Šiame straipsnyje apžvelgsime „Volvo V50“ automobilio, ypač 2013 metų modelio su automatine pavarų dėže ir dyzeliniu varikliu, savybes, privalumus, trūkumus ir eksploatacijos niuansus, remiantis vartotojų atsiliepimais. „Volvo V50“ dažnai vadinamas „Fordu Volvo kailyje“ dėl to, kad jis buvo konstruojamas ant „Ford Mondeo“ bazės, o tai lėmė kai kuriuos privalumus detalių kainų atžvilgiu.
Komfortas ir interjeras
„Volvo V50“ sėdynės yra tikrai patogios, leidžiančios nuvažiuoti 300-400 km be didelių nugaros skausmų. Automobilis pasižymi puikiu švedišku dizainu ir kokybiškomis interjero medžiagomis. Salonas puikiai surinktas, niekas nebraška ir netraška. Kai kurie vartotojai teigia, kad vietos kojoms gale pakanka net aukštaūgiams (vairuotojui esant 192 cm ūgio, dviems keleiviams - 180 ir 175 cm). Tačiau yra ir nuomonių, kad salone mažoka vietos, ypač gale, jei vairuotojas aukštaūgis - tuomet gale telpa nebent kuprinė, o vaiko kėdutę prisegti gali būti sudėtinga dėl vietos stokos. Aukštesniems nei 180 cm žmonėms gale gali būti ankštoka.
Automobilis pasižymi gera garso izoliacija, o „Premium Sound“ muzikos sistema su 6 diskų CD keitikliu groja įspūdingai. Nors daiktadėžė didelė, salone gali trūkti vietos smulkiems daiktams susidėti. Taip pat pastebima, kad gale nėra „kišenių“ ant durų.
Manevringumas ir statymas
Miesto sąlygomis automobilis yra pakankamai manevringas, tačiau parkavimas nėra labai patogus dėl nedidelio ratų susukimo kampo. Vairuotojai pastebi, kad reikia priprasti prie pirmos pavaros, pajudant iš vietos, nes kartais judesys būna staigokas. Tačiau pats sukimas statyti mašiną yra geras.
Varikliai ir degalų sąnaudos
Dyzelinei „Volvo V50“ siūloma keletas variklių variantų. Vienas iš jų - 1.8 l 92 kW variklis, kuris kai kuriems vartotojams atrodo nepakankamas, o jo mišrios kuro sąnaudos siekia apie 8,5 l/100km (važiuojant ne agresyviai, bet ir ne itin lėtai). Įrengus dujas, sąnaudos padidėja iki ~10 l/100km. Kita vertus, 2.0D 100 kW variklis laikomas pakankamai ekonomiškas: užmiestyje iki 120 km/h laisvai telpa į 6 ltr./100km, mieste - apie 8-9 ltr./100km. Šis variklis pasižymi pakankama trauka.
Kai kurie vartotojai, turintys 1.6 dyzelinį variklį (įsigytą 2013 m. Vokietijoje), teigia, kad tai vienas sėkmingiausių dyzelinių variklių, ir jo degalų sąnaudos yra nedidelės. Yra pavyzdžių, kai užmiestyje važiuojant 90-100 km/h sąnaudos siekia mažiau nei 4 l/100km, o vidutinės - 4,2-4,5 l/100km. Svarbu paminėti, kad mažoms sąnaudoms pasiekti rekomenduojama tinkamai pripūsti padangas, naudoti kokybišką kurą ir kruizo kontrolę.
Kitas variklio variantas - 2.4L, 132 kW su automatine pavarų dėže (2007 m. modelis). Jis smagiai važiuoja, gerai traukia ir kuriasi iš pusės pasukimo. Tačiau ekonomiškumo čia neverta tikėtis: mieste ryja apie 10,5L dyzelio, trasoje geriausiu atveju 7L.
"Spausk Gazą!" bando: Volvo V50
Eksploatacijos patikimumas ir gedimai
„Volvo V50“ patikimumo klausimas kelia diskusijų. Vieni vartotojai teigia, kad automobilis yra nerūdijantis, nelūžtantis ir patvarus, ypač jei rinksitės iš patikimų pardavėjų ir su serviso istorija. Kėbulas niekur nerūdija. Kiti, priešingai, skundžiasi dažnais gedimais ir didelėmis investicijomis.
Per 3 eksploatacijos metus, be būtinosios priežiūros (tepalų, padangų, filtrų, važiuoklės dalių), automobilis pareikalavo generatoriaus, sankabos komplekto, vožtuvų gumelių ir EGR keitimo. Be to, variklis gali pradėti „valgyti“ tepalus ir reikalauti kapitalinio remonto. Bako dydis dažnai įvardijamas kaip trūkumas.
Kai kurie dažnai pasitaikantys gedimai apima:
- DPF filtro keitimą (brangus remontas, dažnai išpjaunamas);
- Pusašių keitimą;
- Vairo užrakto spynos gedimą (gali kartotis, bet remontuojamas savarankiškai peržiūrėjus instrukcijas internete);
- Oro srauto matuoklės traukutės nušokimą (detalė pigi);
- Barškantį sankabos diskatorių (netrukdo važiuoti);
- Problemas su purkštukais ir turbina;
- Slėgio daviklio laidų gedimus;
- Elektronikos problemas (sėdynės atmintis nusimuša, keleivio AIR-BAG lemputė užsidega, langų valdymas).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad neoriginalios detalės gali tarnauti trumpai. Klimato kontrolė kartais veikia netinkamai, ypač miesto sąlygomis. Kitas išskirtinis bruožas yra sudėtingas pakaitinimo žvakių keitimas.
Važiuoklė ir pakaba
„Volvo V50“ važiuoklė apibūdinama kaip tvirta ir kieta. Dėl to, kad modelis rinktas ant „Ford Mondeo“ bazės, visos pakabos detalės yra iš „Fordo“, todėl jų kainos yra ganėtinai pigios. Tačiau mažas klirensas (tik 135 mm) gali būti nepatogus mūsų keliams, ypač užmiesčio. Visgi, važiuojant mieste, tai nesukelia didelių problemų. Kai kurie modeliai, atvežti iš Vokietijos, gali turėti sportinę žemintą važiuoklę.
Kiti aspektai
Automobilis yra universalus, tinkamas tiek miestui, tiek užmiesčiui. Bagažinės talpa gali sukelti diskusijų: nors tai universalas, kai kuriems ji atrodo maža, kiti teigia, kad galima sutalpinti tiek pat, kiek į „Honda Accord“ universalą, tiesiog pakėlus groteles. Deja, automobilis pakankamai greitai nuvertėja ir gali būti sunkiai parduodamas.
Jungiant 1, 3 ir 5 pavaras, ranka dažnai liečia oro valdymo mygtukus. Kalbant apie saugumą, pastebima, kad saugumo sumetimais salone sutaupyta vietos. Žiemą problemų su užvedimu paprastai nebūna.
Apibendrinimas
„Volvo V50“ 2013 m. su automatine pavarų dėže ir dyzeliniu varikliu yra kontraversiškas automobilis. Jis siūlo komfortą, stilingą dizainą ir tam tikrais atvejais gerą ekonomiškumą. Tačiau jo patikimumas gali būti abejotinas, o kai kurie varikliai ir interjero erdvė sulaukia kritikos. Pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių ir finansinių galimybių investuoti į galimus remontus.
tags: #volvo #v5 #2013 #automatas #dyzelinas #tepalas