Įvadas: Atsakingas žemės ūkio padangų tvarkymas - būtinybė
Žemės ūkio technikos padangos yra viena iš sudėtingiausiai tvarkomų atliekų rūšių dėl savo didelio gabarito ir sudėties. Įsibėgėjus žemdirbystės sezonui, vis daugiau ūkininkų susiduria su klausimu, kur dėti susidėvėjusias didelių gabaritų transporto priemonių atliekas. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras primena, kad ūkininkai senomis padangomis gali atsikratyti net keliais atsakingais ir saugiais būdais. Ūkininkai privalo pasirūpinti, kad tokio tipo atliekos nepatektų į gamtą, nes netinkamai pašalintos padangos teršia aplinką, kelia gaisrų riziką ir prisideda prie ilgalaikio dirvožemio bei vandens taršos. Tvarkydami atliekas tinkamai, ūkininkai ne tik laikosi teisės aktų, bet ir prisideda prie švaresnės, saugesnės aplinkos ateities.
Naudotų žemės ūkio padangų pridavimo galimybės ir reikalavimai
Kiekviena į aplinką išmesta padanga teršia aplinką, niokoja kraštovaizdį ir pritraukia kitas atliekas, taip sukurdamos atliekų sąvartynus. Todėl itin svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis su susidėvėjusiomis padangomis.
Pirkimas naujų - palikimas senų
Ūkininkas, įsigydamas žemės ūkio technikos padangas, turi teisę nemokamai pardavėjui palikti naudotas padangas, skirtas tam pačiam transporto priemonės tipui. Pardavėjas privalo priimti tiek tos pačios rūšies senų padangų, kiek klientas nuperka naujų. Šis principas užtikrina, kad naujas padangas įsigyjantis ūkininkas gali atsikratyti senųjų be papildomų mokesčių, jei jas atiduoda pirkimo vietoje.
Pardavėjo teikiama informacija ir pirkėjo atsakomybė
Padangų platintojas padangų pirkėją privalo informuoti apie pirminį importuotoją, pateikusį į Lietuvos Respublikos rinką pirkėjo įsigyjamas padangas, bei šio importuotojo finansuojamas padangų atliekų surinkimo sistemas, t.y., servisus ir atliekų surinkimo aikšteles. Prie kiekvienos parduodamos padangos, platintojas privalo pirkėjui pateikti raštišką informaciją:
- Kuris padangų atliekų surinkėjas, kokiomis sąlygomis ir kur priims nebenaudojamas padangas.
- Kas skiria finansavimą padangų atliekų tvarkymui.
- Padangų atliekų surinkėjo kontaktus (telefonas, elektroninis paštas), kad pasikeitus padangas pardavėjo nenurodytuose servisuose, šie servisai turėtų galimybę pasinaudoti importuotojo finansuojama sistema ir papildomai neįskaičiuotų padangų atliekų sutvarkymo kaštų į teikiamų paslaugų kainą.
Asmuo, nusipirkęs padangas be šios raštiškos informacijos iš pardavėjo, prisiima prievolę būti apmokestintas antrą, o gal būt ir trečią kartą už padangų atliekų tvarkymą.
Atliekų surinkimo aikštelės: skirtumai tarp gyventojų ir ūkinių veiklų
Žemės ūkio technikos padangos yra priskiriamos prie atliekų, susidarančių vykdant ūkinę veiklą, todėl šios atliekos negali būti šalinamos gyventojams skirtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ar atliekų priėmimo punktuose. Už ūkinės veiklos atliekų priėmimą ir apdorojimą privaloma mokėti Įstaigos dalininkų nustatytą mokestį.
Marijampolės apskrities gyventojai, tarp jų ir ūkininkai, naudotas traktorių padangas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (DGASA). Tačiau kitur situacija gali skirtis: pavyzdžiui, į Kairių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę (adresu Bertužių kaimas, Šiaulių g. 24, Kairiai) galima mokamai pristatyti žemės ūkio technikos padangas, o vienos tonos priėmimo kaina yra 40,34 eur su PVM. Svarbu atkreipti dėmesį, kad laikinai sunkiojo transporto padangos į Kairių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę ir Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyną dėl vietos stokos nepriimamos. Iš gyventojų nemokamai rajono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje per metus priimami 4 vnt. lengvojo automobilio padangų.
Jeigu gyventojai yra sukaupę netinkamų padangų iš ankstesnių laikų, tai už tokių padangų utilizavimą jiems reikės susimokėti. Bendrosios taisyklės numato, kad automobilių padangos priimamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
Servisų ir atliekų tvarkytojų vaidmuo
Veiklos vykdytojas (pvz., automobilių servisai) privalo priimti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama. Senas padangas ar jų atliekas galima perduoti turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams, kuriuos rasite viešame atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Šios paslaugos yra mokamos.
Nepakankamas tvarkymas ir jo pasekmės
Aplinkos tarša ir gaisrų rizika
Netinkamai tvarkomos ir ne vietoje paliktos naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos gali tapti gaisro priežastimi. Interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“, kuriame gyventojai gali nufotografuoti ir pranešti apie gamtoje išmestas atliekas, vieni dažnesnių pranešimų - apie pamiškėse paliktas padangas.
Teisinė atsakomybė ir baudos
Už į aplinką išmestas atliekas numatytos baudos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje. Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Padangų importuotojų organizacijos direktorė Danguolė Butkienė teigia: „Visi Lietuvos piliečiai turi žinoti, kad įsigiję padangas iš neatsakingo pardavėjo, tampa mažesniais ar didesniais teršėjais. Nuvežę padangas į atliekų priėmimo aikšteles, užkrauna sutvarkymo mokesčių naštą visiems mokesčių mokėtojams. Palikę nelegaliai įsigytas padangas montavimo įmonėse, sutvarkymo mokestį užkrauna konkrečiam servisui, o tai iškelia paslaugų kainas, na o išmetę padangas ten kur papuola, tampa ne tik teršėjais, bet ir kenkėjais.“
Ūkininkų iššūkiai ir siūlomi sprendimai
Sukauptų padangų kalnai ūkiuose: Problemos esmė
„Ūkiuose susikaupė nemaži kalnai senų padangų. Žemdirbiai per darbymetį nelekia į autoservisus ir neveža atiduoti kelių senų padangų. Todėl jų ir prikaupia. Prieš penkerius metus, drauge su kitais ūkininkais didelius kiekius senų padangų išveždavome į AB „Akmenės cementas“.“ - teigia ūkininkai. „Gamyboje susidaro dideli kiekiai senų padangų. Kai reikia skubėti atlikti darbus, ūkininkai nesvarsto, kur padėti pakeistą padangą. Tik vėliau pastebi, kad susikaupia nemaži jų kiekiai. O kur jas dėti? Niekas nepriima.“ Problemos kritikai teigia, kad „graudu, kad valdžia tik kuria taisykles, padedančias išlaikyti nomenklatūrą, o ne sprendžia susidariusias problemas. Susikaupusios senos padangos ūkiuose - didelė problema. Šalyje ji nėra sprendžiama. Todėl ūkininkai, neturėdami kur jų dėti, neretai jas palieka ne vietoje ir sulaukia nuobaudų bei grasinimų. Tačiau taip neturėtų būti. Juk bausti - lengviausias kelias.“
Gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas
Pagal galiojančius įstatymus, už padangų tvarkymą atsakingi padangų gamintojai ir importuotojai. Pardavėjas turi pranešti pirkėjui, kad į padangos kainą jau įskaičiuotos ir jos sutvarkymo išlaidos. Tačiau Lietuvos padangų atliekų sutvarkymas, pagrįstas gamintojo atsakomybės principu, ne visada veikia efektyviai. Aplinkos apsaugos instituto direktorius A. Skinulis nurodė: „Viena iš priežasčių - dalis padangų gamintojų ir importuotojų neturi prievolės ar nevykdo jiems nustatytų pareigų. Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų duomenimis, 2018 metais padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai patiekė 27,5 tūkst. tonų padangų, o finansavo 21 tūkst. tonų, arba 76 proc., visų padangų atliekų sutvarkymą. Prievolės neturintys ir pareigų nevykdantys padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai per metus patiekia daugiau kaip 10 tūkst. tonų, tačiau šių padangų sutvarkymo nefinansuoja.“ Jis pridūrė, kad transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonės, ypač mažos, turi mokėti už padangų atliekų pridavimą. Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Veronika Masalienė sako, kad žemdirbiai, ūkininkai, kaip ir kiti padangų atliekų turėtojai, turėtų tinkamai pasirūpinti per jų veiklą susidariusiomis padangų atliekomis. Padangų atliekas reikėtų atiduoti licencijuotiems tokių atliekų tvarkytojams arba priduoti platinimo vietoms, kuriose bus perkamos naujos padangos ir jose paliekamos tos pačios rūšies ir tiek pat vienetų padangų.
Siūlomos iniciatyvos ir sprendimų kryptys
Aplinkos apsaugos instituto direktorius A. Skinulis pabrėžia: „Teisės aktai turėtų užtikrinti, kad senų padangų turėtojams: transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėms, padangų pardavėjams, gyventojams - šių atliekų pridavimas nieko nekainuotų ir būtų patogus. Tai sudarytų sąlygas verslui ir gyventojams nemokamai bei patogiai atiduoti senas padangas.“ Pasak A. Skinulio, individualiai ar kolektyviai pareigas vykdantys gamintojai ir importuotojai turėtų įsteigti specialias naudotų padangų priėmimo vietas verslui kiekvienoje apskrityje (savivaldybėje), o bendradarbiaujant su regioniniais atliekų tvarkymo centrais organizuoti padangų surinkimą iš gyventojų. Sudarius galimybę nemokamai ir patogiai atiduoti padangas visiems jų turėtojams, sumažėtų tikimybė, kad senos padangos atsidurs pakelėse, pamiškėse, prie komunalinių atliekų konteinerių ar bus sandėliuojamos.
Pasak A. Skinulio, šiuo metu teisės aktai numato, kad Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. atskirai vidaus rinkai patiekto padangų kiekio. Be to, valstybės institucijos turėtų priimti sprendimus, kurie užtikrintų gaminių iš perdirbtos padangų gumos rinkos sukūrimą ir šių atliekų panaudojimą. Valstybės valdomos įmonės gaminius iš perdirbtų padangų galėtų panaudoti viešai infrastruktūrai, pavyzdžiui, keliams tiesti ir atitvarams gaminti. Perdirbtų padangų guma galėtų būti naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai.
Žemės ūkio padangų pasirinkimo ypatumai
Renkantis padangas savo žemės ūkio technikai, svarbu atkreipti dėmesį į keletą esminių aspektų, nes skirtingai nei lengvieji automobiliai, žemės ūkio technika turi specifinių reikalavimų.
Protektoriaus raštai ir tipai
Jei lengvieji automobiliai turi unikalius protektorius, kur beveik kiekvieno modelio grioveliai yra skirtingi, tai padangos žemės ūkio technikai yra kiek kitokio „sukirpimo“. Kiekvienos padangos protektorius yra labai panašus. Štai pavyzdžiui, TS-03 protektorius yra siaurai padangai su dideliais karbais, tuo tarpu UN-1 yra plati padanga su bangos formos grioveliais.
Padangų konstrukcija: TL ir TT
Lengvųjų automobilių pasaulyje žymėjimas TL (Tube Less) ir TT (Tube Type) jau beveik pamirštas, nes visos naujos padangos yra TL tipo. Tačiau žemės ūkio technikoje šie terminai vis dar aktualūs. TL padangoms viduje nereikalinga kamera, o TT padangos reikalauja viduje guminės kameros. TT padangos skirtos senesnių modelių žemės ūkio technikai, nes naujesnieji modeliai stengiasi kamerų atsisakyti.
Apkrovos indeksas ir greičio kategorija
Žemės ūkio technika yra sunki ir didelė, nes ji yra galinga. Dėl to ratams tenka milžiniški svoriai. Tai aktualu ypač priekabų padangoms, nes jos gauna labai daug darbo. Rinkdamiesi padangas atkreipkite dėmesį į rato apkrovą kilogramais. Tai būna 1000-5000 ar daugiau kilogramų atlaikantys ratai. Kadangi jų būna mažiausiai keturi, galima nesunkiai paskaičiuoti, kiek tonų galima pakrauti į priekabą. Pavyzdžiui, vienos populiariausių Petlas UN-1 protektoriaus 13/65-18 padangos apkrovimas yra 2475 kilogramai, o tai reiškia, kad priekaboje, apautoje šiomis padangomis, galima laisvai pakrauti beveik 10 tonų krovinio.
Bent vienoje vietoje padangos žemės ūkio technikai yra panašios į lengvųjų automobilių padangas - tai greičio indeksai. Tiesa, indeksai skiriasi kardinaliai. Jei lengvieji automobiliai žymimi H, V, W indeksais, kurių maksimalus greitis yra 240-270 km/h, tai padangos žemės ūkio technikai turi A5-A8, B, C, D ar E indeksus. A5 reiškia 25 km/h greitį, A8 - 40 km/h, B - 50 km/h, E - 70 km/h. Tai rodo, kad lakstyti plentu su tokiomis padangomis tikrai negalima, net jei traktorius ir leidžia įsibėgėti iki 100 km/h. Pavyzdinė padanga su 2475 kg apkrova gali važiuoti 40 km/h greičiu, kad nenudiltų prieš laiką. Apie padangas žemės ūkio technikai galima pasakoti dar daug ką, tačiau tai gali padaryti specialistai, kurie tomis padangomis prekiauja.
tags: #zemesnes #padangos #nei #reikalaujama