Kepenys - vienas iš svarbiausių jūsų kūno organų, atliekantis šimtus išlikimui svarbių funkcijų. Tai didžiausias vidaus organas, atliekantis daugiau kaip 500 gyvybiškai svarbių funkcijų. Kepenų funkcijos yra labai reikšmingos bendrai sveikatos būklei, apimdamos maistinių medžiagų perdirbimą, kenksmingų medžiagų detoksikaciją ir svarbių baltymų gamybą. Jos taip pat kaupia svarbius vitaminus ir maistines medžiagas, reguliuoja kraujo krešėjimą ir sintetina baltymus, kurie yra gyvybiškai svarbūs imuninei sistemai ir bendroms kūno funkcijoms.
Pavyzdžiui, kepenų gaminama tulžis dalyvauja riebalų virškinime, sintetina žmogui reikalingus baltymus, riebalus, angliavandenius. Taip pat čia kaupiamos geležies, vario, kitų mikroelementų ir įvairių vitaminų atsargos bei sintetinamas vitaminas A. Be to, šis organas dalyvauja palaikant vienodą gliukozės kiekį kraujyje. Kepenys atlieka ir dar vieną labai svarbią funkciją - skaido įvairias toksines medžiagas, vaistus ir alkoholį. Sunkiai dirbančios kepenys turi didelių iššūkių atlaikant tenkančias apkrovas, juo labiau, jeigu žmogus nėra linkęs sveikai gyventi.
Kepenų atsparumas ir skausmo receptorių nebuvimas
Kepenys yra atsparus organas, gebantis atsinaujinti net ir esant dideliems pažeidimams. Jos yra vienintelis organas, galintis regeneruotis, tad jeigu jos jau ir yra pažeistos, tinkamai prižiūrėdami savo sveikatą galime pagerinti jų būklę. Nepaisant to, bėda yra tame, kad kepenys neturi skausmo receptorių. Skausminga tik kepenis gaubianti kapsulė, tad tam, kad skaudėtų, ligos procesas turi būti išplitęs iki jos. Taigi, skausmas nėra kepenų pažeidimo simptomas. Tai viena iš priežasčių, dėl ko kepenų ligos dažnai pastebimos vėlai arba tik išsivysčius komplikacijoms. Apsirgus kepenims, dažnas žmogus nejaučia beveik nieko, į ką atkreiptų dėmesį. Ankstyvosiose stadijose kepenų pažeidimas gali nesukelti pastebimų simptomų.
Kepenų pažeidimų priežastys ir rizikos veiksniai
Kepenų ligos yra labai įvairios, jos gali būti ir paveldėtos, ir įgytos. Daugybė gyvenimo būdo pasirinkimų ir išorinių veiksnių gali turėti įtakos kepenų sveikatai. Prognozuojama, kad nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga (NASKL) pasaulyje bus pirmaujanti kepenų transplantacijos priežastis.
Netinkama mityba ir nutukimas
Netaisyklinga mityba - persivalgymas, piktnaudžiavimas riebiu maistu, saldumynais - yra viena priežasčių, lemiančių kepenų ligas. Netinkama mityba gali labai pakenkti kepenims. Riebalų, daug cukraus turintis ir perdirbtas maistas gali sukelti riebią kepenų ligą, kuri yra viena dažniausių kepenų funkcijos sutrikimo priežasčių. Perteklinis cukrus, kurio gausu saldintuose gėrimuose, desertuose ir padažuose, skatina riebalų kaupimąsi kepenų ląstelėse. Perdirbtas maistas, turintis daug transriebalų, druskos ir įvairių priedų, trikdo medžiagų apykaitą ir sukelia kepenims oksidacinį stresą.
Pusfabrikačiai, kepti gaminiai, greitas maistas ir kiti produktai bei patiekalai, kuriuose gausu sočiųjų riebalų ir transriebalų, didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir skatina riebalų kaupimąsi kepenyse. Nuolatinis persivalgymas, vėlyvi valgiai, dažni ir greiti užkandžiavimai priverčia kepenis dirbti be poilsio. Kai kepenys yra nuolat apkrautos, jos pradeda kaupti riebalus ir praranda gebėjimą efektyviai šalinti toksinus.
Nutukimas ir sėslus gyvenimo būdas gali sukelti riebią kepenų ligą, kuri savo ruožtu gali sukelti kepenų uždegimą. Žmonės, turintys antsvorio ar nutukę, dažnai turi ir padidėjusį visceralinių riebalų kiekį, kuris tiesiogiai susijęs su kepenų suriebėjimu. 2 tipo cukrinis diabetas ir atsparumas insulinui, taip pat metabolinis sindromas didina riziką susirgti nealkoholine kepenų liga. Pagrindinės predisponuojančios nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos (NASKL) priežastys yra fizinis neaktyvumas, nutukimas bei metabolinis sindromas.
Alkoholio vartojimas ir vaistų poveikis
Per didelis alkoholio vartojimas yra viena iš pagrindinių kepenų pažeidimo priežasčių. Alkoholis - viena dažniausių kepenų pažeidimo priežasčių pasaulyje. Iš tikrųjų „saugaus“ alkoholio kiekio kepenims nėra - net ir nedidelis, bet reguliarus jo vartojimas ilgainiui padidina kepenų ligų riziką. Alkoholis kepenyse skaidomas į kelis cheminius junginius, iš kurių vienas - acetaldehidas - yra itin toksiškas. Būtent ši medžiaga sukelia uždegimą, pažeidžia kepenų ląstelių membranas ir baltymų struktūras, trikdo jų gebėjimą regeneruotis. Jeigu alkoholis vartojamas ilgą laiką arba didesniais kiekiais, kepenims tampa per sunku neutralizuoti toksinus ir ląstelės pradeda žūti, o vietoje jų formuojasi randinis audinys. Prasidėjus šiam procesui, iš pradžių vystosi riebalinė kepenų liga, vėliau alkoholinis hepatitas, o galiausiai, kai kepenų struktūra negrįžtamai pakinta, susiformuoja cirozė.
Kai kurie vaistai, ypač vartojami didelėmis dozėmis arba ilgą laiką, gali pakenkti kepenims. Tarp jų - kortikosteroidai, tam tikri chemoterapiniai preparatai, kai kurie antidepresantai bei antivirusiniai vaistai. Be to, aplinkos toksinų, tokių kaip pramoninės cheminės medžiagos ar tarša, poveikis taip pat gali turėti įtakos kepenų sveikatai.
Virusiniai hepatitai ir lėtinis nuovargis
Hepatitu vadinamas kepenų uždegimas. Jį gali sukelti infekcija (virusinis hepatitas A, B ir C), alkoholis, šalutinis kai kurių vaistų poveikis. Virusinius hepatitus galima drąsiai vadinti tyliaisiais kepenų „žudikais“. Jie gali metų metus be jokių ryškių simptomų slypėti organizme, žmogui net neįtariant apie turimą ligą. Šie virusai tiesiogiai pažeidžia kepenų ląsteles, sukeldami uždegiminę reakciją, dėl kurios jos ima irti.
Hepatitas A dažniausiai plinta per užterštą maistą ar vandenį ir paprastai būna nepavojingas - persirgus, kepenys dažniausiai pilnai atsistato. Hepatitas B ir C yra kur kas pavojingesni, nes gali likti organizme ir sukelti kepenų uždegimą, kuris ilgainiui išprovokuoja fibrozę (randėjimą), o vėliau - cirozę ar net kepenų vėžį. Nuo hepatito A ir B galima pasiskiepyti ir taip užkirsti kelią jo plitimui organizme, o hepatitas C kol kas gali būti gydomas tik antivirusiniais vaistais.
Lėtinis nuovargis, įtampos ir nemigos lydimas nuovargis, taip pat lemia kepenų būklę. Kai organizmas patiria nuolatinę įtampą, atsiranda hormonų disbalansas, kuris sutrikdo cukraus ir riebalų apykaitą bei skatina riebalų kaupimąsi kepenyse. Nemiga arba nepakankamas miego kiekis trukdo kepenų regeneracijai, todėl ląstelės nespėja atsinaujinti, o kepenys negali pašalinti toksinų. Nekeičiant gyvenimo būdo, ilgainiui atsiranda bendras silpnumas, nuotaikų kaita, virškinimo sutrikimai bei kiti varginantys simptomai, kurie stipriai įtakoja gyvenimo kokybę.
Dažniausios kepenų ligos ir jų progresavimas
Kepenų suriebėjimas - nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL) - viena dažniausių šiuolaikinės hepatologijos diagnozių. Šiuo metu nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga yra dažniausia kepenų suriebėjimo forma, diagnozuojama apie 30 procentų pasaulio populiacijos. Kepenys tampa „riebios” todėl, kad jos gamina daugiau riebalų nei organizmui reikia, ir riebalai pradeda kauptis kepenyse. Jau dabar yra žinoma, kad pagrindinės predisponuojančios NASKL priežastys yra fizinis neaktyvumas, nutukimas bei metabolinis sindromas. Dažniausiai nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga įtariama atlikus kraujo tyrimą ir nustačius padidėjusius kepenų fermentus, arba atlikus vidaus organų echoskopiją.
Kepenų cirozė - lėtinė liga, kai pažeistų kepenų ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys, kepenys „randėja“. Dažniausiai cirozę sukelia piktnaudžiavimas alkoholiu arba virusai. Atsiradus pažeidimams, nesvarbu, ar jie būtų sukelti ligos, nesaikingo alkoholio vartojimo ar kitos priežasties, kepenys bando atsinaujinti. Tokio proceso metu susidaro randinis audinys. Cirozei progresuojant, jo vis daugėja, atsiranda kepenų funkcijos sutrikimai. Dažniausiai iš pradžių ši liga neturi jokių požymių ar simptomų. Negydoma cirozė gali sukelti itin rimtas komplikacijas.
Kepenų nepakankamumas - tai kitų kepenų ligų rezultatas, kai kepenys nebeatlieka savo funkcijos. Viena svarbiausių kepenų funkcijų - valyti kraują nuo nuodingų medžiagų. Taigi kepenys, blogai atlikdamos šį darbą, nuodija visą organizmą.
Kepenų ligų simptomai ir diagnostika
Ankstyvosiose stadijose dauguma pacientų jaučiasi sveiki arba skundžiasi nedideliu silpnumu, apetito stoka, skausmu ar diskomfortu dešiniajame šone, pykinimu. Kiti kepenų ligų požymiai dažnai atitinka kitų negalavimų indikacijas, tad, neatlikus specialių tyrimų, kepenų problemų galima ilgai nepastebėti. Tik vėlyvose ligos stadijose išryškėja kepenų ligoms būdingi simptomai.
Pažengusios ligos stadijos simptomai:
- Gelta: Pagelsta oda, gleivinės, akių obuoliai, šlapimo patamsėjimas, pasireiškiantis tuomet, kai kepenys iš kraujo nepašalina pakankamai bilirubino.
- Pilvo skausmas ir patinimas: Skausmas viršutinėje dešinėje pilvo pusėje, kur yra kepenys, gali signalizuoti uždegimą. Dėl sutrikusio kepenų darbo gali sutrikti ir virškinimas, atsirasti pilvo pūtimas, pilnumo jausmas net ir nedaug pavalgius.
- Sutrikusi virškinimo sistema: Pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
- Bendras silpnumas ir nuovargis: Nuolatinis nuovargis ir silpnumas, energijos stygiaus jausmas.
- Kraujavimo sutrikimai: Dėl sumažėjusio kraujo krešumo gali imti kraujuoti dantenos arba bėgti kraujas iš nosies. Gyvybei pavojingas kraujavimas gali atsirasti dėl aukšto kraujospūdžio vartų venoje išsiplėtus stemplės ar skrandžio venoms.
- Kojų patinimas: Padidėjęs slėgis vartų venoje gali sukelti skysčių kaupimąsi kojose (edemą).
- Toksinų kaupimasis: Toksinų kaupimasis smegenyse (kepenų encefalopatija), sutrikęs miegas ir nuotaikų kaita.
- Odos pakitimai: Viso kūno niežėjimas, maži geltoni odos mazgeliai, „voratinkliniai apgamai“, delnų ir padų paraudimas.
- Kiti požymiai: Blužnies padidėjimas (splenomegalija), infekcijos, nepakankama mityba, kaulų liga, kepenų vėžys.
Kepenų ligų diagnostika
Kepenų ligos diagnozuojamos endoskopu, ultragarsu, kompiuterine tomografija, laboratoriniais tyrimais. Dažniausiai kepenų suriebėjimas diagnozuojamas atliekant pilvo organų ultragarsinį ištyrimą. Taip pat atliekami kepenų fermentų (ALT, AST, GGT) tyrimai kraujyje. Įtariant kepenų ligas ar atliekant profilaktinį ištyrimą, taip pat rekomenduojama atlikti kepenų funkciją įvertinančius kitus kraujo tyrimus: šarminės fosfatazės, bilirubino ir albumino koncentracijos nustatymą bei kraujo krešėjimo rodiklių (SPA, ADTL) įvertinimą. Siekiant diagnozuoti kepenų cirozę, pirmiausia verta atlikti tyrimus dėl hepatito B ir C virusų. Taip pat naudinga atlikti cholinesterazės (CHE) tyrimą - kuo jos daugiau, tuo geriau, nes kepenys labiau funkcionuoja.
Kepenų atsistatymo galimybės ir gydymas
Kepenys yra vienintelis organas, galintis regeneruotis, tad jeigu jos jau ir yra pažeistos, tinkamai prižiūrėdami savo sveikatą galime pagerinti jų būklę. Kepenų atsistatymas yra ilgalaikis ir individualus procesas, reikalaujantis pastangų iš paciento. Kepenų regeneracija vyksta laipsniškai, laikantis specialios dietos ir keičiant gyvenimo būdą. Atsisakius žalingų įpročių, sustiprinti kepenų funkcijas bei jų regeneraciją gali padėti ir silimarinas - veiklioji medžiaga, išgaunama iš tikrojo margainio (Silybum marianum), pasižyminti antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis ir kepenis saugančiomis savybėmis.
Gyvenimo būdo pokyčiai
- Mitybos koregavimas: Sveika ir subalansuota mityba, antsvorio kontrolė. Rekomenduojama mažinti sočiųjų riebalų (riebios mėsos, sviesto, greito maisto) kiekį, vengti perdirbto cukraus ir saldintų gėrimų. Vartoti daugiau skaidulų turinčių produktų: daržovių, vaisių, ankštinių, pilno grūdo gaminių. Įtraukti sveikuosius riebalus - alyvuogių aliejų, avokadus, riešutus. Moksliniai tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros dieta gali padėti sumažinti kepenų riebalų kiekį. Patariama vartoti daugiau pieno baltymų, augalinio aliejaus ir ląstelienos turinčių maisto produktų. Maistą geriau virti ir troškinti, o ne kepti.
- Fizinis aktyvumas: Reguliari fizinė veikla - būtina gydymo dalis. Bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo (pavyzdžiui, greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas) penkias dienas per savaitę padeda sumažinti riebalų kiekį kepenyse ir pagerinti bendrą savijautą. Fizinis aktyvumas padeda pagerinti kraujotaką, pagreitina medžiagų apykaitą ir mažina uždegimą.
- Svorio mažinimas: Net 5-10 % kūno svorio sumažėjimas gali ženkliai pagerinti kepenų būklę. Tačiau svarbu, kad svoris mažėtų palaipsniui - ne greičiau nei 0,5-1 kg per savaitę, nes staigus svorio kritimas gali pabloginti situaciją.
- Alkoholio atsisakymas: Saikingumas yra svarbiausias dalykas, kai kalbama apie alkoholio vartojimą. Jei diagnozuotas alkoholinis kepenų suriebėjimas - būtina visiškai atsisakyti alkoholio. Be to, net ir esant nealkoholinei formai, alkoholio vartojimas gali paskatinti ligos progresavimą.
- Pakankamas vandens vartojimas: Vanduo būtinas efektyviam medžiagų apykaitos procesui ir toksinų pašalinimui. Jis padeda pašalinti toksinus iš kepenų ir inkstų, todėl jie veikia efektyviai. Siekite išgerti bent 1,5-2 litrus vandens per dieną, priklausomai nuo jūsų aktyvumo ir svorio.
- Protarpinis badavimas: Išpopuliarėjo dėl galimos naudos sveikatai, įskaitant kepenų detoksikaciją ir spartinimą sveikimo procesą.
30-ties dienų-žarnyno, limfos, inkstų, plaučių, kepenų detoksikaciją.
Medicininės intervencijos
Nors natūralios strategijos gali labai padėti skatinti kepenų sveikatą, sunkesniais kepenų pažeidimo atvejais gali prireikti medicininės intervencijos. Kai kuriais atvejais gydytojai gali skirti vaistų kepenų ligoms, tokioms kaip hepatitas ar suriebėjusių kepenų liga, gydyti. Tyrimais pagrįstas yra fosfolipidų turinčių preparatų efektyvumas. Vartojant būtinųjų fosfolipidų preparatus, kepenys geriau regeneruoja, normalizuojama sutrikusi kepenų funkcija ir kepenų fermentų aktyvumas, palaikoma pastovi tulžies sudėtis, dėl ko mažėja polinkis tulžies akmenims formuotis.
Kepenų cirozės gydymas skiriasi priklausomai nuo paciento būklės: gali būti skiriami beta adrenoblokatoriai, taip pat chirurgiškai suformuojami įvairūs veniniai šuntai kraujo spaudimui mažinti. Intraveninė (IV) terapija arba lašelinės injekcijos kepenims tampa vis populiaresniu medicininiu kepenų atstatymo ir detoksikacijos gydymo būdu. Esant sunkiam kepenų pažeidimui, pvz., cirozei ar kepenų nepakankamumui, gali prireikti kepenų persodinimo. Reguliarūs sveikatos patikrinimai yra svarbūs, nes ši būklė gali progresuoti į kepenų uždegimą ar cirozę. Todėl svarbu reguliariai tikrintis kepenų fermentus, atlikti ultragarso tyrimą ir sekti bendrą sveikatos būklę.
Profilaktika ir nuolatinė kepenų priežiūra
Augantis dėmesys profilaktikai vertintinas labai pozityviai, nes būtent ji padeda išvengti rimtų negalavimų. Vertėtų profilaktiškai tikrintis sveikatą, atlikti reikalingus tyrimus ir rūpintis savo kūnu. Juk žmogus turi tik vieną kūną, kuriam susidėvėjus atsarginių dalių gauti nepavyks. Laiku pradėtas gydymas gali padėti suvaldyti šią klastingą ligą. Geriausia sveikata pasirūpinti iš anksto ir laiku užkirsti kelią kepenų problemoms.
- Atsakingai vartoti vaistus, įvertinti neigiamą jų poveikį kepenims, nevartoti alkoholio kartu su vaistais.
- Profilaktiškai tikrintis sveikatą.
- Galima vartoti specialius preparatus, sukurtus kepenų apsaugai ir jų pažeidimų mažinimui. Tokiuose preparatuose yra natūralios kilmės esencinių fosfolipidų, kurie padeda kepenims regeneruotis, skatina kepenų audinio atsinaujinimą.
tags: #kas #atsitinka #kai #po #avarijos #plysta