„Hummer" prekių ženklo istorija prasidėjo aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai JAV kariuomenė panoro universalios transporto priemonės. 1979 m. bendrovė „AM General" pradėjo kurti tokį automobilį. Jis buvo pavadintas HMMWV („High Mobility Multipurpose Wheeled Vehicle"), kas reiškia „Mobili daugiatikslė transporto priemonė".
„Hummer“ evoliucija: iš kariuomenės į civilių rankas
Ilgą laiką HMMWV galėjo džiaugtis tik JAV kariuomenė. Tačiau po 1992 m. JAV invazijos į Iraką šie automobiliai tapo prieinami ir civiliams. 1999 m. teises į „Hummer" prekių ženklą nusipirko koncernas „General Motors".
2000 m. Detroito automobilių parodoje buvo pristatytas projektinis „H2" modelis, tačiau serijinė automobilio gamyba prasidėjo tik 2002 m. vasarą. Iš pradžių automobiliai gaminti tik JAV, o nuo 2004 m. „Hummer" modeliai buvo gaminami ir Kaliningrade, „Avtotor" gamykloje.
Išvaizda ir patrauklumas: išskirtinis matmenų ir spalvų derinys
Dėl automobilio išvaizdos ir patrauklumo galima ginčytis, tačiau pagal pravažumą jis konkurentų turi labai mažai. Nepaisant to, kad gaminamas nuo 2002 m., jis traukia praeivių žvilgsnius, ypač, jei nudažytas ryškia spalva. Į „Hummer" pagarbiai žiūri ne tik kiti vairuotojai, bet ir praeiviai.
Tik atliekant manevrus reiktų nepamiršti, kad šis automobilis - tarsi mažas sunkvežimis, ir vairą sukti reikia labai palengva. Be to, „Hummer" automobiliai nėra labai vagiami, kas suteikia papildomo saugumo savininkams.
Salono erdvė ir ergonomika: ar atitinka lūkesčius?
Jeigu sužavėjo automobilio išvaizda ir dydis, pats laikas įsiropšti į kabiną. Gali būti, kad nuomonė pasikeis. Reikalas tas, kad „Hummer" nėra toks erdvus, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Salono apdaila taip pat gali nepriminti prabangių limuzinų vidaus.
Čia dažnai sutinkamas paprasčiausias plastikas, neidealiai sumontuotos detalės, galima kritikuoti salono ergonomiką. Apžvalga taip pat galėtų būti geresnė: dėl plačių statramsčių ir siaurų šoninių langelių vairuotojas nelabai mato, kas vyksta už automobilio.
Parkavimo iššūkiai ir sprendimai
Mieste problemų dar labiau padaugėja. Tarkim, jeigu šalia užpakalinio „Hummer" buferio sustos „Ford Ka" arba „Smart", „Hummer" vairuotojas šių automobilių gali ir nepastebėti. Siekdami išvengti galimų nemalonumų, daugelis „Hummer" savininkų rekomenduoja skubiai automobilyje sumontuoti parkavimo sistemą ir užpakalinio vaizdo kamerą.
Taip pat reiktų nepamiršti, kam tokie automobiliai perkami. Turėti „Hummer" kaip vienintelį šeimos automobilį - nelogiška. Ypač, jei gyvenate kuriame nors didesnių miestų.
Kaip lygiagrečiai pastatyti didelę transporto priemonę vairuotojo egzaminui
„Hummer“ įsigijimas ir aptarnavimas
Beveik visi mūsų rinkoje sutinkami „Hummer" atkeliavo iš JAV. Pagrindinis amerikietiškų automobilių pliusas - kaina. Ypač dabar, kai didelių automobilių paklausa JAV kritusi, o „GM" ieško, kam parduoti nuostolingą bendrovę.
Kadangi oficialios „Hummer" atstovybės Lietuvoje nėra, detalių šiems automobiliams gali tekti ilgokai ieškoti arba užsakyti ir kantriai laukti, kol užsakymas bus atliktas. Kita vertus, tai suprantama, nes šie automobiliai nėra taip išplitę kaip „Volkswagen Golf" ar „Toyota Corolla".
Detalių kaina
Kėbulo detalės yra labai brangios. Už priekinių durelių stiklą gali tekti pakloti apie 1 500 litų. Kita vertus, galima stiklą pirkti, bet galima kreiptis į stiklų gamyba užsiimančias įmones.
Variklio ir transmisijos ypatumai
Plačiu variklių pasirinkimu „Hummer H2" nepradžiugins. Net buvęs didžiausias automobilių gamintojas „General Motors" turėjo tik kelis „Hummer" tinkančius variklius. Laimė, variklis yra patikimas, ir mechanikai didelių pretenzijų jam neturi. Visgi reikia nepamiršti apie „įgimtą" amerikiečių taupumą.
Tepalų keitimas ir elektronika
Dažniausia į automobilių variklius jie pila pigų mineralinį tepalą, kurį reiktų keisti kas 6 000 km. Mechanikai teigia, kad, jei automobilis beveik naujas ir rida nedidelė, tai galima supilti „sintetiką" ir keisti ją maždaug kas 11 000 km. Automobilyje yra programa, kuri pati perspėja, kada laikas užsukti į servisą, tačiau pasitikėti vien ja neverta. Kartais rūpesčių pridaro elektronika, dėl kurios gedimo variklis pradeda elgtis netinkamai.
Automatinė pavarų dėžė - silpnoji vieta
Visgi didžiausias „Hummer H2" savininkų galvos skausmas - automatinė pavarų dėžė. Ir ne tik todėl, kad ji yra pasenusios konstrukcijos ir tik su 4 pavaromis. Mechanikų teigimu, retai APD atlaiko daugiau kaip 130 000 km. Problema ne tik ta, kad šitokia pavarų dėžė „Hummer" yra silpnoka.
Dažnas „Hummer" savininkas nesusimąsto, kad automobilį reikia eksploatuoti atsargiai ir švelniai. Dauguma mano, kad iš jo reikia išspausti kaip galima daugiau, nes tai - visureigis. Todėl pirkdami 3-5 metų amžiaus ir daugiau kaip 100 000 km nuriedėjusį „Hummer H2" būkite pasirengę, kad APD remontą sumokėsite kaip už nedidelį, naudotą automobiliuką.
Pakabos ir vairo sistemos patikimumas
Pakaba yra patikima. Byrėti ji pradės tik tada, jei automobilis bus negailestingai varinėjamas bekele. Deja, „H2" vairas silpnokas. Džiugina tik tai, kad detalės nėra brangios ir keičiamos atskirai.
Trejų metų amžiaus ir senesniuose automobiliuose gali būti nusidėvėjusios rutulinės atramos ir svirtys. Taip pat reiktų atminti, kad „Hummer H2" užpakalyje turi ne paprastą, o pneumatinę pakabą. Tai - malonumas važiuojant, bet didelės kainos remontuojant. Ypač aktualu kalbant apie naudotus automobilius.
Naudoto „Hummer H2“ pirkimas ir išlaikymo kaštai
Taigi, naudotas „Hummer H2" nėra geriausias pirkinys. Automobilis nepasižymi patikimumu, o eksploatacija kainuoja daug. O kur dar kuro sąnaudos...
Kita vertus, tie, kas perka tokius automobilius, pinigų neskaičiuoja. Dar daugiau, jie ne tik perka, bet ir puošia savo transporto priemones. Tad jei jau nusprendėte tokį automobilį pirkti, patarimas būtų vienas - susiraskite patikimą ir automobilį pažįstantį meistrą.
tags: #visureigiai #humer #raudoni