Akumuliatorių baterijos sugadinamos arba anksčiau laiko susidėvi dėl eilės tipinių procesų, vykstančių baterijos viduje. Šių procesų intensyvumą dažniausiai lemia kitų automobilio sistemų nukrypimai nuo normalių parametrų ir itin intensyvi akumuliatoriaus eksploatacija. Intensyvia eksploatacija gali būti „užsimaskavusi“ ir sėkmingai kasdien trumpinti akumuliatoriaus resursą. Netvarkingas starteris gali sunaudoti dvigubai daugiau srovės tuo pat metu sėkmingai užvesdamas variklį ir nesukeldamas jokių išoriškai pastebimų simptomų.
Perteklinis krovimas sąlygoja gausesnį dujų išsiskyrimą, akumuliatoriaus elektrolitas pradeda „virti“. Toks „virimas“ ardo plokštelių masę, ypatingai teigiamų. Ilgalaikė nepakankama įkrova sąlygoja progresuojantį elektrolito tankio mažėjimą ir plokštelių šviesesnę spalvą dėl smulkių baltų miltelinės struktūros švino sulfato nuosėdų. Nuosėdų sankaupos gali tapti plokštelių išsikraipymo arba trumpo sujungimo priežastimis. Dėl pastovaus elektrolito virimo išgaruoja vanduo, todėl būtini dažnesni sekcijų papildymai vandeniu.
Dažniausios žemų įkrovų priežastys ir jų požymiai
Ilgalaikė nepakankama įkrova lemia elektrolito tankio mažėjimą ir plokštelių išsikrovimą, kuris gali sukelti dešiniąją deformaciją arba sulfataciją. Šalėje esant žemoms temperatūroms, akumuliatoriai praranda gebėjimą generuoti pakankamą įtampą, o energijos poreikis didėja. Jei užšalimo metu aktyvioji masė išsikraipo, gali išnykti kontaktai ar plokštelių deformacijos pablogėjimas.
Trumpojo jungimo priežastys dažnai slypi prastesnėje separatoriaus būklėje, nuosėdų sankaupose ar švino sulfatuose. Dėl išorinių galimybių gedimai gali būti pastebimi tik per diagnostiką. Gnybtų korozija ir plėvelės, kuri trukdo srovei, gali būti dar vienas dažnas gedimų veiksnys. Taip pat pasitaiko gyslinių nuotėkių dėl netinkamo distiliuoto vandens papildymo ar priemaišų.
Nuo žemos elektrolito tankio ir temperatūrų priklauso sulfatacijos intensyvumas. Intensyvi sulfatacija gali būti provokuojama parazitinėmis srovėmis, neteisinga įkrova ar per dažnu sekcijų papildymu elektrolitu. Dažnai pasitaiko teigiamų plokštelių tinklelio korozija, kuri izoliuoja aktyvią masę nuo tinklelio ir trukdo įkrovai.
Ką daryti su užtrumpinčiomis sekcijomis ir kaip tai atpažinti
Užtrumpintos sekcijos elektrolitas dažniausiai turi nepakankamo tankio, o matavimo metu įtampa sekcijose dažnai nesiekia taktinio lygio (11,2 V). Tokiu atveju langų įtampa gali būti net per žema. Sulfatacija ir plokštelių deformacijos gali pasireikšti ir tada, kai elektrolito lygis sekcijose yra žemas, o vanduo išgarinamas. Jei akumuliatorius tarp teigiamų ir neigiamų plokštelių atrodo iškreiptas, gali būti pavojingos sąlygos.
Jei pastebite, kad vienos sekcijos dažnai papildomos vandeniu, o kitos likusios - mažai, gali būti problema su užsikirtomis sekcijomis arba plokštelių deformacijomis. Tokiu atveju gydymas gali būti giliu ilgalaikiu įkrovimu, tačiau sėkmė nėra garantuota. Išimtis - nešvarumų nuvalymas ir tinkamas įkrovimas pagal gamintojo nurodymus.
Užšalimas ir jo pasekmės
Užšalimas gali visiškai sugadinti akumuliatorių. Prikaustant ledo kristalus plokštelių aktyviojoje masėje, jie plečia ją ir ją gali ištraukti. Svarbu suprasti, kad laboratoriniais sąlygomis pilnai įkrautas akumuliatorius užšalime metu kartais nesukelia žalingų pasekmių. Tačiau įprastomis eksploatacijos sąlygomis užšala tik iškrauti(segmentai) akumuliatoriai.
Elektrolito užterštumas gali kilti dėl rūgšties priemaišų ar švino priemaišų iš plokštelių. Priemaišos gali kilti ir iš nekokybiško distiliuoto vandens papildymo. Kai kurie priemaišų tipai gali būti pavojingi, ypač geležies priemaišos, kurios migruoja tarp teigiamų ir neigiamų plokštelių.
Švino sulfatacijos procesas (sulfatacija)
Sulfatacija yra švino sulfatų formavimasis ant sekcijų plokštelių paviršiaus, ir nors normalus švino sulfatas išnyksta įkrovimo metu, intensyvi sulfatacija gali pakenkti plokštelėms ir baterijai. Procesą įtakoja elektrolito tankis, temperatūra ir papildomos srovės.
Dažnai sutinkama teigiamų plokštelių tinklelio korozija. Koroziją skatina elektrolito priemaišos - actas, druska ir azoto rūgštys. Taip pat dažnai pasitaiko nekokybiško distiliuoto vandens naudojimo bei netikslus įkrovimo parametrai. Dalyje atvejų korozija pasiekia ir gnybtus, o tai pablogina kontaktą ir sumažina srovės atidavimą.
Gnybtų korozija irIM veikimas
Gnybtų korozija trukdo efektyviam srovės atidavimui. Susidariusio korozijos sluoksnio plėvelė nelaidi elektros srovei. Jei įtampa nukrenta nelygiai, gali būti dėl to, kad sekcijos yra užtrumpintos arba jų plokštelės deformuotos. Nuolat papildant vandeniu nereikėtų žiūrėti tik į laikinąją pasekmę - ilgainiui gali sumažėti elektrolito tankis.
Be to, nuolatinės sekcijų papildymas vandeniu gali būti neefektyvus ir žalingas, jei elektrolitas išgaruoja iš kitų sekcijų. Esant sunkiai įkrovai, dažnai pasitaiko, kad viena sekcija laikosi mažesniu tono, o kita - normaliai.
Kaip prailginti akumuliatoriaus tarnavimą
- Reguliariai tikrinkite įtampą ir laikykitės įkrovimo gamintojo nurodymų.
- Laikykite gnybtus švarius ir nuvalykite koroziją soda su vandeniu.
- Apsaugokite nuo ekstremalių temperatūrų ir naudokite tinkamą įkroviklį vartojimui pagal tipą.
- Automobilį naudokite reguliariai, vengiant ilgų stovėjimų, arba pasinaudokite palaikymo įkrovimu.
- Patikrinkite elektrolito lygį ir įtampą, ypač prieš vasaros ir žiemos sezonus.
Įsigydami naują akumuliatorių, atkreipkite dėmesį į talpą (Ah) ir paleidimo srovę (CCA). Lietuvos žiemoms rekomenduojama bent 540 CCA mažiems automobiliams ir 640-760 CCA dyzeliniams. Taip pat svarbu rinktis AGM arba gelio technologijos akumuliatorius, priklausomai nuo naudojimo sąlygų ir įrangos.
„RS Service“ patarimai ir realios problemos
Autosa roboteje pastebimos problemos: užvedimo sunkumai, sulėtėję šviesų ir elektronikos darbas, akumuliatoriaus lemputės signalai ar korozija. Atskirai, dyzeliniai automobiliai dažnai rodo ankstesnių simptomų dažnį dėl didesnio energijos poreikio startu.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų yra įtikinimas, kad naujas akumuliatorius pavyks išspręsti viską; dažnai priežasčių problemų slypi generatorius arba elektros grandinės kontaktai. Diagnostika padės nustatyti tikrąjį gedimą ir išvengti bereikalingo išlaidavimo.
kondensatoriaus pajungimas prie generatoriaus
Kaip teisingai pajungti akumuliatorių
Teisinga pajungimo tvarka: pirmiausia raudoną (+) prie pliuso gnybto, po to juodą (-) prie minuso. Atjungiant - pirmiausia nuimkite minusą, vėliau pliusą. Tokia tvarka apsaugo nuo trumpųjų jungimų ir apsaugo elektroninę įrangą.
Jei akumuliatorius visiškai išsikrovęs, galima „sužadinti“ vien iš kito automobilio - tvarka tokia pati, bet minusinį laidą galima prijungti prie variklio bloko, o ne prie akumuliatoriaus gnybto, siekiant sumažinti kibirkščių tikimybę.
Kada keisti akumuliatorių
Vidutinis akumuliatoriaus tarnavimo laikas - 4-5 metai, tačiau priklauso nuo klimato ir priežiūros. Jei akumuliatorius buvo visiškai išsikrovęs kelis kartus, arba jei jo talpa sumažėjo žemiau 70% nominalios vertės, arba jei dėžutė deformuota ar elektrolito nuotėkis - laikas keisti.
Žiemos metu šaltis didina tikimybę išsikrauti, todėl rekomenduojama įvertinti talpą ir, esant rizikai, iš anksto pasiruošti keitimui. Pakeitus į didesnės talpos AGM ar gelio technologijos akumuliatorių, galima užtikrinti didesnį patikimumą.
tags: #zemas #akumuliatoriaus #lygis