Dujų skirstymo mechanizme (DSM) vožtuvai atlieka labai svarbią funkciją, užtikrindami tinkamą degalų ir oro mišinio patekimą į variklio degimo kameras bei išmetamųjų dujų pašalinimą. Nors ši sistema yra itin patikima, laikui bėgant, dėl detalių dėvėjimosi, atsiranda nuokrypiai nuo reikiamų dydžių, o tai turi įtakos variklio efektyvumui ir ilgaamžiškumui.
Dujų skirstymo mechanizmo svarba ir vožtuvų reguliavimo poreikis
Dujų skirstymo mechanizme vožtuvams, neturintiems automatinio tarpelio reguliavimo, reikalinga periodinė priežiūra. Variklių gamintojai nurodo tarpelių reguliavimo periodiškumą, kuris privalo būti atliekamas laikantis jų instrukcijų. Tarpelių reguliavimas yra būtinas automobiliams, turintiems variklius, kuriuose vožtuvų tarpeliai nėra automatiškai reguliuojami kompensatorių pagalba.
Mechaninis ir hidraulinis vožtuvų tarpelių reguliavimas
Automobilių variklių konstrukcija ir naudojami metodai nėra vieningi. Variklio vožtuvų tarpelių reguliavimo sistemos skiriasi: vienų tarpeliai yra reguliuojami ranka (mechaninis reguliavimas), kiti susireguliuoja patys naudodami tepalo slėgį (hidrauliniai kompensatoriai).
- Mechaninis reguliavimas: Variklio vožtuvų tarpeliai privalo būti reguliuojami rankiniu būdu nurodytais kilometražo intervalais. Gamintojas numato vožtuvų reguliavimo procedūros intervalus, pačią procedūrą ir vožtuvų tarpelius, kuriuos reikia nustatyti reguliuojant vožtuvus prie tam tikrų temperatūrų.
- Hidraulinis reguliavimas: Variklio vožtuvai, kurių nereikia reguliuoti rankiniu būdu, susireguliuoja dėka kompensatorių. Kompensatorius yra metalinė kapsulė, kuri, panaudodama variklio tepalą ir slėgį, sudaro reikiamo storio tarpelį ir taip savaime susireguliuoja. Kompensatoriai paprastai pradeda kalti esant prastos kokybės tepalams ar artėjant prie jų keitimo ribos, kadangi naudoja tepalą ir tepalo slėgį.
Neteisingų vožtuvų tarpelių požymiai ir pasekmės
Dujų skirstymo mechanizmo darbo sutrikimai atpažįstami iš didėjančio šio mechanizmo detalių triukšmo ir variklio galios mažėjimo. Vožtuvų tarpelius reikia reguliuoti tada, kai jie pradeda skleisti aštrius kalimo garsus dirbant varikliui, ypač kai variklis yra šaltas. Tai gali reikšti per didelius vožtuvų tarpelius.
Blogesnė bėda ir didesnė grėsmė yra ypatingai tylus variklio darbas, esant per mažiems vožtuvų tarpeliams. Tokiu atveju vožtuvai visuomet lieka nepilnai uždaryti, ir dalis sprogimo metu susidarančių dujų degimo kameroje prasiveržia pro vožtuvą. Taip prarandama dalis variklio jėgos ir sumažėja trauka, be to, yra didelė tikimybė, kad bus pradegintas vožtuvas ir nukentės variklio kompresija. Šie požymiai atsiranda, kai sumažėja suspaudimo slėgis dėl degimo kameros nesandarumo. Jei jūsų automobilis pirktas ne naujas ir nereguliavote vožtuvų tarpelių, patariame tai padaryti.
Variklio degimo kameros sandarumo diagnostika
Variklio diagnostika yra būtina siekiant nustatyti tikrąsias problemų priežastis. Sumažėjęs suspaudimo slėgis yra aiškus degimo kameros nesandarumo požymis, o tai gali būti susiję su vožtuvais, stūmoklio žiedais ar cilindrų galvutės tarpikliu.
Kompresijos matavimas ir nesandarumų nustatymas
Degimo kamera laikoma sandaria, jei Otto varikliuose slėgiai atskiruose cilindruose skiriasi ne daugiau 1-2 bar, o dyzeliniuose - 2-4 bar nuo išmatuotos didžiausios reikšmės ir nėra mažesni už mažiausią reikšmę. Jei nuokrypiai didesni, gali būti nesandarumai:
- tarp vožtuvo ir jo lizdo;
- tarp stūmoklio žiedų ir cilindro;
- cilindrų galvutės tarpiklyje.
Kad būtų galima tiksliau nustatyti nesandarumo vietą, į atitinkamą cilindrą įpurškiamas nedidelis kiekis variklinės alyvos. Sukant alkūninį veleną, alyva paskirstoma ant cilindro sienelių. Jei vėliau matuojant spaudimo slėgį rodomas jo padidėjimas, tai rodo, kad pažeisti stūmoklio žiedai arba cilindro sienelė. Jei slėgis nepakinta, vadinasi, pažeidimas yra vožtuvų arba cilindrų galvutės tarpiklio srityje.
Variklio galingumo nuostolių testeris (Leak-Down Tester)
Tiksliam defekto nustatymui naudojamas specialus prietaisas, nustatantis degimo kameros sandarumą. Tai matavimo prietaisas, vadinamas variklio galingumo nuostolių testeriu (arba „leak-down testeriu“), kuris padeda patikrinti cilindrų, stūmoklio žiedų ir vožtuvų būklę. Šio prietaiso veikimo principas paremtas suspausto oro, paduodamo į tikrinamą cilindrą, nuotėkio matavimu. Suspaustas oras paduodamas į slėgio reduktorių, kuris yra sujungtas į vieną kompaktišką mazgą su manometru. Šis mazgas sudaro variklio galingumo nuostolių testerio pagrindą.
Testerio naudojimo procedūra ir rezultatų interpretacija
Manometro išėjimas sujungimo žarnos ir greito jungimo movos pagalba sujungiamas su tikrinamu cilindru. Sujungimui su cilindru naudojamas adapteris, kuris yra įsukamas vietoje žvakės (dyzeliniuose varikliuose - vietoje purkštuko arba pakaitinimo žvakės).
Prietaisų manometro skalė yra sugraduota procentais (nuo 100% iki 0%). Naudojamo suspausto oro slėgis turi būti nuo 6 iki 12 barų.
Tam, kad patikrintumėte žiedų sandarumą, pašildytam varikliui stūmoklis pastatomas į viršutinį mirties tašką. Toliau, atsukus slėgio reduktoriaus vožtuvą, pasiekiama, kad manometro rodyklė atsistotų prie 0% padalos. Reduktoriaus vožtuvas uždaromas ir manometro išėjimas sujungiamas su vietoje žvakės įsuktu adapteriu.
Stebimi manometro parodymai:
- Jeigu slėgis krenta daugiau kaip 23%, tai rodo, kad cilindras turi ženklius nuostolius ir reikalingas remontas.
- Manometro parodymai tarp atskirų cilindrų gali skirtis ne daugiau kaip 4%.
- Jeigu stebimas slėgio kritimas viršija 23% ir girdėti specifinis garsas išmetimo arba įsiurbimo kolektoriuje, tai rodo, kad yra nesandarūs išmetimo arba įsiurbimo vožtuvai.
- Jeigu, atsukus tepalo įpilimo dangtelį, pro jo angą sklinda specifinis garsas - tai yra išdilę žiedai arba cilindras.
Šis matavimo principas yra tikslesnis ir informatyvesnis, negu kompresijos matavimas. Jis leidžia nustatyti mažus cilindro bei žiedų išdilimus ir patikrinti vožtuvų sandarumą. Verta pastebėti, kad yra automobilių, kuriems kompresijos arba kompresijos nuostolių pamatavimas reikalauja nemažų laiko sąnaudų dėl nepatogaus priėjimo prie žvakių. Todėl kartais reikiamą informaciją apie variklio stovį galima gauti pamatavus susidarantį išretėjimą įsiurbimo kolektoriuje.
Opel 1.7 CDTI (Isuzu pagrindo) variklis: vožtuvų reguliavimo specifika ir priežiūra
„Opel” 1.7 CDTI dyzelinis variklis - vienas dažniausiai sutinkamų dyzelinių agregatų Lietuvos keliuose. Jis montuotas „Astra” (G-J kartose), „Corsa” (C ir D), „Zafira B”, „Meriva” ir net krosoveryje „Mokka”. Variklis gamintas nuo 2002 iki 2015 metų, o jo konstrukcija remiasi dar 90-ųjų pradžios „Isuzu” pagrindu.
1.7 CDTI (kodas Z17DT su skirtingomis raidėmis pagal versiją) turi 1 686 cm³ darbinį tūrį, ketaus bloką ir du paskirstymo velenus, varomus diržu. Degalų įpurškimas - „Common Rail” sistema, kurią tiekė du gamintojai: „Bosch” ir „Denso”, priklausomai nuo modelio ir gamybos metų. Galios diapazonas - nuo 80 iki 130 AG. Populiariausios versijos yra 110, 125 ir 130 AG. Silpnesnės versijos naudoja fiksuotos geometrijos turbokompresorių, galingesnės - kintamos geometrijos.
Vožtuvų reguliavimas 1.7 CDTI varikliuose
Vožtuvų reguliavimas 1.7 CDTI varikliuose yra mechaninis, atliekamas per tarpiklius. Šiuose varikliuose nėra hidraulinių kompensatorių. Todėl periodinis mechaninis vožtuvų tarpelių reguliavimas yra privalomas, atsižvelgiant į gamintojo nurodytus intervalus.
Kitos svarbios 1.7 CDTI variklio priežiūros rekomendacijos ir problemos
Be vožtuvų reguliavimo, Opel 1.7 CDTI varikliai turi ir kitų specifinių problemų bei priežiūros niuansų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Alkūninio veleno padėties jutiklio gedimas: tai viena dažniausių problemų. Simptomai - variklis sunkiai užsivedamas arba staiga užgęsta. Jutiklis nėra brangus (apie 10-50 eurų), o jo keitimas yra nesudėtingas. „Astra H” modeliuose panašias problemas gali sukelti valdymo blokas, montuotas sparno nišoje, kur jis dažnai paveikiamas drėgmės.
- Alyvos nuotėkis prie vakuuminio siurblio: tai dažna problema senesnėse versijose (iki maždaug 2009 m.). Siurblys pritvirtintas prie generatoriaus, ir kai jis pradeda nesandarinti, alyva patenka ant generatoriaus, kuris nustoja tinkamai veikti.
- Alyva aušinimo sistemos išsiplėtimo bakelyje: tai signalas, kad nesandaru ties alyvos aušintuvu, kur alyvos ir aušinimo skysčio kanalai eina greta vienas kito.
- Alyvos pompos sandariklio keitimas: viena rimtesnių problemų pasireiškia automobiliams su didele rida. Alyvos pompa varoma paskirstymo diržu, ir jos sandarinimo elementas laikui bėgant nusidėvi. Keičiant paskirstymo diržą automobiliui, kurio rida viršija 200 000 km, specialistai rekomenduoja kartu keisti ir alyvos pompos sandariklį. Originalus sandariklis kainuoja vos apie 8 eurus, tačiau jo ignoravimas gali baigtis sugadintu paskirstymo mechanizmu.
- Bendri patarimai perkant naudotą automobilį: klausykite variklio šaltame paleidime: labai garsus darbas tuščiąja eiga gali reikšti nesureguliuotus vožtuvus, o tai signalizuoja apie ilgai nereguliuotą variklį. Tikrinkite aušinimo sistemos bakelyje - ar nėra alyvos pėdsakų. Sužinokite, kokia degalų įpurškimo sistema - „Bosch” ar „Denso”, tai svarbu planuojant būsimų dalių pirkimą, nes sistemos nesuderinamos tarpusavyje. Jei automobilis turi daugiau nei 200 000 km, paklauskite, ar buvo keistas paskirstymo diržas ir alyvos pompos sandariklis.
Nuo 1.7 CDTI gamybos pabaigos praėjo daugiau nei dešimtmetis. „Opel” perėjus į PSA (dabar „Stellantis”) grupę, kai kurių dalių gamyba nutraukta, todėl tinkama priežiūra tampa dar svarbesnė.
Vožtuvų tarpelių reguliavimo procedūra
Vožtuvų reguliavimas nėra sudėtingas, tačiau kruopštumo reikalaujantis darbas. Derėtų pažymėti ir suprasti keletą esminių dalykų reguliuojant vožtuvus, ypač mechaninio reguliavimo atveju.
Pasirengimas reguliavimui
Atliekant vožtuvų reguliavimo darbus, būtina laikytis variklio gamintojo instrukcijų, kuriose nurodoma, kokios būsenos turi būti variklis reguliuojant vožtuvų tarpelius: šaltas ar įšilęs iki darbinės temperatūros, neveikiantis ar veikiantis tuščiąja eiga.
Reguliavimo eiga ir svarbiausi aspektai
- Tarpelių matavimas: dažniausiai vožtuvų tarpeliai tikrinami ir reguliuojami naudojant tarpmačius (vožtuvų tarpelių plokšteles, kurios pagal storį yra sunumeruojamos).
- Seka ir reikšmės: įsiurbimo ir išmetimo vožtuvų tarpeliai skiriasi. Prieš nuspręsdami reguliuoti vožtuvų tarpelius, susižinokite seką, kuria reikia reguliuoti vožtuvus, ir režimus, kokie turėtų būti tarpeliai tarp kumštelių, įspaudžiančių vožtuvus, ir pačių vožtuvų. Tokiu atveju patariame rinktis vidurkį ir reguliuoti vožtuvus pasirenkant vidurines reikšmes, atsižvelgiant į gamintojo nurodytą tolerancijos ribą.
- Užveržimas: vožtuvams užveržti naudokite dinamometrinį įrankį ir užveržkite tokia jėga, kokią nurodo gamintojas. Daugelis reguliuodami vožtuvus viską suvaržo ranka ir „iš akies“ - to daryti nepatariame, gamintojas ne veltui nurodo tikslias jėgas, kurias naudojant reikia užveržti vožtuvus.
Vožtuvų tarpelių reguliavimas yra būtina procedūra, kurią reikia atlikti gamintojo nurodytais intervalais, siekiant užtikrinti optimalų variklio darbą ir ilgaamžiškumą.
Opel Astra J - 1.7CDTi - EGR Valve Cleaning
tags: #voztuvu #reguliavimas #opel #isuzu #varikliui