Vokietijos specialistų naudotų automobilių ataskaitos: išsami apžvalga

Naudotų automobilių rinkoje Vokietija tradiciškai užima ypatingą vietą, ypač Lietuvoje. Pirkėjai dažnai renkasi automobilius, atvežtus iš Vokietijos, tikėdami, kad vokiečiai juos prižiūri atidžiau nei bet kas kitas. Automobilio būklė ir dažniausiai pasitaikančios problemos smarkiai priklauso nuo regiono, iš kurio jis atkeliauja. Pavyzdžiui, automobiliai iš Italijos korozija dažniausiai nepasižymi, tačiau dėl intensyvios saulės jų kėbulo dažai gali būti išblukę. Ekstremalūs temperatūrų pasikeitimai ne į naudą jokiai transporto priemonei. Tai paaiškina, kodėl švelniu klimatu ir gerais keliais garsėjančios Vokietijos automobiliai tokie populiarūs Lietuvoje.

Vokiškų automobilių populiarumas Lietuvoje ir importo tendencijos

Lietuva labai dažnai vadinama vokiškų automobilių tvirtove. Vokietijos automobilių gamintojų gaminiai itin vertinami dėl prestižo ir aukštos kokybės. Tyrimas atskleidė, kad iš visų naudotų automobilių, į Lietuvą atkeliaujančių iš užsienio, didžioji dalis yra iš Vokietijos.

• Vienos analizės, apėmusios daugiau nei 1 milijoną automobilių istorijos ataskaitų, duomenimis, 26,3 proc. visų naudotų automobilių į Lietuvą atkeliauja iš Vokietijos. Toliau seka Prancūzija (18,7 proc.), JAV (12,4 proc.), Italija (9,1 proc.) ir Belgija (7,4 proc.).
• Kitas tyrimas rodo, kad daugiausiai - net 36,3 proc. naudotų automobilių į Lietuvą importuojami iš Vokietijos. Vokietija gerokai lenkia Jungtines Amerikos Valstijas, iš kurios atvykstantys automobiliai sudaro 21,1 proc. Populiariausių šalių penketuką užbaigia Belgija (11,3 proc.), Nyderlandai (6 proc.) ir Danija (4,7 proc.).

Nepaisant to, kai automobilis keliauja iš vienos šalies į kitą, sunku atsekti jo istoriją. Rinkos skaidrumo indekso duomenimis, net 59 proc. visų platformoje lietuvių tikrintų automobilių praeityje buvo apgadinti.

DEKRA patikimumo ataskaita: metodika ir geriausi modeliai

Vokietijoje veikianti organizacija DEKRA kasmet skelbia naudotų automobilių gedimų statistiką, pagrįstą daugiau nei 15 mln. automobilių techninių apžiūrų rezultatais. Šis reitingas atnaujinamas kiekvienais metais, o jo rezultatas - 456 skirtingi modeliai ir jų modifikacijos, įtraukti į galutinę ataskaitą.

Vertinimo metodika

DEKRA specialistai visas transporto priemones skirsto į tris pagrindines grupes pagal nuvažiuotą atstumą:

1. Automobiliai, nuvažiavę mažiau nei 50 tūkst. km.
2. Automobiliai, įveikę nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. km.
3. Automobiliai, kurių rida siekia nuo 100 tūkst. iki 150 tūkst. km.

Taip pat yra tradicinis skirstymas į klases pagal kėbulo tipą ir dydį. Vertinant transporto priemones atsižvelgiama tik į rimtus gedimus, todėl, tarkime, pakeistos lemputės ar eksploatacinių skysčių kiekis nėra vertinamas. Į ataskaitą neįtraukiami gedimai, susiję su įprastu nusidėvėjimu, pavyzdžiui, padangų ar valytuvų nusidėvėjimas.

Lyginamuoju skaičiumi DEKRA reitinguose toliau išlieka vadinamasis „gedimų rodiklis“ (angl. „DEKRA Fault Index“ arba DFI). Jis nurodo, kiek procentų automobilių patikrinimo metu nebuvo aptikta rimtų gedimų ir kiek procentų - jų turėjo.

Geriausi DEKRA reitingo modeliai

Automobiliai, kurie gauna geriausią įvertinimą savo klasėse pagal visas tris ridos kategorijas, pretenduoja tapti absoliučiai geriausiais. Ypač įdomūs daugiau naudotų automobilių vertinimai - ne visuomet „premium“ segmento automobiliai genda mažiau nei vidutiniai modeliai.

Šiais metais absoliučiai geriausiojo titulas atiteko E klasės „Mercedes-Benz“ (DFI - 93,8). Antroje vietoje liko „Audi Q5“ (90,0), o trečioje - „Mercedes-Benz GLK“ (89,1). Abu „Mercedes-Benz“ modeliai nugalėjo ir savo segmentuose: E klasės modelis buvo išrinktas geriausiu prabangiu automobiliu, o GLK tapo patikimiausiu metų visureigiu.

Trys automobiliai, kuriuos rekomenduoja įsigyti DEKRA organizacijos specialistai, yra E klasės „Mercedes-Benz“, „Audi Q5“ ir „Mercedes-Benz GLK“. Pasak DEKRA atstovų, šie trys modeliai kelia mažiausią galvos skausmą, jeigu automobilį ruošiamasi eksploatuoti iki 150-200 tūkst. kilometrų.

Patikimiausi 2015 m. DEKRA reitingo automobiliai atskirose klasėse (rida - iki 50 tūkst. km):

Pastaba: Mikroautobusų kategorijoje "Opel Movano" ir "Renault Master" yra iš esmės tas pats modelis, tik su skirtingais ženklais.

TÜV patikimumo ataskaita: amžiaus kategorijos ir lyderiai

Vokietijos techninių apžiūrų organizacija TÜV (Technischer Überwachungsverein) jau daugelį metų renka įvairią statistiką apie į įstaigos administruojamus centrus atvykstančius automobilius. Pagrindinė ir vairuotojams įdomiausia informacija yra viešinama ir laikoma patikima. Atkreipti dėmesį į TÜV ataskaitas reikėtų ne tik naudotų, bet ir naujų automobilių pirkėjams, nes daugelis įsigyjami vidutiniškai 5 metų laikotarpiui, per kurį pirkėjai tikisi nesusidurti su jokiomis techninėmis problemomis.

TÜV duomenų tikslumas

Tyrimo apimtis yra didelė - vienas modelis į ataskaitą patenka, jei yra patikrinamas mažiausiai 500 kartų. Tačiau būtina turėti galvoje, kad tie patys automobiliai gali būti naudojami skirtingai. Pavyzdžiui, „Suzuki Jimny“ yra bekelei pritaikytas rėminės konstrukcijos visureigis, tačiau tas pats modelis neseniai laimėjo Pasaulio metų automobilio rinkimų nominaciją „Urban car of the year“ (geriausio urbanizuotoms vietovėms pritaikyto modelio).

Ataskaitos duomenys pagal automobilių amžių (2017 m. matavimai)

2-3 metų automobiliai (pagaminti 2014-2015 m.)

Naujausioje TÜV skelbiamoje ataskaitoje, kurioje analizuojami 2-3 metų automobiliai, nenuostabu, jog patikimiausias yra „Porsche 911“. Šis išskirtinis sportinis modelis, naudojamas retai ir nuvažiuojantis nedaug kilometrų (vidutinė rida 29 tūkst. km), turėjo problemų tik 2,1 proc. atvejų. Tarp populiarių mažųjų krosoverių: „Opel Mokka“ (vos 2,6 proc. problemų), „Suzuki SX4“ (4,5 proc.), o „Dacia Duster“ - 9,2 proc. Tai reiškia, kad maždaug kas dešimtas „Dacia Duster“ modelis turėjo problemų, dėl kurių iš pirmo karto nepraėjo vokiškos techninės apžiūros. Tarp kompaktinės klasės krosoverių geriausiai atrodo „Audi Q3“ (vos 3 proc. problemų).

4-5 metų automobiliai

2017 m. surinktoje 4-5 metų senumo automobilių statistikoje gedimų vidurkis yra 10,1 proc. Geriausiai atrodo „Mercedes-Benz SLK“ - vos 2,9 proc. jų turėjo pakartotinai eiti techninę apžiūrą. Vidutinis šių kabrioletų kilometražas per tokį laikotarpį - 41 tūkst. km. Antroje vietoje su vidutiniškai 88 tūkst. km įsitaisė „Audi A6“ (4,2 proc.), o „Porsche 911“ - ketvirtoje vietoje (4,8 proc. ir 47 tūkst. km ridos).

Tarp pačių patikimiausių retai patenka maži miesto hečbekai - nors jų rida dažniausiai nebūna didelė, intensyvus naudojimas gatvėse jų būklei atsiliepia labiau nei ilgos kelionės greitkeliais. Tačiau tarp 4-5 metų automobilių į patikimiausiųjų trisdešimtuką pateko penki tokie modeliai: „Audi A1“ (5,4 proc.), „Hyundai ix20“ (5,6 proc.), „Mazda 2“ (6,2 proc.), „Toyota Yaris“ ir „Suzuki Swift“ (po 7 proc.). Vidutiniškai tokie miesto mažyliai Vokietijoje per 4-5 metus įveikia apie 52-58 tūkst. km.

Kompaktinės klasės hečbekų kategorijoje lyderiai - „Mazda 3“ (5,6 proc.), „Audi A3“ (6 proc.) ir „Volkswagen Golf Plus“ (6,2 proc.).

6-7 metų automobiliai (pagaminti 2010-2011 m.)

Absoliučiai patikimiausias 6-7 metų automobilis Vokietijoje yra „Mazda 3“ - vos 6,8 proc. jų turėjo techninę apžiūrą atlikti pakartotinai. Tarp mažųjų krosoverių geriausiai atrodo BMW X1 (8 proc. turėjo problemų), o antroje vietoje - „Suzuki SX4“ (12,8 proc.). Kompaktinių krosoverių klasėje puikiai atrodo „Ford Kuga“ (10,7 proc.) bei „Honda CRV“ (11,1 proc.). Tokių metų automobilių rida taip pat labai skiriasi: „Volkswagen Passat“ vidutiniškai įveikia 143 tūkst. km, o „Chevrolet Matis“ - 60 tūkst. km. Nepaisant nedidelės ridos, pastarasis modelis yra mažiausiai patikimas TÜV ataskaitoje - net 31,6 proc. turėjo problemų.

8-9 metų automobiliai (pagaminti 2008-2009 m.)

Šioje amžiaus kategorijoje geriausiai atrodo „Porsche 911“ - tai vienintelis automobilis, „tilpęs“ po 10 proc. gedimų kartele. Trisdešimtuko patikimiausiųjų šioje amžiaus kategorijoje reitingas - 17,9 proc. TÜV statistika gerai atspindi automobilių patikimumą, atsižvelgiant į tai, kad vokiečiai gerai prižiūri automobilius ir reguliariai keičia detales.

Išsamus ilgalaikis „Volkswagen Passat B6 2.0 TDI“ testas: 100 000 km patirtis

Žurnalas „Auto Bild Lietuva“ kartu su Vokietijos transporto priemonių patikros kompanija „Dekra“ atlieka išsamius ilgalaikius automobilių patikimumo testus, apimančius 100 000 kilometrų. Vienas iš tokių testų, kurio rezultatai pateikiami šioje ataskaitoje, buvo atliktas su 2006 m. „Volkswagen Passat B6 2.0 TDI“.

Pradiniai įspūdžiai ir pirmosios problemos

Pažintis su automobiliu, kuris daug metų užima ypatingą vietą daugelio europiečių širdyse, prasidėjo 2006 m. gegužės mėnesį. Naujutėlis „Passat Variant“ su galingu 170 AG, 2.0 TDI turbodyzeliniu motoru, „Comfortline“ versija ir ilgu papildomos įrangos sąrašu (įskaitant navigacijos sistemą, odinį saloną ir DSG pavarų dėžę) buvo pasirengęs įveikti 100 000 km. Iš pradžių „Passat“ puikiai vykdė savo pareigas: buvo giriamas kaip maloni, dinamiška mašina, tinkama kelionei, su efektyviais stabdžiais ir pasakiškai mažomis degalų sąnaudomis. Jo bagažinės talpa (603 l) yra viena didžiausių tarp šios klasės atstovų. Dinamikos testo pradžioje (esant 4396 km ridai) rezultatai buvo puikūs: įsibėgėjimas nuo 0 iki 100 km/h per 8,5 sek. (0,3 sek. geriau nei nurodo gamintojas), stabdymo kelias važiuojant 100 km/h - apie 37 m, o vidutinės degalų sąnaudos - 7,6 l/100 km. Džiugino ir didelis komfortas, puikios sėdynės, švelniai ir kartu nepaprastai greitai veikianti DSG pavarų dėžė.

Tačiau pasiekus 10 000 km ridą, atsirado pirmosios pastabos dėl kvailioti pradėjusios pavarų dėžės. Pajudant iš vietos ar manevruojant aikštelėje pavaros ėmė persijunginėti be jokios logikos, atsitiktinai - streikavo elektronika. Net atnaujinus programinę įrangą, pavarų dėžės darbas nepagerėjo. Padėtį blogino tai, kad kartais, esant minusinei temperatūrai, automobilį pajudėti atgal pavykdavo tik po kelių bandymų. Taip pat kondicionierius nepajėgė efektyviai vėsinti salono per didelius karščius.

Lėtinės ligos ir serviso klaidos

Kai odometras rodė 18 380 km ridą, turbodyzelinis variklis „kostelėjo“ ir neteko galios. Avariniu režimu veikiančiu varikliu nuvažiavus nuo greitkelio, testo numylėtinis servisą pasiekė ant techninės pagalbos automobilio. Variklio „kosulys“ ir galios dingimas tapo testuojamo „Passat“ lėtine liga, pavadinta „influenza electronica“ - chronišku, skausmingu variklio valdymo elektronikos uždegimu.

Per visą testavimo laikotarpį „Volkswagen“ mechanikai atliko net devynias „širdies“ operacijas. Deja, dauguma operacijų dėl neteisingai nustatytos diagnozės nedavė jokio rezultato. Tik paskutinė parodė, kad gedimo priežastis buvo blogas temperatūros daviklis, esantis šalia turbinos. Nors tai ne vienintelis toks VW dvilitrių turbokompresorinių variklių gedimo atvejis, tai, kad trūkumo negalėjo diagnozuoti autorizuoto serviso kompiuteris, negalima laikyti pasiteisinimu. Negalima nepaminėti ir prasto serviso darbuotojų aptarnavimo lygio, kai buvo pamiršta pritvirtinti akumuliatorių arba pražiopsotos visiškai nudilusios galinių ratų stabdžių trinkelės.

Eksploatuojant mašiną beveik nuolat mirksėjo priekinio keleivio saugos oro pagalvės, pastovaus greičio palaikymo kontrolės ir išmetamųjų dujų kontrolės sistemos lemputės. Oro pagalvės atveju tai buvo blogas elektros kontaktas, pastovaus greičio palaikymo sistemos lemputė užgesdavo iš naujo užvedus variklį, o degančio išmetamųjų dujų kontrolės indikatoriaus priežastis - blogas elektros kontaktas oro padavimo sistemoje (pašalintas 2007 m. birželį).

Gedimai ir remontai (100 000 km testo metu)

Gamintojo remonto kampanijos ir testo išvada

Per trejų metų šeštos kartos „Passat“ istoriją „Volkswagen“ skelbė net kelias modelio remonto kampanijas, dažniausiai susijusias su TDI versija: trūkusi alyvos aušintuvo atrama, galinti sukelti alyvos nutekėjimą, valytuvų varikliuko gedimas ir galimas stabdžių sistemos gedimas. Šie gedimai daugiausia pastebėti automobiliuose, gamintuose nuo 2005 m. kovo iki 2006 m. rugpjūčio. Gamintojas kai kuriuos „Passat“ remontavo ir dėl atsisukusios vairo sistemos veržlės bei savaiminio sankabos sistemos užsidegimo grėsmės (pastebėta automobiliuose, gamintuose nuo 2004 m. rugsėjo iki 2005 m. birželio). Nors VW koncernas vertas pagarbos už tai, kad prisipažino padaręs klaidų ir šalino jas nemokamai, tokių gedimų iš viso neturėjo būti. Iki pat ilgalaikio testo pabaigos važinėta baiminantis, kad kas nors suges.

Galutinai problemos dėl testuoto universalo baigėsi tik išardžius jį dalimis. Įdomu tai, kad skrodimas parodė, jog „Variant“ vidiniai „organai“ buvo labai geros būklės. Per didelio susidėvėjimo ar rūdžių požymių nebuvo matyti. Testuoto „Passat“ būtų laukęs ilgas gyvenimas, jei jo nebūtų ištikusi eilinė „influenza electronica“.

Nepaprastai praktiškas kėbulas, solidi mechanika, puikios važiavimo savybės, greita ir patikima DSG pavarų dėžė - argi „VW Passat“ nėra ideali vidutinės klasės mašina? Deja, ne. Prasta elektronika gadina gerą maratono bėgiko iš Volfsburgo įvaizdį. Jei pridėsime serviso meistrų klaidas bei „vaikiškas ligas“, be kurių šis modelis ilgalaikio testo metu neapsiėjo, tai gaunamas tik vidutinis vidutinės klasės automobilio įvertinimas. Po „Polo“ ir „Touran“ tai jau trečias „Volkswagen“ modelis, kuris nuvylė. Šio ilgalaikio testo rezultatas turėtų priversti inžinierius iš Volfsburgo gerokai susimąstyti.

Techniniai gamintojo duomenys

tags: #vokietijos #specialistu #naudotu #automobiliu #ataskaita

Populiarūs įrašai:

• Gesintuvo tvirtinimas ir naudojimas
• S klasės ratlankiai
• Pasiruošimas vairavimo egzaminams
• TPMS davikliai
• Kaip pakeisti transporto priemonės kategoriją iš N1 į M1?