„Volvo“ automobiliai jau daugelį metų garsėja dėl savo patikimumo, saugumo ir komforto. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti „Volvo“ modelius, komplektuojamus su benzininiais varikliais, pateikiant techninius duomenis, eksploatacijos niuansus ir vairuotojų atsiliepimus. „Volvo“ nuolat tobulina savo variklių technologijas, siekdama užtikrinti optimalų našumo, ekonomiškumo ir ilgaamžiškumo balansą.
Volvo V70: kartos ir benzininiai varikliai
Volvo V70 - tai universalus automobilis, gaminamas nuo 1996 iki 2016 metų, kuris užsitarnavo pripažinimą dėl savo patikimumo, saugumo ir praktiškumo. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie svarbiausius „Volvo V70“ techninius duomenis, įskaitant variklius, matmenis, specifikacijas ir kitus reikšmingus aspektus, atsižvelgiant į skirtingus modelių variantus ir kartas.
Volvo V70 I (1996-2000)
Pirmoji V70 karta, tiesioginis 850 modelio įpėdinis, pasižymėjo patobulintu dizainu ir naujomis technologijomis. Šios kartos automobiliai buvo gaminami su priekiniais arba visais varančiais ratais (AWD) ir turėjo mechaninę arba automatinę pavarų dėžę.
- Varikliai: Benzininiai (2.0L, 2.3L, 2.5L) ir dyzeliniai (2.5L TDI).
- Matmenys: Ilgis - apie 4720 mm, plotis - apie 1760 mm, aukštis - apie 1430 mm.
- Saugumas: ABS, oro pagalvės.
Variklių Specifikacijos (V70 I benzininiai)
- 2.0L Benzinas: Galia - apie 126 AG, sukimo momentas - apie 170 Nm.
- 2.3L Benzinas: Galia - apie 165 AG, sukimo momentas - apie 220 Nm.
Volvo V70 II (2000-2007)
Antroji karta pasižymėjo didesniu komfortu, geresne sauga ir platesniu variklių pasirinkimu. Tai buvo svarbus žingsnis į priekį, palyginti su pirmąja karta. Šiai kartai buvo būdingos stabilumo ir traukos kontrolės sistemos (DSTC). Variklius galima atpažinti iš pilko variklio dangčio. Ankstyvųjų 2000-2001 metų modelius, o iki 2003 metų gamintus automobilius galima atpažinti iš chromuotų veidrodėlių, rankenėlių ir 17 colių „Cassiopeia“ ratų.
- Varikliai: Platus benzininis (2.0L, 2.4L, 2.5L) ir dyzelinis (2.4L, įskaitant D5) pasirinkimas.
- Matmenys: Ilgis - apie 4730 mm, plotis - apie 1800 mm, aukštis - apie 1470 mm.
- Saugumas: Šoninės ir užuolaidinės oro pagalvės, patobulinta ABS sistema.
Variklių Specifikacijos (V70 II benzininiai)
- 2.0L Benzinas: Galia - apie 140 AG, sukimo momentas - apie 190 Nm.
- 2.4L Benzinas: Galia - apie 170 AG, sukimo momentas - apie 230 Nm.
Volvo V70 III (2007-2016)
Trečioji karta pasižymėjo moderniu dizainu, dar didesniu komfortu ir pažangiomis saugos sistemomis. Ši karta buvo gaminama iki 2016 metų, kol ją pakeitė V90 modelis.
- Varikliai: Dar platesnis variklių pasirinkimas, įskaitant 1.6L, 2.0L benzininius (T4, T5) ir 1.6L, 2.0L, 2.4L dyzelinius (D2, D3, D5) variklius.
- Matmenys: Ilgis - apie 4820 mm, plotis - apie 1860 mm, aukštis - apie 1550 mm.
- Specifikacijos: Priekiniai arba visi varantys ratai (AWD), mechaninė arba automatinė pavarų dėžė, „City Safety“ sistema.
- Saugumas: Aklosios zonos stebėjimo sistema (BLIS), įspėjimo apie nukrypimą nuo eismo juostos sistema, adaptyvus kruizo kontrolė.
Variklių Specifikacijos (V70 III benzininiai)
- 1.6L Benzinas (T4): Galia - apie 180 AG, sukimo momentas - apie 240 Nm.
- 2.0L Benzinas (T5): Galia - apie 240 AG, sukimo momentas - apie 320 Nm.
Volvo S60 Challenge: tiuningo pavyzdys
2002 metais vokiečių firma „Mr Sweden Motorsport“, tiuninguojanti „Volvo“ automobilius, nusprendė patobulinti „Volvo S60“ modelį. Pagrindinis tikslas buvo sukurti automobilį, kuris būtų pranašesnis už serijinius modelius. Šiai idėjai įgyvendinti pasiryžo firmos kūrėjas Marcus Reumann su savo komanda, bendradarbiaujant su partneriais iš Švedijos. Jų kūrinio rezultatas - S60 Challenge (angl. Challenge - Iššūkis). Ant bagažinės dangčio matome spoilerį ir daug kitų sportinių akcentų.
Daugiausiai darbo buvo įdėta į variklį, siekiant padidinti galią ir užtikrinti stabilų variklio darbą. Tam buvo skirtas serijinis T5 variklis B5234T3, kurio pradinė galia buvo 250 AG ir 330 Nm. Po šių atnaujinimų S60 tapo labai greitas. Galia išaugo iki 355 AG, o sukimo momentas - iki 470 Nm. Greitėjimas iki 100 km/h nesiekė 6 sekundžių, o greitis buvo ribojamas ties 260 km/h penktu bėgiu prie 6000 aps/min. Taipogi automobilis buvo pažemintas 35 mm, o stabdymo sistema buvo sukurta „Brembo“ gamintojo, kuri gali pasididžiuoti stabdymo diskais su 365 mm ir keturių stūmoklių stabdžių mechanizmu.
Volvo V40: kompaktiškas hečbekas su benzininiais varikliais
Volvo V40 buvo automobilis, kuris pakeitė „Volvo“ sėkmės kryptį moderniaisiais laikais. Jis buvo pristatytas 2012 m., tačiau „Volvo“ užtruko iki 2016 m., kol šio automobilio inžinerija iš tiesų tapo nepriekaištinga. V40 yra kompaktiškas 5 durų hečbekas, pelnęs daugybę apdovanojimų dėl ypatingo saugumo, ir buvo vienas populiariausių „Volvo“ modelių, iki kol 2019-tais metais jo gamyba buvo nutraukta. „Volvo V40“ siūloma tik hečbeko versija, tačiau 2012 m. pabaigoje buvo pristatyta ir Cross Country versija, turinti 40 mm didesnę prošvaisą ir kitas „Cross Country“ ypatybes, suteikiančias automobiliui didesnes pravažumo galimybes.
Volvo V40 variklių pasirinkimas
Pradedant eksploatuoti, buvo siūlomi du benzininiai varikliai: 1.6 l EcoBoost I4 ir 2.5 l Volvo B525 I5. Nuo 2014 m. „Volvo“ į V40 pradėjo montuoti savo pačios sukurtus Drive E (VEA) benzininius variklius. Nuo 2015 m. sausio mėnesio šie varikliai montuojami į naująjį V40 T5 vietoj ankstesnių penkių cilindrų variklių. Naujieji varikliai taip pat buvo montuojami į „Volvo S60“ ir V60 modelius.
Benzininiai V40 varikliai
- T2: Maksimalus greitis 190 km/h (0-100 km/h 9.8 s).
- T3: Maksimalus greitis 210 km/h. T3 indeksu žymimas 1.6 GTDi variklis, pasiekiantis 150 AG ir 240 Nm.
- T4: Maksimalus greitis 220 km/h (0-100 km/h 8,7 s). T4 indeksas „slėps“ 180 AG ir maksimalų 240 Nm (esant reikalui šis skaičius gali siekti iki 270 Nm) sukimo momentą pasiekiantį jėgos agregatą.
- T5 (213 AG): Maksimalus greitis 230 km/h (0-100 km/h 6,9 s).
- T5 (245 AG): Maksimalus greitis 240 km/h (0-100 km/h 6,3 s).
- T5 (254 AG): Maksimalus greitis 250 km/h (0-100 km/h 6,1 s).
1.6 GTDi T3 variantas buvo derinamas su 6 laipsnių mechanine pavarų dėže, o 1.6 GTDi T4 - su tokia pat bei 6 laipsnių automatine „Powershift“ transmisija. „Volvo Cars“ vadovas Magnusas Jonssonas teigė, kad šie agregatai sumažina degalų sąnaudas ir CO2 emisiją apie 20 proc., lyginant su įprastais didesnio darbinio tūrio ir panašios galios benzininiais varikliais. „Volvo“ atstovų teigimu, kiek vėliau GTDi varikliai turėjo ir bioetanoliu E85 varomą versiją.
Volvo V40 įranga ir kelyje
„Volvo V40“ visada buvo gerai atrodantis šios klasės automobilis. Dėl šios priežasties 2016 m. atnaujinto paketo pakeitimai buvo subtilūs - tik dizaino pakeitimai, kuriais V40 labiau priartintas prie naujesnių „Volvo“ modelių. Taip „Volvo V40“ įgavo naują veidą su išskirtinėmis priekinėmis grotelėmis su naujuoju „Volvo“ logotipu ir „Thor's Hammer“ priekiniais žibintais, pirmą kartą matytais 90 serijoje.
„Volvo“ puikiai išpildė V40 interjero išdėstymą ir funkcijas. Plūduriuojanti centrinė konsolė atrodo tvarkingai. Nors valdikliai išdėstyti gerai, jie atrodo šiek tiek perkrauti mažais mygtukais, kuriais ne visada lengva naudotis. Vairavimo vieta yra puiki, o bendras interjero įrengimas ir apdaila yra labai geri ir atrodo kokybiškai pagaminti. Salone jaučiamas prabangus ir aukščiausios klasės interjeras. Didelėse ir patogiose priekinėse sėdynėse yra daug vietos. Bagažinės talpa (324 litrai) nėra didžiausia savo klasėje, tačiau nuleidus sėdynes ji padidėja iki 1032 litrų.
Standartiškai „Volvo V40“ turi DAB radiją, „Bluetooth“ ir paprastą 5,0 colių spalvotą ekraną, kuris valdomas sparčiaisiais mygtukais „sklandančiame“ prietaisų skydelyje. Brangesnėse komplektacijose galima įsigyti patobulintą 7,0 colių ekraną ir palydovinę navigaciją.
„V40“ važiuoklė sukurta „Ford Focus“ pagrindu, o tai yra labai gera pradžia važiavimo ir valdymo srityje. Pakaba šiek tiek sušvelninta, siekiant suteikti daugiau atsipalaidavimo ir lengvumo. Sukibimas su kelio danga yra stiprus, kėbulo posvyris gerai suvaldomas, o vairo mechanizmas yra jautrus, gerai subalansuotas ir tikslus. Tačiau modeliai su didesniais ratlankiais ir standesne sportine pakaba, pavyzdžiui, R-Design modelis, jaučiasi gana kietas ir kartais trūkčioja.
Volvo XC60 su benzininiais varikliais
Volvo XC60 yra populiarus vidutinio dydžio SUV automobilis, kuris mėgstamas dėl savo elegancijos, komforto ir saugumo funkcijų. Pirmą kartą modelis buvo pristatytas 2008 metais, o 2017 metais pasirodė antroji XC60 karta. Automobilyje įrengta daug įvairių saugumo sistemų, tokių kaip „City Safety“, „Blind Spot Information System“ ir „Lane Keeping Aid“. Taip pat yra pažangūs multimedijos sprendimai, tokie kaip „Sensus“ informacinė-pramoginė sistema.
Kuro sąnaudos pagal variklių tipus (XC60)
„Volvo XC60“ su benzininiais varikliais vidutiniškai sunaudoja apie 8.5-9.0 litrų 100 km magistralinėmis sąlygomis. Miesto sąlygomis šios sąnaudos gali siekti 10.5-11.5 litrų 100 km. Nors benzino sąnaudos yra kiek didesnės nei dyzelinių variklių, daugelis savininkų teigia, jog tai yra priimtina, atsižvelgiant į šių automobilių eksploatacinį našumą ir komfortą. Hibridiniai „Volvo XC60“ modeliai, naudojantys ir benzininius variklius, yra labai populiarūs dėl mažesnių kuro sąnaudų ir ekologiškumo, pasiekdami apie 2.0-2.5 litrus 100 km, kai baterija yra pilnai įkrauta.
Benzininių variklių atsiliepimai Volvo XC60
Benzininiai varikliai „Volvo XC60“ automobiliuose yra žinomi dėl savo dinamikos ir sklandumo. Jų galia ir našumas patinka tiems vairuotojams, kurie ieško sportiško vairavimo patirties. Naujausi modeliai yra aprūpinti turbokompresoriumi, kuris padidina galią ir pagerina bendrą važiavimo kokybę. Pavyzdys - B4204T23, 2.0 T5 AWD variklis, kuris gali išvystyti iki 250 arklio galių ir yra vertinamas už sklandų veikimą ir greitą reakciją.
Volvo variklių patikimumas ir ilgaamžiškumas
Jau dešimtmečius „Volvo“ yra žinoma dėl ilgaamžių ir patikimų variklių gamybos. Nuo istorinių modelių, tokių kaip legendinis P1800, iki modernios „Volvo“ variklio architektūros (VEA) šeimos, prekės ženklas ir toliau tiekia jėgos agregatus, kurie daro įspūdį tiek ekspertams, tiek kasdieniams vairuotojams.
Nuo 2013 m. „Volvo“ gamina „Volvo“ variklio architektūros (VEA) seriją, kurią sudaro benzininiai varikliai, tokie kaip T4, T5, B5, T6 ir B6, taip pat įkraunami hibridai. Šie varikliai giriami už patikimumo, efektyvumo ir našumo pusiausvyrą. Vartotojų atsiliepimai atspindi tą patį patikimumą. Vienas „Volvo S60“ savininkas su T5 varikliu (2008 m.) apibūdino jį kaip „tvirtą, patikimą, galingą“. „RepairPal“ duomenys rodo, kad „Volvo“ patikimumas yra aukštesnis už pramonės vidurkį. Tik 9 % „Volvo“ problemų priskiriamos rimtoms kategorijoms, palyginti su 12 % pramonės vidurkiu. Mechanikai dažnai apibūdina „Volvo“ automobilius kaip „pagamintus kaip tankai“, o tai atspindi jų tvirtą konstrukciją ir saugos standartus.
Benzino tipai ir rekomendacijos
Benzinas yra tam tikro tipo degalai, skirti automobiliams su benzininiu varikliu. Pilkite benziną tik gerai žinomose degalinėse. Niekada nepilkite degalų, jei abejojate jų kokybe. Benzinas turi atitikti EN 228 normą.
Ant degalų bako atlanko vidinės pusės yra identifikatorius, pagal CEN standartą EN16942, kuris vėliausiai iki 2018 m. spalio 12 d. buvo ant atitinkamų degalų siurblių ir jų antgalių visose Europos degalinėse. Šie identifikatoriai taikomi dabartiniams standartiniams degalams Europos teritorijoje.
Automobiliuose su benzininiais varikliais galima naudoti tokiais identifikatoriais pažymėtą benziną:
- E5 - tai benzinas, kuriame gali būti iki 2,7 % deguonies ir iki 5 % tūrio etanolio.
- E10 - tai benzinas, kuriame gali būti iki 3,7 % deguonies ir iki 10 % tūrio etanolio.
Svarbu: leidžiama naudoti degalus, kurių sudėtyje yra iki 10 proc. tūrio etanolio. Kaip tinkamas naudoti patvirtintas benzinas EN 228 E10 (iki 10 proc. tūrio etanolio). Negalima naudoti etanolio mišinio, kuriame yra daugiau nei E10 (maks. 10 proc. tūrio) etanolio, pvz., negalima naudoti E85.
Oktaninis skaičius
- RON 95 oktaninio skaičiaus benzinas gali būti naudojamas įprastinėmis sąlygomis.
- RON 98 oktaninio skaičiaus benzinas rekomenduojamas siekiant maksimalaus variklio našumo ir minimalių degalų sąnaudų.
Priežiūra, eksploatacija ir dažniausios problemos
„Volvo“ automobiliai yra patikimi, tačiau jiems reikalinga reguliari priežiūra. Svarbu laiku atlikti techninę apžiūrą ir keisti eksploatacines medžiagas. Kaip ir bet kuris automobilis, „Volvo“ gali turėti tam tikrų problemų. Kai kurios dažniausiai pasitaikančios problemos apima:
- Elektronikos gedimai: Daugelis vairuotojų praneša apie įvairius elektronikos sistemos nesklandumus, pavyzdžiui, prietaisų skydelio ar multimedijos sistemos sutrikimus.
- Pakabos problemos: Amortizatoriai, spyruoklės ir stabilizatoriai gali nusidėvėti, sukeldami vibracijas ar neįprastus garsus.
- Variklio problemos: Gali pasireikšti per aukštas variklio apsukų skaičius, galios mažėjimas (ypač su turbinos problemomis), žvakių ar uždegimo ričių gedimai. Variklio alyvos nutekėjimai taip pat yra svarbi problema, reikalaujanti reguliaraus patikrinimo.
- Transmisijos problemos: Kai kuriuose modeliuose pastebėtos problemos su pavarų dėžės veikimu, pavyzdžiui, pavarų perjungimo sunkumai ar alyvos nutekėjimas. Mechaninės pavarų dėžės paprastai patikimesnės, o automatinės - komfortiškesnės, tačiau „Powershift“ dėžės gali perkaisti intensyviame eisme.
- Oro kondicionavimo sistemos gedimai: Nuo freono trūkumo iki kompresoriaus problemų.
- Stabdžių diskų nusidėvėjimas: Stabdžių diskus rekomenduojama keisti kas 20 000 - 50 000 kilometrų.
Vairuotojų atsiliepimai ir rekomendacijos
Daugelis vairuotojų vertina „Volvo“ už jo komfortą, patikimumą, talpumą ir nerūdijantį kėbulą. Ypač akcentuojama, kad perkant naudotą automobilį svarbu atkreipti dėmesį į jo techninę būklę ir tikrą ridą, nes dauguma rinkoje esančių automobilių gali būti su didele rida ir techniniais defektais.
Diskusijose apie variklius dažnai iškyla klausimas dėl mažalitražių benzininių variklių patvarumo sunkesniuose modeliuose, tokiuose kaip „S60“. Nors kai kurie linkę rinktis didesnio tūrio variklius ir dujų įrangą, atsiliepimai rodo, kad šiuolaikiniai benzininiai varikliai su turbokompresoriais, pavyzdžiui, 1.6L su 110kW, yra gana ekonomiški ir pakankamai galingi lenkimui užmiestyje. Jų sukimo momento pikas pasiekiamas nuo 1600 sūkių, kas užtikrina pakankamą dinamiką. Vis dėlto, svarbu žiūrėti su nedidele rida, nes jų resursas gali būti ne toks didelis kaip didelės kubatūros variklių.
„Volvo“ automobilių savininkai dažnai mini, kad net ir su didesne rida (pvz., >400 000 km) automobiliai, kaip antai V70 su 2.4L benzininiais varikliais, gali būti puikūs, neturintys alyvos ar aušinimo skysčio suvartojimo problemų. Kuro vidurkis mieste gali būti 7-8 l/100 km. Turbinos ir aukšto slėgio kuro siurbliai genda retai, o pakaitinimo žvakių tarnavimo laikas priklauso nuo gamintojo. Apskritai, „Volvo“ automobiliai laikomi labai patvariais.
Vairuotojų įžvalgos apie Volvo automobilius:
- Pliusai:
- Įspūdingas saugos priemonių rinkinys.
- Gera interjero kokybė ir aukštos kokybės medžiagos.
- Išskirtinis ir modernus stilius.
- Patikimi ir ilgaamžiai varikliai.
- Komfortiškas ir erdvus salonas.
- Minusai:
- Pasenusios informacijos ir pramogų sistemos (kai kuriuose modeliuose).
- Vidutiniška vairavimo patirtis (ne visiems modeliams būdingas sportiškumas).
- Prasta garso izoliacija (kai kuriuose komplektacijose).
- Galimi elektronikos gedimai.
- Kai kurių dalių brangumas.
tags: #volvos #su #benzininiais #varikliais