Volvo 850: Naudoto automobilio apžvalga ir atsiliepimai

Automobilis „Volvo 850" buvo pristatytas 1991 metais ir gamintas tik iki 1996 metų. Tai jokiu būdu nereiškia, kad modelis buvo blogas ir bendrovė nusprendė jo atsisakyti. Tiesiog 1996 metais bendrovė modernizavo savo produkciją ir pasauliui pristatė „Volvo S70/V70" modelius, kurie tapo „850" įpėdiniais.

Modelio kartos ir kėbulo tipai

„Volvo 850" buvo gaminamas net dviem kartomis: 1991-1993 ir 1993-1996 metais. Svarbu atkreipti dėmesį, kad automobiliai, pagaminti po 1993 metų, buvo patikimesni, nes pirmosios kartos „Volvo 850" turėjo daug smulkių defektų. Todėl, esant galimybei, rekomenduojama rinktis 1993-1996 metų modelį.

Pirmuosius porą metų buvo gaminami tiktai sedanai. 1993 metais pasirodė universalas, tapęs viena populiariausių šios klasės mašinų pasaulyje. Tiesa, yra viena problema - Lietuvoje populiaresni klasikiniai sedanai, todėl gali būti sunku rasti tokios mašinos kėbulo detalių (priekinė dalis tokia pat kaip ir sedano). Pavyzdžiui, ganėtinai sunku bus rasti dėvėtą originalų galinių durelių stiklą, o neoriginalių, atrodo, niekas negamina. Greičiausiai tektų užsisakyti naują, o tai nebus pigu. Tokios pat problemos bus su galiniais sparnais ir buferiu - avarijos atveju juos gali tekti keisti visiškai naujais. Su sedanais paprasčiau - pasistengus, jiems detalių rasti galima. Kartais pasitaiko neoriginalių dalių, tačiau meistrai tokių pirkti nerekomenduoja, nes jos ne tik blogesnės kokybės, bet ir dažnai neatitinka saugumo reikalavimų.

Kėbulas ir dažų danga

Korozijos tokioje mašinoje būti neturėtų, tačiau dažnai pasitaiko atsilupinėjusių dažų. Beje, ši problema būdinga daugeliui dešimtojo XX a. dešimtmečio švediškų mašinų. Tuomet automobilių gamintojai pradėjo naudoti ekologiškai švarius vandeninius dažus, kurie buvo ne tokie patikimi ir patvarūs.

Salonas ir komforto įranga

Pirmosios kartos mašinos pasižymėjo kokybišku salonu. Priklausomai nuo modifikacijos, automobilis gali turėti tik elektra valdomus stiklus ir veidrodėlius, vieną saugos pagalvę, arba odinį saloną, klimato sistemą, saugos pagalvių komplektą ir pan. Kartais galima išgirsti, kad visi „Volvo 850" turi šildomas sėdynes. Tai netiesa: į Pietų Europos šalis ir JAV buvo eksportuojamos mašinos be sėdynių šildymo. Aišku, labai norint, galima jį sumontuoti, bet pasitaiko, kad teoriškai esantis šildymas neveikia. Greičiausiai yra trūkęs šildymo elemento siūlelis ir jį reiktų pakeisti nauju.

Kai kurie 1995 metais pagamintų „Volvo 850" savininkai gali nusivilti kondicionieriumi, tiksliau - jo garintuvu. Tiesa, problemų kils tik tada, jei nebus laikomasi eksploatacijos instrukcijos - jei mašinoje nebus salono vėdinimo filtro. Be filtro garintuve kaupsis drėgmė ir purvas, kurie per porą metų gali sugadinti ne tik patį mechanizmą, bet ir kondicionieriaus vamzdelius. Laukia brangus remontas. Laikui bėgant gali sugesti ir prieš aušinimo sistemos radiatorių esantis kondicionieriaus radiatorius. Norint, kad jis ilgiau tarnautų, porą kartų per metus jį reikia išvalyti. Daugiau problemų „Volvo 850" salone kilti neturėtų. Mašinos vidus pagamintas kokybiškai, išskyrus daiktinės spynelę, kuri gali imti ir užsikirsti. Labai nerekomenduotina mėginti savarankiškai ją atidaryti, geriausia važiuoti į „Volvo" servisą.

Varikliai: charakteristikos ir patikimumas

„Volvo 850" nuo kitų mašinų skyrėsi tuo, kad turėjo išimtinai 5 cilindrų variklius. Silpniausias iš kurių (ir rečiausiai sutinkamas Lietuvoje) buvo 2.0 l 126 AG variklis, tačiau ir su tokiu varikliu „Volvo 850" gali pasiekti 195 km/val. greitį.

Labiau išplitę yra 2.4 l varikliai, tačiau gamintojas juos vadino 2.5 l. 1996 metais pasirodė „Volvo 850 Bi-Fuel", kurie galėjo naudoti ir dujas, ir benziną. Tais pačiais 1996 metais pagaminti modeliai gali turėti ir 2.4 l variklį su žemo slėgio turbina, kuri buvo montuojama visais keturiais ratais varomuose „Volvo 850" automobiliuose. Šis variklis sunkią ir, atrodytų, nerangią mašiną daro labai dinamišką. „Volvo" tuo neapsiribojo ir išleido dar dvi galingesnes modifikacijas, turėjusias 2.3 l variklius su aukšto slėgio turbinomis. Viena jų - T5, turi 225 AG variklį, antroji - „Volvo 850 R", turi 250 AG variklį, kitokias aerodinamines savybes, kietą sportinę pakabą, stipresnius stabdžius ir pan. Visa tai aiškiai rodo, kad įsigytą „Volvo 850 R" teks remontuoti, nes su juo tikrai buvo važinėjama agresyviai. Remontas nebus pigus, mat detales teks pirkti originalias. Tad, jei norite greito „Volvo", verčiau pagalvokite apie T5, nes jis ramesnis, tačiau labai greitas, be to, jam tinka daugelis paprasto modelio detalių, įskaitant ir neoriginalias.

Variklių priežiūra ir dažni gedimai

Visi be išimties 5 cilindrų varikliai yra labai patikimi - tinkamai prižiūrimi tarnaus 300 000-400 000 km. Vėliau tenka keisti stūmoklius ir žiedus, bet kapitalinio remonto reikia retokai. Dažniau „Volvo 850" savininkai susiduria su mažesnėmis problemomis. Pavyzdžiui, po 8-10 metų eksploatacijos mašina gali pradėti deginti daugiau tepalų. Tai gali atsitikti dėl susidėvėjusių tepalinių gaubtelių arba susidėvėjusio alkūninio veleno riebokšlio. Laimei, šių detalių pakeitimas nėra brangus.

Kita vertus, pirkti automobilį su susidėvėjusiais gaubteliais ganėtinai pavojinga - gali būti, kad tepalai deginami dėl pagilėjusios stūmoklių grupės. Po maždaug 150 000-200 000 km pradeda belsti hidrokompensatoriai. Reikia žiūrėti - jei sušilus varikliui garsas dingsta, jį dar galima eksploatuoti; jei garsas išlieka - reikia keisti kompensatorius, kitaip neišvengsite kapitalinio remonto. Be to, kas 3-4 metus reikia keisti dvi iš keturių variklio pagalvėlių (dažniausiai susidėvi dešinioji ir viršutinė atramos).

Meistrai pataria, kad reikėtų nepamiršti kas 60 000-70 000 km pakeisti variklio diržą, nors bendrovė rekomenduoja tai daryti kas 90 000 km. Reikėtų netaupyti ir įsigyti originalų diržą, nes jam trūkus, gali tekti keisti ir variklį. Norint, kad variklis tarnautų ilgiau, kas 10 000 km reikėtų keisti tepalus ir oro filtrą, nors pagal instrukciją oro filtras gali tarnauti iki 30 000 km.

Kalbos apie tai, kad varikliai su turbina prastesni - laužtos iš piršto. Prižiūrimas variklis ramiai nuriedės daugiau kaip 200 000 km, aišku, jei ankstesnis savininkas jo „neužvaikė". Kaip buvo minėta, pasitaiko „Volvo 850" su visais keturiais varančiaisiais ratais. Tokių mašinų savininkai nepatenkinti tik tuo, kad brangus galinės pakabos aptarnavimas, nes dauguma dalių būna tik originalios.

Transmisija: mechaninės ir automatinės pavarų dėžės

„Volvo 850" pavarų dėžės yra patikimos, pretenzijų sulaukia tik pirmųjų gamybos metų mechaninės pavarų dėžės - kartais blogai įsijungia pavaros. Dažniausiai savininkai šių dėžių neremontuoja, paprasčiau nupirkti kitas. Sankaba, priklausomai nuo važiavimo stiliaus, tarnauja 100 000-150 000 km (išskyrus T5 ir „Volvo 850 R").

Automatines „Volvo 850" pavarų dėžes gamino japonai. Jos tarnauja ilgiau už patį variklį, bet gali sugesti ir dėl konstrukcinių automobilio ypatybių. Pasirodo, automatinės transmisijos radiatorius yra variklio radiatoriaus viduje. Jei pavarų dėžės radiatorius taps nesandarus, tai variklio antifrizas pateks į transmisiją ir susimaišys su jos skysčiu. Toks mišinys labai greitai sugadins pavarų dėžę.

Važiuoklė, stabdžiai ir vairavimo sistema

Visiškai nepriklausoma „Volvo 850" pakaba yra patogi ir puikiai susitvarko net ir su didesnėmis duobėmis. Vairuoti šį automobilį, dėl galinės „Delta Link" pakabos, taip pat lengva. Be to, pakaba pasižymi patikimumu, tačiau perkant dėvėtą „Volvo 850" po 150 000-200 000 km, teks ją daugiau ar mažiau remontuoti. Dažniausiai reikia keisti gumines pakabos įvores ir viršutines amortizatorių atramas. Beje, dviejų įvorių pakeitimas yra ilgas procesas, nes reikia nuimti visą galinį tiltą. Nuvažiavus 180 000-200 000 km tenka keisti ir galinės pakabos svirtis. Priekinėje pakaboje reikia keisti viršutines amortizatorių atramas.

Kurdami „Volvo 850" stabdžių sistemą švedai pasistengė, todėl pretenzijų jai beveik nėra. Tereikia nepamiršti laiku keisti stabdžių trinkeles. Normaliai važinėjant priekinės tarnaus 30 000 km, galinės - dvigubai ilgiau. Patikimai veikia ir ABS sistema. Reikia nepamiršti mūsų kelių specifikos, todėl, jei daugiau laiko leisite užmiestyje, gali iškilti problemų ir su laidais, ir su ABS davikliais ant ratų. Kita vertus, tokių pačių problemų turės bet kuri blogais keliais važinėjanti mašina.

Perkant automobilį būtina apžiūrėti vairo krumpliastiebinę pavarą, kuri dažnokai leidžia skysčius. Čia reikia išsiaiškinti, kurioje vietoje susidėvėjo riebokšlis. Jei teka viršuje - dar galima pavarą remontuoti, jei teka per šonus - teks viską keisti.

Techninės specifikacijos (pavyzdys: 2.3L T5 225 AG modelis)

Vartotojų atsiliepimai ir bendra automobilio vertė

„Volvo 850" buvo pirmas rimtas švedų žingsnis keičiant šio prekės ženklo automobilių įvaizdį. „850" modelis išėjo ganėtinai neblogas, tačiau pirmosios kartos mašinų verčiau nepirkti. Daugelis savininkų apibūdina „Volvo 850" kaip puikų automobilį, pasižymintį visapusišku patvarumu - negenda tiek važiuoklės, tiek varikliai. Elektra taipogi negenda, neskaitant ABS bloko. Pagal kainą, patikimesnio automobilio rasti sunku.

Anot savininkų, tai tikrai geras automobilis. Jis tarnauja puikiai daugelį metų. Važiuoklė labai patikima ir patvari - pasitaiko, kad granatos nebūna keistos nuo pat pirkimo. Tačiau „Volvo" mėgsta benziną, todėl kuro sąnaudos gan didelės - vidurkis apie 10 l/100km. Taip pat paminimas gan didelis apsisukimo kampas. Ant kelio automobilis stovi labai stabiliai, sunku ją „užmesti", ir gan nesudėtinga ištiesinti. Kėbulas cinkuotas - kas apsaugo nuo korozijos. Didžiausia bėda praeinant technikinę apžiūrą - CH ir CO kiekis, ypač su 2.5 l varikliu.

Vartotojai pabrėžia kokybę, saugumą ir patikimumą. Remontai yra ypatingai reti, detalių ir darbų kainos niekuo nesiskiria nuo panašių metų ir klasės automobilių. Kai kurie entuziastai „Volvo 850", ypač galingas versijas, vadina „žvėrimi", galinčiu lenktyniauti su BMW. Kai kurie savininkai, išbandę mechaninę ir automatinę versijas, perka ir trečią „Volvo 850", teigdami, kad tai nepamainomas dalykas. Minusas tik tas - jei tai tikra sportinė T-5 R versija, tai neuždėsi mažesnių ratų nei R17, o tai minusas duobėtoms Kauno gatvėms. Bet šiaip tai ideali mašina, verta ir savininkai neprieštarauja, kad išlaikymas kainuoja daugiau nei kitų.

Nors kai kurie atsiliepimai mini „labai blogą salono apdailą", dauguma savininkų patenkinti. Pavyzdžiui, 2.0 T-5 155 kW ir 2.5 127 kW versijos yra cinkuotos, todėl rūdžių nepamatysite. Net jei buvo daužtos, jos nerūdija, jei remontas atliktas gerai. Degalų sąnaudos laikomos normaliomis tokiems „tankams": 2.5 l su dujomis trasoje sunaudoja apie 12 l, 2.0 T-5 - apie 10 l. Rekomenduojama dėti tiesiogines dujas. Jeigu dėsite paprastas, iš karto pasirūpinkite keliais oro srauto matuokliais, ypač jei jų gale numeris 002, nes gali tekti pakloti nemažą sumą už dėvėtą. Pakaba apibūdinama kaip „neužmušama". Varikliai ryja tepalus - jie ryja visi, gamintojas pats teigia, kad normalu, jei pavalgo, todėl visada turėkite tepalų bagažinėje. Variklis labai patikimas, vedasi visada, kada tu nori, o ne tada, kada jis gali. Nors automobilis gali būti „kietokas", jis yra talpus, patvarus, stabilus kelyje.

Kai kurie savininkai, pirkę nesudrožtą ir prižiūrėtą automobilį, džiaugiasi, kad jokių gedimų nebūna ilgą laiką. Pavyzdžiui, 2.0 l 20v turbo, 129 kW, itališkas GLT variantas neturi jokių bėdų su šiuo agregatu, vidutinės kuro sąnaudos apie 9 litrus. Važiuoklė paprasta, prižiūrint tarnauja ilgai. Klimato kontrolė, kaip tokio amžiaus automobiliui, veikia nepriekaištingai tiek vasarą, tiek žiemą. Labai pravažus žiemą net ir su vidutinėmis padangomis.

Šis puikus automobilis yra laikomas būtent tuo „Volvo" modeliu, kuris šiai švediškai markei suteikė prestižinių automobilių gamintojo įvaizdį. „Volvo 850" buvo gaminamas sedano, universalo kėbulais ir tai buvo vienas didžiausių inžinerinių to meto projektų Švedijoje. 1995 metais kartu su „Porsche" kompanija buvo sukurta galinga T-5R versija. Jos pagrindu buvo paimtas „Volvo 850" variklis (B5234T3) su turbina, kurios slėgis elektronikos pagalba pakeltas iki 2 MPa (0.1 bar), kas davė papildomas 18 AG (13 kW). Viso šis variklis generavo 243 AG (181 kW) galią ir 300 Nm sukimo momentą ir buvo komplektuojamas su keturių laipsnių automatine pavarų dėže. Šis kampuotas „Volvo", nepaisant griežtų kėbulo formų, pasiekė puikų oro pasipriešinimo koeficientą - tik 0.29. Spurtą nuo 0 iki 100 km/h atlikdavo per 5.8-6 sekundes, o maksimalus greitis buvo elektroniškai ribojamas iki 250 km/h. Vėliau T-5R buvo atnaujintas, įgavo kitą pavadinimą „Volvo 850 R". Taigi, „Volvo 850" žinomas ne tik kaip praktiškas šeimos automobilis ar saugumo standartus diktuojantis automobilis, bet ir kaip dinamiškas bei sportiškas sedanas bei universalas.

tags: #volvo #850 #naudoti #parduoda

Populiarūs įrašai:

• Nissan Silvia S14 istorija ir specifikacijos
• D4D variklių gedimai ir remontas
• kada pažeidimas pasensta
• Kaip išsirinkti visureigių padangas
• išsamus motociklo padangų pasirinkimo gidas