Žalioji kortelė (angl. Green Card) - tai ne mistinė „amerikietiška“ imigracijos korta, o labai žemiškas ir keliuose gyvybiškai svarbus dokumentas: tarptautinis privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas. Ji patvirtina, kad jūsų automobilis apdraustas ir už Lietuvos ribų, žaliosios kortelės sistemos šalyse. Šis dokumentas užtikrina, kad eismo įvykyje nukentėję trečiosios šalys gaus žalos atlyginimą pagal tos valstybės, kurioje įvyko avarija, teisę, o jums nereikės kiekvienoje šalyje atskirai pirkti vietinio automobilių draudimo. Svarbu suprasti, kad žalioji kortelė neturi nieko bendro su JAV imigracijos „Green Card“. Tai grynai draudimo dokumentas, susijęs tik su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o ne su kasko ar kelionių draudimu.
Apibendrinant, žalioji kortelė Lietuvos vairuotojui yra tarptautinis „draudimo pasas“ automobiliui: ji patvirtina, kad jūsų civilinės atsakomybės draudimas galioja užsienyje ir, jei nutiktų avarija, nukentėjusieji neliks be žalos atlyginimo, o jūs - be aiškaus mechanizmo, kas ir kaip sumokės.
Žaliosios kortelės sistemos veikimas ir istorija
Žaliosios kortelės sistema sukurta dar 1949 m., siekiant supaprastinti sienų kirtimą ir išvengti būtinybės vairuotojui gauti draudimo apsaugą kiekvienoje aplankytoje valstybėje. Ši sistema šiandien jungia 46 valstybes Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, kurias atstovauja 46 nacionaliniai draudikų biurai. Lietuva, atstovaujama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (LTPDB), šios sistemos nare tapo 2003 m. Žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas vykdo visų sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba, kurios būstinė yra Briuselyje.
Tai reiškia, kad jei Lietuvos vairuotojas su galiojančia žaliąja kortele padaro avariją, tarkime, Turkijoje, žala nukentėjusiajam bus sureguliuota būtent Turkijoje veikiančio biuro ir draudikų, o vėliau per biurų sistemą atsiskaitys Lietuvos draudikas. Kertantis sieną vairuotojas yra atleidžiamas nuo pareigos apsidrausti nacionaliniu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu šalyje, į kurią ketina įvažiuoti, jei tik turi žaliąją kortelę.
Kam reikalinga Žalioji kortelė ir kokią informaciją ji teikia?
Žalioji kortelė yra privalomas dokumentas, kurį reikia turėti kiekvienam į užsienį vykstančiam vairuotojui (išskyrus tam tikras išimtis, apie kurias plačiau žemiau). Ji užtikrina, kad net ir didelį vairavimo stažą turintys transporto priemonių valdytojai, vairuodami atsargiai ir laikydamiesi kelių eismo taisyklių, pakliuvę į eismo įvykį, bus apsaugoti.
Žaliosios kortelės dokumente nurodoma:
- Draudikas;
- Draudėjo ir transporto priemonės duomenys;
- Draudimo galiojimo laikotarpis;
- Draudimo galiojimo teritorija.
Žalioji kortelė kiekvienoje valstybėje suteikia tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos šalies teisės aktai. Ji atlygina žalą, padarytą trečiųjų asmenų sveikatai ar jų turtui, jūsų kelionės ir dėl jūsų kaltės įvykusio eismo įvykio metu, pagal lankomos šalies įstatymus. Jeigu esate kaltas ir turite galiojančią žaliąją kortą, žala trečiosioms šalims bus dengiama pagal tos valstybės teisę ir draudimo minimumus. Maksimalus draudimo išmokų dydis yra nustatytas kiekvienos valstybės teisės aktuose. Šios išmokos dydis, paprastai, sutampa su eismo įvykio metu padaryto nuostolių dydžiu.
Klaidų vengimas: ką svarbu žinoti apie Žaliosios kortelės apimtį?
Viena dažniausių klaidų - manyti, kad jei turi žalią kortą, esi „apdraustas viskam“. Iš tiesų žalioji kortelė tik patvirtina jūsų civilinės atsakomybės draudimą trečiųjų asmenų atžvilgiu. Ji neapima kasko ar kelionių draudimo rizikų, tokių kaip jūsų automobilio apgadinimas ar jūsų paties sveikatos draudimas.
Žaliosios kortelės sistemos valstybės ir išimtys
Žaliosios kortelės sistemos šalys skirstomos į kelias grupes:
- EEE valstybės (ES, Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas);
- Valstybės, su kuriomis sudaryta daugiašalė sutartis (Andora, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė);
- Likusios sistemos valstybės (pvz., Albanija, Turkija, Moldova, Ukraina ir kt.).
Keliaujant po Europos ekonominės erdvės (EEE) šalis ir Šveicariją (pavyzdžiui, Lenkiją, Latviją, Vokietiją, Čekiją, Italiją, Ispaniją, Norvegiją ar Šveicariją), žalioji kortelė paprastai nėra privaloma. Remiantis ES motorinio draudimo direktyva, kiekvienas, turintis privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą vienoje ES valstybėje, yra apdraustas visoje ES teritorijoje. Dėl šios priežasties dalyje šalių žalioji kortelė pasienyje paprastai nebebus prašoma - užtenka valstybinius numerius atpažįstančios sistemos ir nacionalinės duomenų bazės. Tačiau ji gali būti naudojama kaip draudimo galiojimo įrodymas.
Jei vykstate už EEE ribų, tačiau į valstybę, kuri irgi yra žaliosios kortelės sistemos narė, žalioji korta paprastai yra būtina įvažiavimo sąlyga. Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras pateikia oficialų žaliosios kortelės sistemos valstybių sąrašą ir pabrėžia, kad keliaujant po kitas nei EEE valstybes kortelė yra privaloma.
Svarbūs pasikeitimai dėl šalių narių:
- Nuo 2023 m. birželio pabaigos Rusijos ir Baltarusijos narystė žaliosios kortelės sistemoje yra suspenduota. Tai reiškia, kad nuo 2023 m. birželio 1 d., nutrūkus atitinkamoms sutartims su Rusija ir Baltarusija, Lietuvos draudikų išduotos žaliosios kortelės nebegalioja Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje, o Lietuvoje nebegalioja Rusijos bei Baltarusijos draudimo bendrovių išduotos žaliosios kortelės.
- Nuo 2024 m. sausio 1 d. suspenduota ir Irano biuro narystė žaliosios kortelės sistemoje.
- Yra ir šalių, kurios niekada nepriklausė žaliosios kortelės sistemai, pavyzdžiui, Kosovas.
Kaip įsigyti Žaliąją kortelę?
Visi Lietuvos Respublikoje eksploatuojami automobiliai turi būti apdrausti privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu (TPVCA). Žaliąją kortelę gali gauti visi, besidraudžiantieji šiuo draudimu. Norint gauti Žaliąją kortelę, pirmiausia būtina turėti galiojantį privalomąjį draudimą Lietuvoje. Tik tada draudimo bendrovė gali išduoti šį tarptautinį dokumentą.
Lietuvoje žalioji kortelė „gyvena“ kartu su jūsų privalomuoju TPVCA draudimu. Draudžiantis privalomuoju transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, draudimo bendrovės kartu su draudimo polisu arba už papildomą mokestį siūlo įsigyti žaliąją kortelę. Priklausomai nuo pasirinktos draudimo bendrovės, žalioji kortelė gali būti suteikta nemokamai kartu su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu arba už papildomą mokestį.
TPVCA sutarties galiojimo teritorija gali būti skirtinga. Draudikas gali jums pasiūlyti tik ES/EEE + Šveicarijos teritoriją, arba ES/EEE + Šveicarija + kitas žaliosios kortelės sistemos valstybes. Todėl prieš užsakydami TPVCA draudimą visada pasakykite, į kokias šalis realiai planuojate važiuoti automobiliu.
Kainos ir galiojimo terminai
Yra galimybė žaliąją kortelę įsigyti pasienio teritorijoje, tačiau tai gali kainuoti daugiau nei draudimo bendrovėje, kadangi dažniausiai pasienio ruože yra taikomas jums nepalankus valiutos kursas. LTPDB išaiškina, kad Lietuvoje išduodamas pasienio draudimas galioja 15-90 dienų ir tinka visose EEE šalyse bei Šveicarijoje, tačiau paprastai būna brangesnis nei įprastas TPVCA draudimas. Transporto priemonių valdytojai, kurie lankosi užsienio šalyse, turėtų apsidrausti ilgalaikiu žaliosios kortelės draudimu. Priklausomai nuo draudimo bendrovės, ilgiausias žaliosios kortelės galiojimo laikas yra vieneri metai, o trumpiausias - 15 dienų.
Žaliosios kortelės formos ir spalvos pasikeitimai
Istoriškai žalioji kortelė buvo spausdinama ant specialaus žalsvo popieriaus - iš čia ir pavadinimas. Tačiau nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos draudikų biuras pabrėžia, kad visos žaliosios kortelės sistemos šalys privalo priimti atspausdintą dokumentą ant balto popieriaus. Nuo liepos 1 d. keičiasi Žaliosios kortelės - privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento vykstant į užsienį - forma ir spalva. Iki šiol šis dokumentas galiojo tik specialaus žalsvo blanko formatu. Nuo šiol, kertantiems valstybės sieną, pakaks šį dokumentą turėti atspausdintą ant balto popieriaus lapo.
„Nors Žaliosios kortelės blankas taps baltas, pats šio dokumento formatas nesikeis. Šie pokyčiai vykdomi atsižvelgiant į vairuotojų poreikius - tokią kortelę bus patogiau atsispausdinti patiems, o, ją pametus, pakartotinai atsispausdinti.“ Remiantis Biurų tarybos Generalinėje asamblėjoje priimtu sprendimu, šis draudimo dokumentas bus pripažįstamas galiojančiu
Žalioji kortelė: viskas, ką reikia žinoti vairuojant užsienyje
Žalioji kortelė - tai ne mistinė „amerikietiška“ imigracijos korta, o labai žemiškas, bet keliuose gyvybiškai svarbus dokumentas: tarptautinis privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas, patvirtinantis, kad jūsų automobilis apdraustas už Lietuvos ribų, žaliosios kortelės sistemos šalyse. Svarbu suprasti, kad žalioji kortelė neturi nieko bendro su JAV imigracijos „Green Card“. Tai grynai draudimo dokumentas, susijęs tik su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o ne su kasko ar kelionių draudimu.
Kas yra žaliosios kortelės sistema?
Žaliosios kortelės sistema sukurta dar 1949 m. Ši sistema jungia kelias dešimtis šalių Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Lietuva, atstovaujama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, šios sistemos nare tapo 2003 m.
Viena pagrindinių sistemos paskirčių - supaprastinti sienų kirtimą. Ji leidžia išvengti būtinybės vairuotojui gauti draudimo apsaugą kiekvienoje iš 46 valstybių narių. Kertantis sieną vairuotojas yra atleidžiamas nuo pareigos apsidrausti nacionaliniu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu šalyje, į kurią ketina įvažiuoti, jei tik turi žaliąją kortelę.
Kaip veikia apsauga eismo įvykio atveju
Žalioji kortelė atlygina žalą, padarytą trečiųjų asmenų sveikatai ar jų turtui jūsų kelionės metu dėl jūsų kaltės įvykusio eismo įvykio metu, pagal lankomos šalies įstatymus. Tai reiškia, kad jei Lietuvos vairuotojas su galiojančia žaliąja kortele padaro avariją, pavyzdžiui, Turkijoje, žala nukentėjusiajam bus sureguliuota būtent Turkijoje veikiančio biuro ir draudikų, o vėliau per biurų sistemą atsiskaitys Lietuvos draudikas.
Viena dažniausių klaidų - manyti, kad jei turi žalią kortą, esi „apdraustas viskam“. Iš tiesų žalioji kortelė tik patvirtina jūsų civilinės atsakomybės draudimą trečiųjų asmenų atžvilgiu.
Kada žalioji kortelė yra būtina?
Žaliosios kortelės sistemos šalys skirstomos į kelias grupes:
- EEE valstybės: (ES, Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas).
- Valstybės, su kuriomis sudaryta multilateralinė sutartis: (Andora, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė).
- Likusios sistemos valstybės.
Keliaujant po Europos ekonominės erdvės šalis ir Šveicariją, žalioji kortelė paprastai nėra privaloma, tačiau gali būti naudojama kaip draudimo galiojimo įrodymas. Jei vykstate už EEE ribų, tačiau į valstybę, kuri yra žaliosios kortelės sistemos narė, žalioji kortelė paprastai yra būtina įvažiavimo sąlyga.
Svarbūs apribojimai ir išimtys
- Nuo 2023 m. birželio pabaigos Rusijos ir Baltarusijos narystė žaliosios kortelės sistemoje yra suspenduota.
- Nuo 2024 m. sausio 1 d. suspenduota Irano biuro narystė.
- Yra šalių, kurios niekada nepriklausė šiai sistemai, pavyzdžiui, Kosovas.
Dokumento forma ir reikalavimai
Istoriškai žalioji kortelė buvo spausdinama ant specialaus žalsvo popieriaus, tačiau dabar visos sistemos šalys privalo priimti dokumentą, atspausdintą ant balto popieriaus. Žalioji kortelė dažniausiai atsiunčiama el. paštu.
Dauguma žaliosios kortelės sistemos valstybių jau pripažįsta elektroninį PDF dokumentą, kurį galima parodyti telefone ar planšetėje. Tačiau svarbu žinoti, kad Liuksemburgas ir Portugalija vis dar reikalauja turėti atspausdintą popierinį dokumentą. Dokumentas turi būti aiškiai įskaitomas, neišteptas spausdintuvo rašalu ir be spausdinimo dryžių, o kita jo pusė privalo būti tuščia.
Kaip įsigyti žalioją kortelę?
Lietuvoje žalioji kortelė „gyvena“ kartu su jūsų privalomuoju TPVCA draudimu. Prieš užsakydami draudimą, visada pasakykite draudikui, į kokias šalis planuojate vykti. Priklausomai nuo draudimo bendrovės, žalioji kortelė gali būti suteikta nemokamai arba už papildomą mokestį. Yra galimybė kortelę įsigyti pasienio teritorijoje, tačiau tai dažniausiai kainuoja brangiau dėl nepalankaus valiutos kurso.