Lietuvos bankas nuolat vykdo finansų rinkos dalyvių priežiūrą, siekdamas užtikrinti atitiktį teisės aktų reikalavimams. Patikrinimų metu vertinama, kaip įstaigos laikosi valdymo, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP), elektroninių pinigų turėtojų ir mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugos (klientų lėšų apsaugos) bei kitų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nustačius pažeidimus, taikomos įvairios poveikio priemonės, įskaitant pinigines baudas.
Administraciniai susitarimai ir pinigų plovimo prevencijos trūkumai
Dažnai nustatomi pažeidimai susiję su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos užtikrinimu. Pavyzdžiui, nustatyta pažeidimų, dėl kurių UAB „Walletto“ kreipėsi į Lietuvos banką su pasiūlymu sudaryti administracinį susitarimą. Įvertinęs įstaigos siūlomas susitarimo sąlygas ir tai, kad ji jau ėmėsi veiksmų pažeidimams ir veiklos trūkumams pašalinti, Lietuvos bankas priėmė sprendimą sudaryti administracinį susitarimą.
Susitarimu susitarta dėl 290 tūkst. Eur dydžio piniginės poveikio priemonės už tai, kad bendrovė neužtikrino PPTFP vidaus kontrolės, klientų tikrinimo ir tapatybės nustatymo srities bei kliento dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėsenos organizavimo ir įgyvendinimo srities reikalavimų vykdymo. Taip pat susitarta dėl poveikio priemonės - viešo paskelbimo apie tai, kad bendrovės taikomos vidaus kontrolės priemonės klientų lėšų apsaugos srityje turėjo trūkumų ir kad patikrinimo metu įstaiga Lietuvos bankui buvo pateikusi neišsamius ir (ar) netikslius duomenis, ataskaitas ir informaciją bei teisės aktų pažeidimų ir veiklos trūkumų pašalinimo tvarkos, šio įsipareigojimo įvykdymą patvirtinančių įrodymų ir kitos bendrovės priežiūrai vykdyti reikalingos papildomos informacijos Lietuvos bankui teikimo.
Rizikos valdymas ir priežiūrai teikiamos informacijos tikslumas
Centrinis bankas taiko poveikio priemones ir bankams, kurie neužtikrina tinkamo rizikos valdymo ir teikia netikslią informaciją. Nors tikrinamu laikotarpiu „European Merchant Bank“ veiklos modelis buvo orientuotas į didesnės rizikos klientus, bankas neužtikrino tinkamo rizikos valdymo, pranešė Lietuvos bankas. Per patikrinimą bankas taip pat netinkamai vykdė nurodymus ir pateikė neteisingą priežiūrai skirtą informaciją. Per patikrinimą nustatyta pažeidimų ir trūkumų, susijusių su vidaus procedūromis ir praktiniu jų taikymu sustiprinto kliento tapatybės nustatymo, dalykinių santykių ir sandorių stebėsenos srityse.
Centrinis bankas taip pat laikinai apribojo „European Merchant Bank“ veiklą - uždraudė teikti paslaugas naujiems didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos klientams bei apribojo finansinių paslaugų teikimą esamiems klientams iš didesnės rizikos trečiųjų valstybių. Nepašalintus teisės aktų pažeidimus ir kitus veiklos trūkumus „European Merchant Bank“ turėjo pašalinti iki birželio 30 d., o iki rugsėjo 30 d. pateikti tai patvirtinančią audito ar kito nepriklausomo išorės vertintojo išvadą.
Nuosavo kapitalo reikalavimų nesilaikymas
Lietuvos bankas skiria baudas ir už nuosavo kapitalo reikalavimų nesilaikymą. Už tai bauda skirta bendrovei „SatchelPay“. Lietuvos bankas nustatė, kad 2023 m. pirmojo ir antrojo ketvirčių pabaigos duomenimis, elektroninių pinigų įstaiga „SatchelPay“ nevykdė nuosavo kapitalo reikalavimų - jis buvo mažesnis nei teisės aktuose nustatytas nuosavo kapitalo poreikis.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme nurodyta, kad nuosavo kapitalo dydžio reikalavimo privaloma laikytis nuolat. Tad, įvertinęs aplinkybes, Lietuvos bankas skyrė įstaigai 25 tūkst. eurų baudą ir nusprendė nuo 2023 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. nustatyti elektroninių pinigų įstaigai „SatchelPay“ individualų nuosavo kapitalo dydį - 20 proc. didesnį už taisyklėse nustatytais metodais apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį.
Tarptautinių sankcijų reikalavimų nesilaikymas
Dar vieną baudą Lietuvos bankas skyrė įvertinęs valiutos keityklos operatoriaus „Roltena“ vidaus kontrolės priemones ir procedūras, susijusias su tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimu. Nustatyta, kad jos nebuvo tinkamos, nes valiutos keityklos operatorius netikrino, ar klientai, jų atstovai, naudos gavėjai nepatenka į tarptautinių sankcijų apimtį, ar jų vykdomi sandoriai nepatenka tarp tarptautinių ribojamųjų priemonių. Įvertinęs, kad šiuo metu įstaiga jau yra pašalinusi teisės aktų pažeidimus, Lietuvos bankas skyrė „Roltena“ 8 tūkst. eurų baudą.
Baudos už įsigijimus be leidimo
Lietuvos bankas (LB) elektroninių pinigų įstaigai „Paysera LT“ skyrė 400 tūkst. eurų baudą. Bauda skirta už tai, kad „Paysera LT“ įsigijo 100 proc. „Contis“ - ilgametės partnerės, „Visa“ mokėjimo kortelių leidėjos, kuri netikėtai pranešė apie veiklos nutraukimą, be išankstinio Lietuvos banko pritarimo.
„Paysera“ pranešė tokiais veiksmais bandžiusi apsaugoti daugiau nei pusantro šimto tūkstančių savo klientų, kurie būtų negalėję naudotis „Visa“ kortelėmis. Todėl, anot jos, skirta bauda yra neproporcinga ir LB sprendimą ji žada skųsti teismui. „Pripažįstame formalų pažeidimą, tačiau manome, kad Lietuvos banko skirta bauda yra neproporcinga situacijos kontekstui - mūsų veiksmai buvo atlikti ne siekiant komercinės naudos, o apsaugant klientus. Dėl šios priežasties skirtą baudos dydį skųsime teismui”, - pranešime sakė „Paysera“ generalinis direktorius Marijus Plančiūnas. LB įpareigojo įstaigą iki rugsėjo 30 d. pateikti sprendimų projektus dėl pažeidimų pašalinimo.
Bankų operacijų stebėsena ir pinigų plovimo prevencija
Visi Lietuvoje veikiantys bankai privalo nuolat stebėti atliekamus mokėjimus, kad užtikrintų pinigų plovimo, teroristų finansavimo prevenciją ir tarptautinių sankcijų reikalavimų įgyvendinimą. „Mums svarbu įsitikinti, kad mokėjimai atitiktų turimą informaciją apie klientą, jo vykdomą sandorį, lėšų kilmę ir kad jame nedalyvauja subjektai, kuriems taikomos finansinės sankcijos“, - paaiškino SEB banko Komunikacijos skyriaus vadovė Ieva Kulvinskaitė.
Reikalavimai ir kriterijai, susiję su mokėjimų patikromis, istoriškai per keliolika metų keitėsi ir griežtėjo, jie ir dabar yra reguliariai peržiūrimi ir, prireikus, atnaujinami, atsižvelgiant į besikeičiančius teisės aktus. Vykdant mokėjimų stebėseną, vertinama, ar mokėjimai atitinka kliento įprastą veiklą, apyvartą, vertinamos tokios reikšmingos aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, mokėjimo suma, dalyvaujančios šalys, sandorio pobūdis, kliento rizikos lygis ir kiti svarbūs veiksniai. „Identifikavęs neįprastą operaciją, bankas kreipiasi į savo klientą prašydamas pateikti papildomos informacijos ar mokėjimą pagrindžiančių dokumentų. Jei po atlikto banko tyrimo operacija ir toliau vertinama kaip įtartina, bankas apie ją turi pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai“, - pažymėjo I. Kulvinskaitė.
Tuo metu „Swedbank“ Lietuvoje atstovas ryšiams su žiniasklaida Gytis Vercinskas paaiškino, kad banke yra taikomas realaus laiko ir retrospektyvios operacijų stebėsenos priemonių rinkinys. Anot jo, šis rinkinys apima automatizuotą stebėseną IT sistemose bei nuolatinę darbuotojų atliekamą operacijų kontrolę. „Nustačius įtartinus požymius, bankas imasi teisės aktuose numatytų veiksmų, įskaitant įtartinų atvejų pranešimus kompetentingoms institucijoms. Pažymime, kad informacija apie tokius pranešimus negali būti atskleidžiama“, - paaiškino jis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos požiūris į lėšų kilmę
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atkreipė dėmesį, kad piniginių lėšų pervedimo faktas, sumos dydis ar pavedimų dažnumas dar nereiškia, kad mokesčių pareigos nebuvo ar nėra tinkamai įvykdytos. VMI taip pat pridėjo, kad gaunamos lėšos į sąskaitą ne visada turi būti prilyginamos pajamoms, tarkime, lėšos gali būti finansiniai sandoriai, pvz., paskolos. „Tačiau VMI nuolat atlieka mokesčių mokėtojų rizikingumo vertinimą, kurio metu vertina turimus ir klientų deklaruotus duomenis, analizuoja informaciją, gautą iš trečiųjų šaltinių, užsienio kredito įstaigų, taip pat ir viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir pan.“ - pažymėjo inspekcija.
Anot VMI, nesvarbu iš užsienio ar Lietuvos, mokesčių mokėtojų pareiga deklaruoti gautas pajamas ir sumokėti mokesčius priklauso nuo gautų pajamų rūšies, t. y. kokios tai pajamos ir ar jas gauna įmonė, gyventojas ar nepelno siekianti organizacija.
Nuo 2015 metų VMI gauna informaciją iš ES valstybių apie lietuvių gautus atlyginimus, valdomą nekilnojamąjį turtą ir pajamas iš jo ir kt. Iš daugiau nei 96 šalių VMI gauna informaciją apie Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaitas kredito įstaigose, likutį jose. Gaunami duomenys apima tiek fizinių, tiek juridinių asmenų sąskaitas, taip pat informaciją apie ne Lietuvos juridinius asmenis, jeigu juos kontroliuoja Lietuvos rezidentas. Ši informacija padeda nustatyti tuos mokesčių mokėtojus, kurie netinkamai vykdo mokestines pareigas, neteikia deklaracijų ar bando nuslėpti turtą ir lėšas užsienio bankuose. Apie pastebėtus pajamų ir išlaidų neatitikimus VMI informuoja gyventojus, kviečia savarankiškai įsivertinti deklaracijų duomenis, užduoda klausimus. Jei mokesčių administratoriui kyla papildomų klausimų, sprendžiama dėl kontrolės veiksmų.
Baudos dydžio nustatymo principai
Lietuvos banko skiriamų baudų dydžiai priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir juridinio asmens finansinių rodiklių. Baudos dydžio nustatymą reglamentuoja tam tikros teisės aktų nuostatos. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.
Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, Lietuvos bankas vietoj kitose nuostatose nurodytos baudos skiria juridiniams asmenims baudą iki 100 000 eurų.
tags: #500 #tukst #bauda #banko