Žmogaus gebėjimas juoktis ir perduoti šią emociją kitiems yra sudėtingas ir įdomus reiškinys, turintis gilių mokslinių ir socialinių šaknų. Mokslininkai tiria, kaip smegenys reaguoja į emocionalius garsus, ir kodėl tam tikros emocijos, ypač džiaugsmas, yra tokios lengvai užkrečiamos.

Smegenų Reakcija į Emocionalius Garsus

Pastebėta, kad į emocionalius garsus reaguoja smegenų motorinė žievė - sritis, kontroliuojanti veido raumenų judesius. Tačiau smegenų skeneris parodė, kad tiriamieji tuo metu, kai girdėjo garsus, veido raumenų nejudino. Pasak mokslininkės S. Scott, tai leidžia daryti išvadą, kad žmogus pirmiausia kopijuoja kito asmens elgesį ir tik tada atpažįstama emocija.

Smegenų aktyvumo diagrama reaguojant į garsus

Tyrimai atskleidė, kad smegenys labiau reagavo į juoko ir triumfuojančio žmogaus klyksmą nei į neigiamas emocijas. Tai leidžia manyti, kad potraukis kopijuoti yra didesnis, jei girdime kito asmens džiaugsmą. Būtent šis mechanizmas gali paaiškinti, kodėl juokas yra toks užkrečiamas.

Socialinė Juoko Funkcija

Užkrečiamas juokas atlieka svarbią socialinę funkciją. Pavyzdžiui, draugiškų grumtynių metu besijuokiantis žmogus aiškiai parodo, kad kovojama nerimtai, juokaujant. Tuomet juokiasi ir aplinkiniai. Purdue universiteto (Indiana, JAV) mokslininkas Christianas Hempelmannas teigia: „Gali būti labai svarbu aplinkiniams nusiųsti signalą, parodantį, kad jokio pavojaus nėra, kad čia saugu“.

S. Scott turi alternatyvų paaiškinimą: jos įsitikinimu, kito asmens emocijų atspindėjimas palengvina bendravimą. Tad jeigu juoksimės kartu su kitais, tai padės mums įsilieti į bendruomenę. Tai gali būti dar vienas atsakymas į klausimą, kodėl juokas toks užkrečiantis. „Juokas yra neįtikėtinai jungiantis dalykas“, - sako ji, pabrėždama jo vaidmenį žmonių santykiuose.

Retesni ir Negatyvūs Juoko Epidemijų Atvejai

Egzistuoja ir kitas užkrečiamo juoko tipas, kuris nėra toks malonus. 1962 metais dabartinėje Tanzanijoje užfiksuotas atvejis, kai „juoko epidemija“, prasidėjusi vietinėje mergaičių mokykloje, sparčiai paplito po visą šalį. Tuomet juoko epidemija tęsėsi keletą mėnesių.

Šis reiškinys buvo panašus į sutrikimą, vadinamą masine psichogenine liga arba masine isterija, kurį išprovokavo politinė ir socialinė priespauda šalyje. Tokie atvejai rodo, kad nors juokas dažniausiai yra teigiamas ir jungiantis elementas, retais ir ekstremaliais atvejais jis gali pasireikšti kaip streso ar įtampos išraiška, pereinanti į kolektyvinį sutrikimą.

tags: #zibancias #akis #ir #uzkrecianti #juoka

Populiarūs įrašai: