„Volkswagen Passat“ visuomet buvo vienas populiariausių šios kompanijos modelių. Net ir dabar, vidutinės klasės „Passat“ patenka į populiariausių modelių gretas visoje Europoje. Daugelį metų „Passat“ paklausa išliko stabili, net ir tada, kai vis daugiau žmonių perka „SUV“ tipo mašinas. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairių „Passat“ kartų, ypač B6 modelio (nuo 2008 m. atnaujinimo), atsiliepimus, privalumus, trūkumus ir patarimus perkant.

„Volkswagen Passat“ evoliucija ir B6 kartos ypatumai

„Volkswagen Passat“ per labai ilgą savo karjerą išgyveno kelis radikalius pasikeitimus dizaino bei inžinerine prasme. „B1“ kartos „Passat“ padėjo tvirtus pamatus priekiniais ratais varomų „Volkswagen“ modelių šeimynai. „B3“ kartos modelis padėjo suformuoti nepriekaištingą kompanijos reputaciją.

„B5“ kartos „Passat“ pakeitęs „B6“ modelis buvo sutiktas entuziastingai. „Volkswagen“ inžinieriai atliko jiems skirtą užduotį - pritaikyti penktos kartos „Golf“ bei „Touran“ modeliuose naudojamus elementus. Nors „Passat“ yra identiškas „Golf“ hečbekui, tam tikrų panašumų jie turi. Pavyzdžiui, „B6“ kartos modeliuose variklis buvo montuojamas ne išilgai, kaip „B3“ ar „B4“ kartos modeliuose, o skersai. Šis sprendimas leido sumažinti variklio skyriaus erdvę, padidinti interjero erdvę bei palikti pakankamai vietos keturių varančiųjų ratų pavarai, o tiksliau - „Haldex“ sistemai, kuri pakeitė iki tol naudotą „Torsen“ diferencialą. Tuomet gamintojas teigė, jog „Haldex“ daugiadiskė sankaba veikia efektyviau ir užtikrinčiau, priklausomai nuo važiavimo sąlygų, sukimo momentą tarp priekinės ir galinės ašies paskirstydavo nuo 100:0 iki 50:50.

Bent jau 2005 metais įvykusioje premjeroje, „B6“ kartos „Passat“ buvo giriamas dėl efektyvių variklių, pagirtinai subalansuotos pakabos bei erdvaus ir praktiško interjero, ypač jeigu norima įsigyti „Passat“ universalą, kuris gali pasiūlyti net 1731 litro talpos bagažinę.

2008 metais „Volkswagen“ pristatė truputėlį atnaujintą „B6“ kartos modelį, kuriame elektronikos prietaisai veikė taip, kaip ir turi veikti vokiškame automobilyje. Naujesni 2008 metų „Bluemotion“ automobiliai yra šiek tiek patikimesni, tačiau vistiek išlenda labai erzinančių ir netikėtų gedimų.

Vartotojų patirtys ir atsiliepimai apie „Passat“

Bendra eksploatacija ir patikimumas

„Passat“ savininkai dažnai pabrėžia, kad tai yra labai kokybiškas automobilis, tačiau reikia gerai žinoti iš ko perkama. Pavyzdžiui, vienas vartotojas apie metus vairuoja 2004 m. 1.9 TDI 71 kW „Passat“. Jis teigia, kad automobilis labai minkštai važiuoja, bet trūksta traukos. Mieste realios sąnaudos siekia 8,5-9,5 l/100 km, trasoje - 6,9-7,1 l/100 km. Svarbu nusipirkti su gyvu varikliu ir bėdų praktiškai nebus. Vienintelė bėda - gan stipriai rūdija kėbulas. Kitas savininkas, įsigijęs 1999 m. „Passat B5“ prieš tris metus, neturi didelių nusiskundimų - 1.9 l 81 kW variklis dirba puikiai, o kuro sąnaudos mieste yra apie 7,5 l/100 km, užmiestyje - 5,5 l/100 km. Detalės pigios, o remontas nereikalauja didelių investicijų.

Daugelis vairuotojų iki šiol yra šventai įsitikinę, jog „Volkswagen Passat“ yra tas automobilis, kuris bus patikimas, ištvermingas ir pigiai eksploatuojamas. Vis dėlto, kai kurie modeliai, ypač tie, kurie turi 2.0 TDI BKP variklius, garsėja nepatikimumu. Eksploatacija gali būti pigi, nes detalių galima surasti ant kiekvieno kampo, net ir sąvartynuose.

Infographic showing common issues with Volkswagen Passat B6

Važiavimo savybės ir komfortas

Automobilio interjeras - akivaizdžiai turi vokiškiems modeliams būdingų bruožų. 2003 m. „Passat“ 1.9 TDI 96 kW universalas su „Highline“ komplektacija ir 6 pavarų mechanine greičių dėže yra vertinamas dėl puikaus, galingo ir ganėtinai ekonomiško variklio, minkštos važiuoklės. Kelio nelygumai mažai jaučiasi, o išvažiavus į autostradą, kur greitis 120 km/h ir daugiau, vairuoti yra malonumas - mašina labai stabiliai jaučiasi kelyje, bėgėjasi smagiai ir ilgose kelionėse nevargina. Didelis pliusas yra ir tai, kad daug vietos tiek keleiviams, tiek vairuotojui, bagažinė taip pat talpi - galima laisvai sukrauti 4 asmenų bagažą ir vykti į atostogas.

Interjeras ir surinkimo kokybė dažnai džiugina. Mygtukai, vairas nenutrinti, viskas sudėliota logiškai ir lengvai prieinamai. Sėdynės geros būklės, nors vairuotojo sėdynė gali būti kiek padėvėta, kas yra logiška esant didelei ridai. Dizainas skonio reikalas, bet daugeliui jis patinka, mašina atrodo solidi ir visai nepasenusi net ir po 12 metų.

Apie 2009 m. „VW B6 2.0 125 kW“ modelį vartotojai sako, kad jis yra „rūdžių rinkykla“, ir kad su laiku viskas pradeda byrėti. Vienais metais teko sukišti apie 3000 Eur. Trūko variklio galva, išdegė ksenoninių žibintų reflektoriai, sugedo šviesų aukščio reguliavimas. Viskas rūdija, o normalių kėbulo dalių rasti sunku. Kita vertus, 2007 m. „Passat“ universalas su 2 l dyzeliu yra vertinamas kaip darbinė mašina, pigi išlaikyti, su vidutinėmis kuro sąnaudomis apie 6 l/100 km. Važiuoja ne per kietai ir minkštai, didelių problemų nebuvo. Tačiau su laiku lenda rūdelės ant sparno ir galinio dangčio.

Kalbant apie „Passat B6 2.0 TDI DPF 4Motion“, pabrėžiamas puikus talpumas tiek keliaujantiems, tiek kroviniams, maloni vairo ir pedalų reakcija. „4Motion“ versija rieda maloniau nei tik priekinių ratų varomas variantas. Bendras interjeras patogus, automobilis atrodo jaunesnis nei yra. Detalių kainos nėra kosminės, tačiau „4Motion“ versija sunaudoja daugiau kuro (mieste 11 l/100 km, užmiestyje 5,8-6,5 l/100 km). DPF filtras mėgsta užsikišti, o keitimas yra brangus.

Interior photo of a Volkswagen Passat B6

Varikliai ir jų patikimumas

„Passat“ pasižymi pakankamai plačia variklių gama. Nuo pasirinkto variklio priklausys, ar „Passat“ bus patikimas, ar nuviliantis. Pats patikimiausias ir ištvermingiausias motoras „Passat“ šeimoje yra 1,9 litro, 105 arklio galias išvystantis dyzelis (variklio kodas - BKC, BXE arba BLS). Jis nebus dinamiškas ar tylus, bet bus geriausias pasirinkimas tiems, kas reikalauja nepriekaištingo patikimumo.

2 litrų dyzeliai yra geri ir blogi tuo pačiu metu. Pagrindinė šių variklių problema - purkštukai, kurie būdavo sumontuojami dar gamykloje, tad perkant automobilį svarbu įsitikinti, jog jie buvo pakeisti. Iki 2009 metų gaminti modeliai su 2 litrų dyzeliais turėjo dar vieną silpną vietą - kuro siurblį. Norint išspręsti šią problemą ilgalaikėje perspektyvoje, daugelis rekomenduoja sumontuoti kuro siurblį nuo 1,9 litro TDI variklio.

Varikliai, kurių kodai yra: CBAA, CBAB, CBBB, BVF, BNA, BRF, BPW, BLB, BRE, BRD, CAGC, CAGB, CAGA, CAHB, CAHA, BLR, ECD, ECE, BRT, BSS, BWW, BMV, BMA, BMP, BKP, CBAC, BMR, CBBA, BHV, turi silpnąją vietą - tepalo siurblį.

1,4 ir 1,8 litro darbinio tūrio benzininių variklių didžiausia problema - skirstomasis įtempiklis. Jei variklis dažnai užvedamas šaltas, grandinė tam tikrą laiką sukasi tuščiai, todėl greičiau išsitempia. Kuo greičiau bus pašalintas gedimas, tuo mažiau tai kainuos, nes ištempta grandinė gadina kai kuriuos elementus ir krumpliaračius. Šie varikliai taip pat pasižymi didžiuliu apetitu alyvai. Pats patikimiausias benzininis variklis yra 1,6 litro, išvystantis 102 arklio galias.

Vienas B6 2.0 150 AG benzininio „Passat“ savininkas pranešė, kad automobilis „ryja“ litrą tepalo 1000 km. Po apsilankymo servise paaiškėjo, kad tai yra visų 2.0 benzininių variklių problema. Problemų kėlė ir tepalas, kuris varėsi į alsuoklį ir oro filtrą.

Kitas „Passat“ 1.9 TDI savininkas, kuris ieškojo šio variklio dėl patikimumo reputacijos, nusivylė. Pirmais metais atsirado tepalas aušinimo skystyje, teko keisti aušintuvą. Vėliau sugedo dujų skirstymo mechanizmas, teko keisti skirstymo velenėlį, kompensatorius ir velenėlio įdėklus. Dar vėliau dingo salono šildymas dėl trūkusios galvutės. Taip pat sugedo priekinio stiklo valytuvai, kurių remontas buvo sudėtingas dėl specifinio japoniško mechanizmo.

2.0 TDI BKP varikliai yra skelbiami kaip patys blogiausi motorai. Vienas savininkas išleido krūvą pinigų turbinos remontui, diržų, filtrų, tepalų keitimui, buvo nulėkusi interkūlerio žarna, prakiuręs radiatorius ir keletas smulkesnių gedimų. Po visų remontų vis tiek dažnai reikia dapilinėti tepalą, o šaltas motoras „kalena“ ir žiemą sunkiai užsiveda. Išleista virš 800 eurų, ir galo nematyti.

Engine compartment of a Volkswagen Passat B6 TDI</tagvideo><h3>Transmisijos</h3><p>Perkantys modelį su <b>„DSG“ pavarų dėže</b>, rekomenduojama rinktis versiją su <b>6 pavaromis</b> ir vengti versijos su <b>7-iomis</b>. DSG dėžė gali būti ir privalumas, ir trūkumas. Persijungimai nesijaučia, keičiasi tik tachometro apsukos, dinamika puiki, ekonomiška. Tačiau persijungiant į žemesnę pavarą, ji veikia lėtai, persijunginėja pavaras paeiliui (5,4,3,2), kas mažina dinamikos savybes. Nei sportinis, nei aktyvus režimas nepadeda. Labai lėtai perrenka pavaras ir nekreipia dėmesio į komandas.</p><p>Priežiūrint „DSG“ dėžę, kas 60 tūkst. km keičiami tepalai ir vengiama nuolatinio stovėjimo kamščiuose, kad prailgintų jos gyvavimą.</p><h3>Elektronikos ir kitos problemos</h3><p><b>Elektrinis rankinis stabdis</b> - pirkdami automobilį būtinai įsitikinkite, ar jis veikia tinkamai. 2008 metais „Volkswagen“ pristatė truputėlį atnaujintą „B6“ kartos modelį, kuriame elektronikos prietaisai veikė taip, kaip ir turi veikti vokiškame automobilyje. Elektrinis rankinis stabdis yra dažna problema. Pasitaiko, kad trūkinėja varikliukų korpusai, oksiduojasi jungtys, kompiuteris nemato varikliukų ir meta klaidas, neatleidžia arba neužstabdo kaladėlių, tuomet kaukia signalizacija. Keičiant rankinio mygtuką, galima prasisukti pigiai, bet žiemą vis tiek dažnai meta klaidas skydelyje. Rankinio varikliukų keitimas nėra pigus, o pačiam pasikeisti ne viskas taip paprasta. Be to, rankinis stabdis nenusiima, kol neprisisegamas saugos diržas, kas apsunkina manevrus, kai reikia staigaus posūkio naudojant rankinį stabdį.</p><p>Žiemos metu, atšalus orams iki -2 laipsnių, atsiranda krūva problemų: nebesidarinėja durelės ir bagažinė, užšąla durelių troseliai. Norint pasitvarkyti pačiam, tenka išardyti kone visas dureles ir išimti stiklus. Prie dar didesnių šalčių automobilis sunkiai kuriasi. Taip pat gali pradėti „durniuoti“ multifunkcinio vairo mygtukai, nebešildyti keleivio sėdynės atlošas.</p><p><b>Korozija</b> - tai dar viena opi problema, ypač ant galinio dangčio, po durelių juostomis, ant kapoto ir net ant stogo. Slenksčiai ir durys yra silpniausios vietos. Veidrodėliai mėgsta tiesiog nuskristi nuo mašinos dėl prastų klijų. Atstumo davikliai taip pat linkę į problemas dėl korozijos ar iškritusių kontaktų.</p><p><b>Klimatronikas</b> - praktiškai visuose šiuose „Passat“ modeliuose iš po panelės sklinda klimatroniko garsai, nuolat kažkas „braška“ darinėjantis sklendėms. Dažnai sugenda tie patys motoriukai, darinėjantys sklendes, arba elektrinis pašildytuvas. Kas antras pastebėtas šio modelio „Passat“ turėjo vienokių ar kitokių bėdų su šildymu-šaldymu. Kai kuriems savininkams net ir po 400 eurų investicijų žiemą automobilis vos šyla.</p><p><b>Garso izoliacija</b> yra vidutiniška, nevargina ilgose kelionėse, tačiau greičiau važiuojant girdisi šniokštimas, o lėtai važinėjant mieste - gana garsus variklio triukšmas. Plastmasės girgžda, greitai nusitrina dažnai liečiamos dalys: šviesų jungiklio, langų, rankinio mygtukai, porankis ir kitos salono detalės.</p><h2>Detalės ir jų kainos</h2><tagimg>Table of average spare part prices for Volkswagen Passat B6

Detalės „Passat“ automobiliams yra ganėtinai lengvai prieinamos ir jų kainos nėra kosminės. Pavyzdžiui, kėbulo dalys gali kainuoti centus, jei perkamos iš gero autolaužyno. Tačiau tam tikrų gedimų remontas gali būti labai brangus, pavyzdžiui, smagračio keitimas ar purkštukų remontas. Perkant automobilį, rekomenduojama atidžiai tikrinti variklį, aušinimo skysčio spalvą, tepalo lygį ir spalvą. Itin atidžiai reikėtų žiūrėti į nuplautą variklį, nes tai gali slėpti gedimus.

Žemiau pateikiamos vidutinės tam tikrų detalių kainos (modeliui su 150 AG benzininiu varikliu):

  • Termostatas ~ 50 eurų
  • Aušinimo sistemos radiatorius ~ 110 eurų
  • Uždegimo žvakė ~ 5 eurai
  • Liambda zondas ~ 70 eurų
  • Oro filtras ~ 15 eurų
  • Variklio pagalvė ~ 20 eurų
  • Rato guolio komplektas ~ 70 eurų
  • Amortizatorius ~ 40 eurų
  • Svirties įvorė ~ 6 eurai
  • Pakabos svirtis ~ 40 eurų
  • Stabilizatoriaus traukė ~ 10 eurų
  • Sankabos komplektas ~ 250 eurų
  • Stabdžių diskas ~ 25 eurai
  • Vairo traukė ~ 15 eurų

Nors važiuoklės remontas nėra brangus, kitos dalys gali kainuoti nemažai. Pavyzdžiui, sankabos keitimas gali kainuoti 700 eurų, o purkštukai - labai brangūs. Tačiau kai kurie savininkai teigia, kad purkštukų restauravimas kainuoja iki 100 eurų, o rankinio varikliukas pilnai restauruotas su pakeitimu ir garantija - apie 50 eurų. Tai yra tokie remontai, kurie atlikus leidžia pamiršti problemą ilgam laikui.

Pirkimo patarimai ir kainos

Naudotų automobilių rinka yra milžiniška. Pirmiausia, susitaikykite su mintimi, jog 98 procentai „Passat“ egzempliorių bus nuvažiavę 300 000 kilometrų, ypač tie, kurie turi dyzelinius variklius. Pamirškite tai, ką matysite prietaisų skydeliuose, nes 150 000 ar 200 000 kilometrų nuvažiavusios mašinos nekainuoja 3000 ar 4000 eurų. Norėdami įsigyti mašiną, kuri iš tikrųjų būtų nuvažiavusi magiškai atrodančius 150 000-200 000 kilometrų, pasiruoškite išleisti bent jau 6000 eurų ar daugiau. Tokių egzempliorių verta dairytis tik „Passat“ gimtinėje - Vokietijoje.

Lietuvoje „B6“ kartos modelių kainos atrodo pakankamai patraukliai, nes skelbimų portaluose galima rasti mašinų, kurios kainuoja 3000 ar net 2500 eurų. Tačiau už tokią sumą tikėtis įsigyti bent jau šešis mėnesius kantriai riedantį automobilį yra naivu. Nesiūloma pirkti važinėto Lietuvoje dėl visiems gerai žinomų priežasčių. Nepirkite pigiausio ir „geriausio“ - tokių nebūna. Sakyčiau, norint nusipirkti tikrai gerą reikia daugiau nei 3000 eurų. Kas mėnesį rekomenduojama nusimatyti bent 150 eurų „siurprizams“.

Svarbu gerai tikrinti variklį, kokius garsus jis skleidžia, kokios spalvos aušinimo skystis. Prieš apžiūrint reikalaukite, kad norite užvesti šaltą variklį, pažiūrėkite, ar netrūksta tepalo ir kokios jis spalvos. Itin atidžiai reikia žiūrėti į nuplautą variklį, nes variklio plauti nėra jokios prasmės, tad jei plautas, gali būti, kad ne dėl grožio.

Automobilis su serviso knyga ir nedidele rida iš JAV taip pat gali būti geras variantas, ypač patikrinus jo praeitį pagal VIN ir „Carfax“ ataskaitas.

VW Passat B6 detailed review. Is it still worth after almost 20 years?

Privalumai ir trūkumai

Privalumai:

  • Ergonomika: patogios sėdynės, logiškai išdėstyti mygtukai.
  • Tikslus pavarų perjungimo mechanizmas: (ypač mechaninių dėžių atveju).
  • Efektyvūs stabdžiai: geresni nei kai kurių konkurentų.
  • Varikliai: dinamiški benzininiai ir ekonomiški dyzeliniai motorai.
  • Įranga: užtektinai modernių komforto įrangos priedų.
  • Kaina: patraukli įsigijimo kaina, palyginti su naujesniais modeliais.
  • Erdvumas: talpi bagažinė, daug vietos salone.
  • Stabilumas: stabilus kelyje, ypač didesniais greičiais.

Trūkumai:

  • Korozija: prasta apsauga nuo korozijos, slenksčiai ir durys yra silpniausios vietos, ruda ant galinio dangčio, po durelių juostomis, ant kapoto ir net ant stogo.
  • Degalai: benzininiai varikliai reikalauja aukštos kokybės degalų, ypač 2 litrų 150 AG FSI.
  • Gedimai: mažytis gedimas gali sukelti milžinišką ir itin brangiai kainuojančią grandininę reakciją.
  • Vagystės: vis dar domina ilgapirščius (dažnai vagiamos multimedijos).
  • Elektronika: elektronikos prietaisai gali „gyventi atskirą gyvenimą“, pvz., elektrinis rankinis stabdis, klimato kontrolė, atstumo davikliai.
  • Remontas: tam tikrų gedimų remontas - labai brangus (pvz., smagračio keitimas ar purkštukų remontas).
  • Valdymo savybės: nėra tokios malonios kaip „Ford Mondeo“.
  • Garso izoliacija: vidutiniška, plastmasės girgžda, girdimi variklio garsai ir šniokštimas važiuojant greitai.
  • Maži veidrodėliai: ypač priekiniai ir salono veidrodėliai, kurie riboja matomumą.

tags: #vw #passat #nuo #2008 #atsiliepimai

Populiarūs įrašai: