Automobilio eksploatacijos skysčiai atlieka svarbų vaidmenį - pakankamas jų kiekis ir tinkama priežiūra užtikrina automobilio ilgaamžiškumą, saugumą ir patikimumą. Praktikoje neretai pasitaiko situacijų, kai automobilio skysčius esame priversti papildyti kito gamintojo ar savybių produktu, arba skysčių kokybę vertiname pagal jų spalvas. Ekspertai įspėja, jog kiekvienam vairuotojui svarbu užtikrinti, kad pagrindiniai automobilio skysčiai atitiktų automobilio techninius reikalavimus, ir pataria, kokius skysčius maišyti galima, o ko ne.
Aušinimo skystis (antifrizas): gyvybiškai svarbus eliksyras
Nepilsi - nevažiuosi. Šis posakis tinka kalbant ne tik apie degalus, bet ir apie aušinimo skystį, dar kitų vadinamą „tosolu“. Viena iš priežasčių, dėl ko užkaista variklis - pasibaigęs aušinimo skystis. Meistrai tikina, kad aušinimo skystis varikliui lygiai taip pat svarbus kaip ir tepalas.
„Jei nėra tepalo, variklis nesitepa, jis sustoja. Jeigu nėra aušinimo skysčio, variklis perkais ir taip pat nustos veikti“, - variklio alyvos ir aušinimo svarbą varikliui pabrėžia Ramūnas Deveikis, automobilių serviso „Rimtoma“ technikas. Kokybiško aušinimo skysčio privalumai, kuriuos vardija specialistai, yra šie: neužkaista, neužšąla, turi tepimo ir antikorozinių savybių.
Spalva - ne rodiklis
Pasak Vilniuje įsikūrusio autoserviso vadovo Tomo Marecko, dažniausiai į servisą atvykstančių vairuotojų užduodamas klausimas yra dėl skirtingų gamintojų ir spalvų variklio aušinimo skysčio maišymo. „Dažniausiai aušinimo skystį vairuotojai renkasi pagal spalvą - tai pagrindinė klaida, nes pati savaime spalva nieko nepasako apie produkto kokybę ir jo savybes“, - teigia T. Mareckas.
Gamintojai tiesiog atskiria savo produkcijos rūšis, dažydami skysčius raudonai ar žaliai, pavyzdžiui, skysčius su silikatais ar be jų. Net tuo atveju, kai skirtingų gamintojų aušinimo skysčio spalva sutampa, tai dar nereiškia, jog jie turės tas pačias savybes, todėl nereikėtų tikėti gamintojų garantijomis, kurie ant savo pakuočių nurodo galimybę skystį maišyti su bet kokios spalvos produktais. Ekspertų teigimu, skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišymas gali sukelti skysčių nuosėdas, kurios užkemša radiatoriaus skylutes ir riboja jo veikimą.
Tinkama priežiūra ir lygio stebėjimas
Kuriuo aušinimo skysčiu pilti ir kas kiek laiko keisti, nurodo automobilio gamintojas, vairuotojui telieka tuo pasidomėti. Deja, pasitaiko, kad šį, automobiliui gyvybiškai svarbų eliksyrą, vairuotojai pamiršta. „Į servisą vairuotojai dažniausiai kreipiasi tada, kai skystis ima tekėti, kai variklis ima kaisti arba šalti. Jokia rodyklė, joks parametras nerodo, kad reikia keisti tą skystį, todėl žmonės važiuoja tol, kol ima gesti kažkokie komponentai“, - dažną vairuotojų klaidą įvardija R. Vaštakas.
Aušinimo skysčio lygis turi būti per vidurį - tarp minimalios ir maksimalios padalų. Jei pastebėjote, kad lygis mažesnis nei minimalus, važiuoti dar galima, tačiau būtina stebėti situaciją. „Jeigu skysčio mažai, automobilis važiuoti dar gali, bet reikia stebėti temperatūrą. Gali būti, kad pečiukas pradeda pūsti ne šiltą orą, o šaltą. Ir tada reikėtų atkreipti dėmesį, ar yra tinkamas lygis“, - kokie požymiai išduoda apie per žemą aušinimo skysčio lygį, pasakoja „R2L“ serviso meistras Stanislovas Jankovskij.
AUŠINIMO SISTEMOS PLOVIKLIS
Blogas aušinimo sistemos darbas: pasekmės ir liaudiški metodai
Blogas aušinimo sistemos darbas gali padaryti didelę žalą varikliui. „Skirtingos temperatūros iškraipo metalą. Aušinimo skystis patenka į cilindrą, pradega tarpinės, sudega stūmokliai. Pastarasis dalykas reiškia, kad variklis „užkalęs“, reikia kapitalinio remonto“, - blogiausią scenarijų įvardija R. Deveikis. Ne pats maloniausias gedimas, kai per atsiradusias skylutes į aušinimo sistemą patenka tepalo.
„Tuomet dažniausiai pasidaro košė. Jeigu aušinimo skystis būtų keičiamas laiku, tarkime, kas trejus metus, to gedimo greičiausiai pavyktų išvengti“, - konstatuoja R. Deveikis. Dėl korozijos neberemontuojamas radiatorius, dėl guolių ar sparnuotės gedimų nebetinkamas aušinimo skysčio siurblys, „iš rikiuotės išėjęs“ termostatas. Korozija atrodo nenugalima.
Tačiau meistrauti mėgstantys lietuviai rankų nenuleidžia - eksperimentuoja pigiausiu būdu ir išranda įvairiausių „technologijų“, kaip sulaikyti aušinimo skystį, kad jis nebėgtų per atsiradusius plyšelius. „Pradeda naudoti liaudyje vadinamas „garstyčias“, kad užsandarintų tą mažą skylutę. Tada toks hermetikas užkiša aušinimo radiatorius ir skystis pradeda per mažai aušintis. Po to žmonės atvažiuoja į servisą su problemomis - tai variklis kaista, tai nešyla salone“, - apie liaudiškus metodus ir jų pasekmes pasakoja R. Deveikis.
Ką daryti ekstremalioje situacijoje?
Jeigu norite išvengti variklio perkaitimo, būtina stebėti prietaisų skydelį. Dažnu atveju informacija apie galimą perkaitimą jame atsiranda pirmiausiai. „Prieš aušinimo skysčiui išbėgant, prietaisų skydelyje užsidegs lemputė ir kils temperatūra. To galima ir nepastebėti, pavyzdžiui, greitkelyje ji labai greit šoka į viršų. Finiše aušinimo skystis išbėga ant žemės. Sustojus paaiškėja, kad gedimas susijęs su užstrigusiu termostatu arba nesuveikusiu aušinimo ventiliatoriumi“, - būti atidiems ir stebėti variklio temperatūrą pataria R. Deveikis.
Akivaizdžiausiai apie problemą praneša iš po variklio dangčio pradėję kilti balti dūmai. Tai reiškia, kad sistemoje per mažai aušinimo skysčio arba sistema kažkur prakiuro. Tokiu atveju, reikia skubiai gesinti variklį ir žiūrėti, kas atsitiko. Jei važiuosite - turėsite didelių problemų. „Jeigu perkaista variklis, deformuojasi galvutė, perdega tarpinė, dar blogesniu atveju gali užkalti variklis. Jeigu atidarėte variklio dangtį, leiskite garams greičiau išsigaruoti, nes gali būti, kad ten ne garai, o dūmai, kurie atsirado dėl užsidegusių elektros laidų“, - perspėja R. Vaštakas.
Atskirai dūmus nuo garų galima iš kvapo bei spalvos. Bet kokiu atveju išjungus variklį ir atsargiai atidarius variklio dangtį, reikia stebėti, iš kur garai kyla. Jei problema aušinimo sistemoje, po 10-15 minučių jau galima įpilti aušinimo skysčio ir važiuoti. Jo neturint, blogiausiu atveju, tiks ir vanduo. „Jei jūsų automobilis nėra naujas ir jums trūksta pinigų, o iki autoserviso reikia kažkaip nuvažiuoti - pilkite vandenį ir važiuokite. Nieko blogo per 100 ar 150 kilometrų neatsitiks“, - tikina R. Vaštakas.
Tačiau tuo pat metu priduria, kad vandeniu piktnaudžiauti nereikėtų ir gedimą privalu pašalinti, o variklio aušinimui naudoti tai, kas priklauso. Vis dėlto, vanduo išgelbės tik pačiu ekstremaliausiu atveju, ir visada patartina pirmiausia paskambinti mechanikams, nes gali būti, kad jie toliau važiuoti tikrai nepatars.
Perkaitęs variklis - pavojaus šaltinis sveikatai
Pasitaiko, kad dėl aušinimo sistemos gedimų kelyje sustojusiems vairuotojams prireikia ir medikų pagalbos. „Rūksta garai iš po kapoto ir norisi atsukti tą talpą, kad viskas išeitų ir niekas, gink Dieve, nesprogtų. Tačiau tuo metu garai nudegina“, - pastebėjus aušinimo sistemos gedimus, elgtis labai atsargiai ragina šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
Nudegimo laipsnis priklauso nuo skysčio temperatūros ir kiek laiko rankos ar veidas kontaktavo su garais. „Pirma pagalba bet kokio apsideginimo ar apsiplikymo atveju, tai kuo greičiau šaldyti tuo ką turime, arba dažniausiai, apsipilti vandeniu. Jeigu iškyla pūslės, jų nesprogdinti ir kreiptis pagalbos“, - pataria V. Morozovas.
Stabdžių skysčiai: suderinamumas ir maišymas
Stabdžių skysčiai yra klasifikuojami pagal virimo temperatūrą ir klampumą, atsižvelgiant į DOT (angl. Department of Transportation) normų reikalavimus. Šiuo metu naudojami kelių tipų skysčiai: DOT 3, 4, 5, 5.1 ir DOT4LV. Pagal sudėtį, stabdžių skysčiai skirstomi į mineralinius, glikolinius ir silikoninius.
Pasak pasaulyje pirmaujančio alyvos ir tepalų gamintojo „Total“ atstovybės Lenkijoje techninio skyriaus vadovo Andrzejus Husiatynskio, skirtingu pagrindu (glikolio arba silikono) pagaminti stabdžių skysčiai negali būti maišomi kartu, nes pasižymi skirtingomis savybėmis: „Dėl panašios sudėties glikoliniai DOT 3, DOT 4 ir DOT 5.1 yra visiškai suderinami ir maišomi. Vietoj žemesnės klasės skysčių gali būti naudojami aukštesnės klasės produktai. DOT 5 tipo silikono pagrindu pagaminti skysčiai negali būti maišomi su jokiu kitu stabdžių skysčiu, jie nenaudojami standartinėse transporto priemonėse“, - akcentuoja A. Husiatynskis, pabrėždamas, jog rinkdamiesi stabdžių skystį, kaip ir kitus automobilio eksploatacijos skysčius, turėtume vadovautis transporto priemonės gamintojo gairėmis.
Taip pat ekspertas atkreipia dėmesį, jog senesnių prancūziškų automobilių stabdžių sistemose naudojami tik mineraliniai stabdžių skysčiai (LHM), kurių negalima maišyti su glikoliniais, nes tai gali sukelti hidraulinių stabdžių sistemų pavarų riebokšlių išbrinkimą bei ricinos aliejaus gumulėlių susidarymą.
Variklio alyva: dėmesys kokybei ir suderinamumui
Pasak „Total Polska“ techninio skyriaus vadovo A. Husiatynskio, maišyti skirtingų gamintojų variklio alyvą galima, tačiau labai svarbu, kad maišomų alyvų specifikacijos būtų suderintos: „Šiuolaikiniuose automobiliuose dažniausiai naudojama sintetinė alyva, kuri gali būti maišoma tarpusavyje, tačiau, remiantis Amerikos naftos instituto (API) reikalavimais, SG arba aukštesnės kokybės alyvos turi būti maišomos su kitomis panašios ar aukštesnės kokybės alyvomis. Įpylus prastesnės kokybės ar kitokios klasifikacijos alyvos rizikuojama netekti tinkamos variklio apsaugos - skirtingų gamintojų siūlomoje alyvoje yra skirtingų priedų, todėl maišydami ir atskiesdami ją kito prekės ženklo alyva galite prarasti šių priedų pranašumą, nors didelių momentinių pokyčių ir nepajusite“.
Pasak eksperto, alyvos, kurią galima maišyti su bet kokia kita sintetine alyva, pavyzdys yra „Total Quartz“ su atsparumo senėjimui technologija (ART), kuri, remiantis Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) tyrimais, užtikrina iki 64% ilgesnę variklio apsaugą.
Pavarų dėžės alyva: ypatinga priežiūra automatams
Pasak ekspertų, pavarų dėžės alyvos maišymo atveju reikalinga vadovautis tais pačiais principais, kaip ir prižiūrint variklio alyvą: „Ypač automatinių pavarų dėžių atveju reikia naudoti specialią mažo klampumo ATF (automatinio transmisijos skysčio) alyvą, todėl neturėtume šių alyvų maišyti su skirtingo klampumo ir parametrų skysčiais. Priešingu atveju, galima perkaitinti pavarų dėžę, užkimšti ar sugadinti valdymo sistemą“, - įspėja „Total Polska“ ekspertas.
Vairo stiprintuvo skystis: spalva nėra prioritetas
Vairo stiprintuvo atveju skysčio taip pat nepatartina rinktis atsižvelgiant į jo spalvą: „Šiandien vairo stiprintuvo skysčiai skirstomi į mineralinius, sintetinius ir pusiau sintetinius, šie skysčiai taip pat skiriasi ir pagal savo spalvą. Pagrindinė taisyklė - griežtai draudžiama šiuos skysčius sumaišyti vienas su kitu, nes atsiranda rizika pakeisti jų konsistenciją. Sumaišius šiuos skysčius reikėtų kuo greičiau pakeisti skystį nauju tinkamu“, - patarimais dalinasi A. Husiatynskis.
Profilaktinė patikra ir atsakingas pasirinkimas
Tam, kad automobilis važiuotų be priekaištų, geras vairuotojas bent kartą per mėnesį turėtų atlikti „reviziją“ po variklio dangčiu ir patikrinti visų skysčių kiekį. „Kartas nuo karto reikia pasižiūrėti po automobiliu, išvažiuojant iš aikštelės, kas liko toje vietoje, kur stovėjo jūsų automobilis, ar ten liko balutė, ar ne“, - kaip galima pastebėti problemą pataria R. Vaštakas.
„Turi kiemą - turi šienaut. Turi mašiną - turi prisižiūrėti. Jeigu yra laiko pakeisti tepalą, tai tuo metu reikia patikrinti aušinimo ir stabdžių skysčius. Tai yra tie skysčiai, kurie atėjus laikui yra keičiami“, - ką būtina profilaktiškai patikrinti, pabrėžia R. Deveikis. Geriau profilaktika nei brangus remontas, tikina meistrai ir pataria savo automobilį „girdyti“ tik kokybišku aušinimo skysčiu bei tik esant vėsiam varikliui. Jei aušinimo skystį nusprendėte keisti patys, svarbu žinoti, kad jis kenkia gamtai, todėl skystį būtina utilizuoti.
tags: #viskas #apie #antifriza #keliai #masinos #zmones