Išjungus variklį ir nuėjus nuo automobilio, kartais dar galima išgirsti veikiantį radiatoriaus ventiliatorių. Šiuolaikiniuose automobiliuose variklio valdymo blokas gali stebėti temperatūras ir po variklio išjungimo.
Kodėl ventiliatorius veikia išjungus variklį?
Taip nutinka dėl vadinamojo šilumos „įsigėrimo“, kai po sustabdymo karštis dar kurį laiką išlieka metalo detalėse. Varikliui nustojus dirbti, išmetimo sistema, turbokompresorius (jei yra) ir kiti mazgai kelias minutes išlaiko aukštą temperatūrą. Kadangi automobilis stovi, natūralus oro srautas per radiatorių dingsta, o šiluma po kapotu gali greitai išaugti.
Ventiliatoriaus darbas po išjungimo ypač dažnas po ilgesnės kelionės arba karštą dieną, kai variklis ir jo aplinka nespėja greitai atvėsti. Variklis darbo metu pasiekia labai aukštą temperatūrą, todėl išjungus jis neatvėsta iš karto. Kol automobilis juda, radiatoriui padeda oro srautas, o aušinimo skystis nuolat cirkuliuoja. Dėl to daugelyje automobilių elektrinis radiatoriaus ventiliatorius suprojektuotas taip, kad galėtų trumpai veikti ir be užvesto variklio.
Trumpas ventiliatoriaus veikimas po išjungimo dažniausiai nieko blogo nereiškia ir yra tik normalus aušinimo ciklas.
Kada ventiliatoriaus darbas po išjungimo gali signalizuoti problemą?
Vis dėlto ne kiekvieną atvejį verta ignoruoti. Tokie sutrikimai gali sukelti nereikalingą elektros sąnaudas ir laikui bėgant iškrauti akumuliatorių.
Jei ventiliatoriaus triukšmas atrodo pernelyg didelis arba neįprastas, verta automobilį patikrinti patikimam mechanikui. Diagnostinis nuskaitymas gali atskleisti, ar aušinimo sistema veikia tinkamai.
Aušinimo ventiliatoriaus svarba ir veikimo principai
Aušinimo ventiliatorius yra esminė automobilio aušinimo sistemos dalis, kuri padeda išlaikyti tinkamą variklio temperatūrą. Vidaus degimo varikliuose susidaro daug šilumos, todėl, norėdami išlaikyti saugią variklio darbo temperatūrą, gamintojai naudoja radiatoriaus ventiliatorius. Ventiliatorius pašalina per didelį karštį iš aušinimo sistemos, taip apsaugodamas variklį nuo perkaitimo.
Šiuolaikinėse transporto priemonėse dažnai yra keli radiatoriai: variklio aušinimo skysčiui, alyvai, oro kondicionieriui, transmisijai ir tarpiniams aušintuvams. Kiekvienam jų gali prireikti priverstinio oro srauto per elektrinius ventiliatorius.
Elektrinius ventiliatorius valdo variklio valdymo kompiuteris (ECU). Kai aušinimo skysčio temperatūra pasieks 98 laipsnius, automatiškai įsijungs vandens bako ventiliatorius. Automobilio vandens bako ventiliatorius įsijungia automatiškai ir jo negalima valdyti rankiniu būdu. Jis neprasidės esant žemai temperatūrai. Vidutinė ir aukšta temperatūra yra padalinta į dvi greičio pavaras. Paprastai vidutinis-diapazonas automatiškai įjungiamas 95 laipsnių kampu, o aukštasis-galas automatiškai įjungiamas 105 laipsnių kampu. Tik varikliui veikiant tam tikrą laiką, pakyla aušinimo skysčio temperatūra, taip pat pakyla vandens bake esančio aušinimo skysčio temperatūra. Kai aušinimo skysčio temperatūra pasiekia 95 laipsnius, ventiliatorius įsijungia ir dirba maždaug 1600 aps./min. greičiu.
Dažniausios ventiliatoriaus gedimų priežastys ir požymiai
Garsiai veikiantis ventiliatorius
Šiuolaikiniai automobiliai paprastai būna tylūs ir rafinuoti, todėl, kai staiga išgirstate garsų dūzgimą ar ūžimą, sklindantį iš po variklio dangčio, natūralu, kad sunerimstate. Daugeliu atvejų garsiai veikiantis ventiliatorius rodo, kad variklis kaista ir jam reikia papildomo aušinimo. Ventiliatorius gali veikti dideliu greičiu, skleisdamas garsų garsą ir tam tikrą vibraciją, kuri gali rezonuoti per automobilio kėbulą.
Nuolat veikiantis ventiliatorius
Jei ventiliatorius veikia nuolat, net kai variklis nėra perkaitęs, tai gali reikšti tam tikrus sistemos sutrikimus. Nuolat veikiantis aušinimo ventiliatorius yra signalas, kad aušinimo sistemoje ar jos valdymo mechanizmuose yra problema. Ignoruojant šią situaciją, gali kilti didesnių variklio gedimų ar padidėti kuro sąnaudos.
Galimos gedimo priežastys:
- Sugedęs temperatūros jutiklis (termostato jutiklis): Jis matuoja variklio aušinimo skysčio temperatūrą. Elektriniai ventiliatoriai kartais įstringa ir sukasi net šaltu varikliu, signalizuodami apie sugedusį temperatūros daviklį.
- Užstrigusi relė: Ventiliatorių kontroliuoja relė arba elektroninis valdymo modulis. Ventiliatoriaus elektrinę grandinę paprastai saugo atskiras saugiklis ir valdo relė. Kai šie komponentai perdega arba sulūžta, net tvarkingas ventiliatorius negaus energijos.
- Aušinimo ventiliatoriaus valdymo modulio problemos: Šios situacijos gali reikšti, kad sugedęs temperatūros jutiklis, užstrigusi relė arba aušinimo ventiliatoriaus valdymo modulio problemos. Brangiausia - kai reikia keisti visą ventiliatoriaus modulį kartu su valdymo blokeliu ar davikliais.
- Žemas aušinimo skysčio lygis arba senas skystis: Jei aušinimo skysčio lygis yra per žemas arba skystis yra senas, ventiliatorius gali veikti dažniau.
- Termostato gedimas: Termostatas reguliuoja aušinimo skysčio cirkuliaciją. Jei termostatas užstringa, variklis gali perkaisti dar iki ventiliatoriaus įsijungimo. Jei yra požymių, kad termostatas užstrigęs, būtina jį pakeisti.
- Užsikimšęs radiatorius: Ventiliatorius stumia orą per radiatorių, kuriame cirkuliuoja aušinimo skystis. Jei radiatorius užsikimšęs purvu, lapais ar vabzdžiais, net geriausias ventiliatorius nepadės, nes radiatorius blogiau praleidžia orą.
- Elektros grandinės pažeidimai: Laikui bėgant, nuo drėgmės, kelio druskos ar net smulkių graužikų laidai gali tapti trapūs, įtrūkti arba nutrūkti.
- Saugiklio perdegimas: Atverkite saugiklių dėžutę ir pagal automobilio schemą susiraskite ventiliatoriaus saugiklį. Jei jis perdegęs - tai pigiausias galimas gedimas.
Kiti perkaitimo požymiai:
- Pats akivaizdžiausias požymis - kai temperatūros rodyklė peržengia vidurį arba net pasiekia raudoną zoną.
- Naujesniuose automobiliuose gali užsidegti speciali lemputė, rodanti perkaitimo pavojų.
Priežiūra ir prevencija
Norint užtikrinti tinkamą aušinimo sistemos veikimą ir išvengti gedimų, rekomenduojama atlikti šiuos veiksmus:
- Jei įtariate, kad daviklis neveikia tinkamai, kreipkitės į specialistus.
- Reguliariai patikrinkite laidus, jungtis ir relę.
- Laikykite ventiliatoriaus ir radiatoriaus plotą švarų nuo purvo, lapų ar vabzdžių. Stengtis važinėti švariais keliais, vengti aukštos žolės, smėlio.
- Gamintojas paprastai nurodo, kas kiek laiko keisti antifrizą. Svarbu laikytis šių rekomendacijų.
- Senesniuose automobiliuose, turinčiuose mechaninį ventiliatorių su klampia jungtimi („viskoze“), pasukus menteles ranka jos turi laisvai suktis, bet jaustis šiek tiek pasipriešinimo.
Pastebėjus perkaitimo požymius, neįprastus garsus ar besisukantį ventiliatorių net užgesus varikliui, būtina kreiptis į profesionalus. Mieste, stovint kamštyje ar važiuojant lėtai, ventiliatorius yra vienintelė priemonė, padedanti aušinti variklį. Be jo, variklis gali greitai perkaisti. Vienas „užvirimas“ gali sugadinti tarpinę tarp galvutės ir bloko, kas kainuoja šimtus eurų remontui.
tags: #toyota #avensis #isijungia #radiatoriaus #ventiliatorius