.
Vairavimo mokyklų informacija
Tekste taip pat pateikiama informacija apie vairavimo mokyklas, ypač minimos "Žirmūnų g. Mokomieji" ir kitos vairavimo mokyklos Vilniuje, nurodant jų adresus, automobilių parką ir teikiamas paslaugas. Ši informacija, nors ir ne tiesiogiai susijusi su futbolo finansais, yra įtraukta į pateiktą medžiagą.
tags: #zirmunu #vairavimo #mokykla #zalgirio #g #97