Kinijos kapitalo valdoma Švedijos lengvųjų automobilių gamintoja „Volvo Cars“ yra įsipareigojusi ilgalaikei aplinkosaugos strategijai, kuri apima ir esminius pokyčius jos gaminamų transporto priemonių asortimente. Be šios strategijos, bendrovė nuolat atlieka automobilių patikrinimus ir, prireikus, vykdo atšaukimų kampanijas, siekdama užtikrinti aukščiausius saugumo standartus.
„Volvo“ strategija: Dyzelinių variklių eros pabaiga
„Volvo Cars“ pranešė, jog įgyvendindama ilgalaikę aplinkosaugos strategiją, planuoja 2024 metų pradžioje užbaigti dyzelinu varomų automobilių gamybą. Tai yra dalis platesnio tikslo - iki 2030-ųjų atsisakyti visų automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos, o iki 2040 metų tapti klimato požiūriu neutralia įmone. Švedų gamintoja pagrindinį dėmesį sutelks į elektromobilių gamybos plėtrą.
Pokyčių priežastys ir aplinkosaugos įsipareigojimai
Pernai „Volvo Cars“ nutraukė vidaus degimo variklių kūrimą ir pardavė turėtą juos gaminusios bendros įmonės „Aurobay“ akcijų paketą. Kompanija nebeobulina savo variklių ir į tai neinvestuoja. Kaip pagrindinę priežastį, kodėl atsikratoma dyzelinių mašinų, „Volvo“ atstovai paminėjo rinkos poreikius, kadangi dyzelinių automobilių paklausa pastaraisiais metais sparčiai artėja prie minimumo.
Be to, toliau didinami ekologijos reikalavimai ir juos atitinkančius dyzelinius variklius gaminti darosi vis brangiau. H. Samuelssonas, „Volvo“ vadovas, cituojamas žurnalo „Autocar“, teigė: „Privalome pagaminti dyzelinius variklius, kurių azoto oksidų emisijos neviršytų benzininių motorų. O kol tokį sukursime, jis taps gerokai brangesnis, todėl žiūrint į ilgesnę perspektyvą dyzelinės jėgainės tiesiog tampa neparankiu sprendimu.“ Jis taip pat paaiškino, kad „dyzelių“ svarba išlieka kuriant anglies dvideginio išmetalų kiekio reikalavimus atitinkančius variklius, tačiau tai menkai gelbsti šių motorų perspektyvą. Samuelssonas prognozavo, kad iki 2020 metų dyzeliniai varikliai dar vaidins svarbų vaidmenį, tačiau vėliau hibridinės ir elektrinės sistemos taps patrauklesnės kainos prasme, o pasiekus 95 g/km emisijų reikalavimus, dyzeliniai motorai nebegelbės.
Nuo 2030 metų „Volvo“ ketina tapti tik elektromobilius gaminančia kompanija. Šį sprendimą galima vadinti radikaliu, mat dar prieš dešimtmetį beveik pusė Europoje parduotų „Volvo“ automobilių turėjo dyzelinį variklį. Tačiau jau 2019 metais tokių automobilių dalis sudarė mažiau negu pusę, o 2022-aisiais, anot „Reuters“, tik 9 proc. naujų „Volvo“ pirkėjų rinkosi versijas su dyzeliniais varikliais. „Nuo to laiko gerokai išaugo įkraunamų automobilių pardavimai. Mūsų sprendimas iki 2024-ųjų pradžios visiškai atsisakyti dyzelinių variklių atspindi sparčius pokyčius, darančius įtaką automobilių pramonei ir vartotojų paklausai“, - pabrėžė bendrovė.
Istorinė perspektyva ir partnerystės
Pirmasis „Volvo“ automobilis su dyzeliniu varikliu pasirodė 1979 metais. Tuomet bendrovė bendradarbiavo su kitais gamintojais, kad išvengtų pernelyg didelių išlaidų. „Volvo“ į pagalbą pasitelkė „Volkswagen“, kuri sutiko švedams tiekti šešių cilindrų dyzelinį variklį. Partnerystė su „Volkswagen“ tęsėsi iki pat 2001-ųjų, kuomet „Volvo“ pristatė savo inžinierių sukurtą 5 cilindrų agregatą. „Volvo“ vienu metu taip pat kliovėsi „PSA“ koncerno (dabar „Stellantis“) sukurtais mažo tūrio dyzeliniais varikliais. Tuomet „Volvo“ teigė, jog 1,6 litro darbinio tūrio dyzelinis variklis yra toks taupus, jog tam tikri bendrovės modeliai su vienu degalų baku gali nuvažiuoti net 1 300 kilometrų.
Perėjimas prie elektromobilių
Nuo 2024 metų pradžios „Volvo“ nutraukus dyzelinių variklių gamybą, gamintojo gamoje liks tik modeliai su hibridiniais varikliais ir elektromobiliais. „Volvo“ nebeturės ir automobilių su vien tik benzinu varomais varikliais - jie siūlomi tik kartu su hibridine pavara. Kol kas „Volvo“ dar siūlo 2 litrų dyzelinį variklį, kuris, priklausomai nuo modelio ir modifikacijos, turi nuo 150 iki 235 arklio galių, tačiau jo greitai nebeliks.
Vietoje to, švedai orientuojasi į elektrą ir intensyviai ruošiasi pirmojo vienatūrio savo gamoje debiutui. „Volvo“ jau gamina hibridinius automobilius, o pirmąjį savo elektromobilį pristatė 2019 metais. Švedų kompanija užsibrėžusi tikslą iki 2025 metų turėti po vieną visiškai elektrinę kiekvieno savo gaminamo automobilio versiją.
Tai oficialu: „Volvo Cars“ užbaigė 45 metus trukusią dyzelinių automobilių gamybą. Paskutiniuoju „Volvo“ dyzeliniu automobiliu tapo septynių vietų XC90 visureigis, kuris nuriedėjo nuo Švedijoje esančios gamyklos konvejerio ir keliaus į bendrovės muziejų Geteborge. Gamykla, kurioje iki šiol buvo gaminami „Volvo“ automobiliai su vidaus degimo varikliais, pamažu transformuojasi į elektra varomų modelių centrą.
„Volvo“ automobilių saugumo atšaukimai
Bendrovės požiūris į saugumą ir kokybės kontrolę
Kompanijoje „Volvo Cars“ saugumas yra pagrindas viso, ką daroma. Siekiama ne tik gaminti automobilius, kurie leidžia keliauti ten, kur norima, bet ir kurti juos kiek įmanoma saugesnius, atsižvelgiant į įvairius vartotojų poreikius. „Volvo“ automobilių projektavimo ir gamybos proceso metu didžiausias dėmesys skiriamas žmogui, pažvelgus iš jo perspektyvos.
Prieš išriedėdamas iš gamyklos, kiekvienas naujas „Volvo“ automobilis yra patikrinamas pagal išplėstinę kokybės kontrolės programą, siekiant užtikrinti, jog viskas atitinka aukštus standartus. Tačiau darbas tuo nesibaigia. Pasitelkiant kokybės užtikrinimo sistemas ir glaudžiai bendradarbiaujant su pasauliniu įgaliotųjų atstovų tinklu, atliekamas tęstinis visų modelinių metų „Volvo“ automobilių stebėjimas, siekiant išsiaiškinti, kaip vairavimas realiomis sąlygomis paveikia automobilį ir jo komponentus.
Atšaukimų priežastys
Nepaisant nuodugnių bandymų ir tęstinių stebėjimų, gali pasitaikyti problemų, susijusių su automobilio gamyba, surinkimu ar komponentais. Kartais tai yra dalykai, kurių net nepastebėsite, pavyzdžiui, programinės įrangos atnaujinimas, kuriuo pasirūpinama automobilio apsilankymo techninės priežiūros centre metu. Visgi retais atvejais bendrovė privalo vykdyti atšaukimą, prašydama susisiekti su įgaliotuoju „Volvo“ atstovu, kad problema būtų pašalinta. Tai ypač taikytina tais atvejais, kai nustatomos problemos, galinčios paveikti saugumą, net jeigu pranešimų apie incidentus, susijusius su tomis problemomis, nėra. Daugelis vairuotojų mano, kad atšaukimas visam laikui išsprendžia saugos problemą, tačiau realybė gali būti sudėtingesnė, ypač kai transporto priemonės labai priklauso nuo programinės įrangos.
Galinio vaizdo kameros gedimas
Dėl galinio vaizdo kameros gedimo Jungtinėse Valstijose atšaukiama daugiau nei 413 000 „Volvo“ automobilių. Šis atšaukimas vyksta po ankstesnio atšaukimo, paskelbto anksčiau tiems patiems modeliams ir rinkai. „Volvo“ išspręs šią problemą nemokamai atnaujindama programinę įrangą. Šis atšaukimas taikomas Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Saugos diržų tvirtinimo problemos
„Volvo Cars“ atliktų tyrimų metu nustatyta galima priekinių sėdynių saugos diržų tvirtinimo sagčių, sumontuotų išorinėje sėdynių pusėje, problema. Priekinių sėdynių saugos diržų tvirtinimo lynas, esant tam tikroms sąlygoms, ilgainiui gali susidėvėti ir prarasti tvirtumą.
Atšaukimas taikomas ankstesniosios kartos „S60“, „S60 Cross Country“, „V60“, „V60 Cross Country“, „XC60“, „V70“, „XC70“ ir „S80“ modeliams, pagamintiems nuo 2007 iki 2020 metų. Kol kas neturima pranešimų apie jokius su šia atšaukimo problema susijusius incidentus. Iki kol automobiliui bus atlikti atšaukimo kampanijos remonto darbai, rekomenduojama užtikrinti, kad vairuotojo ir priekinės keleivio sėdynės saugos diržų tvirtinimo sagtys būtų vertikalioje pozicijoje, lygiagrečiai sėdynės atlošo, kad sėdant į sėdynę ji nebūtų nulenkiama virš sėdynės sėdimosios dalies. Taip sumažinama saugos diržų tvirtinimo jungties pažeidimo rizika, kurią nurodo pastebimas guminės movos, saugančios lyną, pažeidimas.
Oro pagalvių kampanija ir „Takata“ palyginimas
2001-2003 metais pagaminti „Volvo“ S60 ir S80 automobiliai gali būti mirtinai pavojingi. Vienas vyras JAV mirė po to, kai iššovusi jo „Volvo“ oro pagalvė išmetė metalinių atplaišų, o žurnalistai šią nelaimę lygino su skeveldrinių užtaisų sukeltais sužeidimais. Problema akivaizdi - oro pagalvė ne tik neapsaugojo žmogaus, o dar ir jį pražudė. Nors „Volvo“ teigia, kad taip kol kas nutiko tik vienam seno „Volvo“ vairuotojui, 54 tūkstančių automobilių savininkai yra kviečiami į techninio aptarnavimo centrus, kur jiems nemokamai bus keičiamos oro pagalvės.
Panašios problemos anksčiau kamavo „Honda“, kai „Takata“ oro pagalvės taip pat pradėjo keleivius žaloti skeveldromis. Paaiškėjo, kad taip nutinka dėl senstančio amonio nitrato užtaiso. Tai iš esmės yra sprogmenys, kurių sprogimas greitai pripučia oro pagalves. Sendamas tas užtaisas keičiasi, ir vietoj to, kad sprogtų ir išsiplėtusiomis dujomis pripūstų pagalvę, jis susprogdina metalinį cilindrą, į šalis ištaškydamas aštrias nuolaužas. „Volvo“ automobiliai naudoja ZF/TRW oro pagalves - šis gamintojas teigia, kad jų pagalvėse amonio nitrato nėra. Nors „Takata“ oro pagalvės pasaulyje nusinešė 26 gyvybes, „Volvo“ atveju kol kas užfiksuota tik viena mirtis.
Atšaukimas dėl gaisro rizikos
Nors daug dėmesio skiriama „Volvo“ strategijai atsisakyti dyzelinių automobilių, svarbu nepamiršti ir kitų galimų problemų, kurios gali kilti dėl įvairių komponentų gedimų ar gamyklinių broko. Automobilių gamybos bendrovė „Volvo“ visame pasaulyje atšaukia daugiau nei 500 tūkst. automobilių dėl defekto, galinčio sukelti gaisrą. Bendrovės atstovas sakė, kad iki dabar yra užsidegę tik keletas automobilių - incidentų metu žmonės nebuvo sužaloti. Automobilių savininkams buvo išsiųsti laiškai, pranešantys apie defektą. „Žiūrime į šią situaciją labai rimtai ir ieškome problemos taisymo metodų“, - pranešime sakė bendrovė. Švedijoje įsikūrusi bendrovė dar sausį Didžiojoje Britanijoje atšaukė daugiau nei 30 tūkst. automobilių dėl šios problemos.
tags: #volvo #atsaukia #penkiu #metu #senumo #dyzelinius