Keliautojams, besidomintiems JAV rytine pakrante, Virdžinijos valstija siūlo turtingą istoriją, nuostabų kraštovaizdį ir svetingą pietietišką žavesį. Čia galima atrasti istorinius paminklus Viliamsburge ir Ričmonde, pasivaikščioti po vaizdingus miestelius ir kaimus, įsikūrusius kalnų ir slėnių apsuptyje. Taip pat Virdžinijoje yra gyvybingų pakrantės miestų, tokių kaip Virginia Beach, žinomas dėl gyvų promenadų, nepriekaištingų paplūdimių ir vietinės virtuvės. Valstija kviečia atrasti ramius Shenandoah nacionalinio parko peizažus, vaizdingus vynuogynus ir žavingas kaimo vietoves. Kiekvienas regionas siūlo išskirtinių įspūdžių - nuo kultūros festivalių ir istorinių vietų iki nuotykių gamtoje ir vietinio svetingumo.
Virdžinijos valstija: bendroji informacija
Virdžinijos valstija įsikūrusi JAV rytinėje pakrantėje. Jos plotas siekia 102 600 km², o gyventojų skaičius yra apie 8,81 mln. Didžiausias valstijos centras - Ričmondas (233 700 gyventojų, 2024 m.; aglomeracijoje, vadinamojoje metropolinėje statistinėje teritorijoje - 1,37 mln. gyventojų). Kiti didesni miestai (2024 m.): Chesapeake’as (255,0 tūkst.), Arlingtonas (239,8 tūkst.), Norfolkas (231,1 tūkst.), Newport Newsas (183,1 tūkst.).
Geografija ir gamta
Virdžinijos rytinėje dalyje plyti pelkėta Atlanto pakrantės žemuma, vidurinėje - dalis Piedmonto plynaukštės, vakaruose driekiasi Apalačų kalnų dalis - Mėlynieji kalnai. Juose yra ir aukščiausia Virdžinijos vieta - Rogerso kalnas (1746 m), o į vakarus nuo jų - Didysis Apalačų slėnis. Didžiausios upės - Potomacas ir Jamesas. Kalnuose vyrauja rudžemiai, Portsmuto apylinkėse - durpžemiai, likusioje valstijos dalyje - rūgštžemiai. Miškai užima apie 65 % Virdžinijos teritorijos; daugiausia auga pušys, kalnų šlaituose - mišrūs ir spygliuočių miškai su ąžuolų priemaiša. Valstijoje veisiasi triušiai, voverės, meškėnai, lapės, elniai, juodieji lokiai.
Ekonomika
Virdžinijoje kasamos akmens anglys. Pramonėje svarbios medienos, metalo apdirbimo, naftos perdirbimo, statybinių medžiagų, elektrotechnikos, moderniųjų technologijų, aviacijos (Newport Newsas), chemijos, naftos chemijos, farmacijos, popieriaus, poligrafijos, tekstilės, siuvimo, tabako, maisto pramonės šakos. Gaminamos valtys, baldai, elektros ir elektronikos, žemės ūkio įrenginiai, automobiliai (Norfolkas), plėtojama laivų statyba (Newport Newsas). Pramonės svarbiausias centras - Newport Newsas.
Dirbama žemė užima apie 32 % Virdžinijos teritorijos. Auginama tabakas, vaismedžiai (obelys, persikai), arachiai, kukurūzai, vilnamedžiai, vynmedžiai, bulvės ir kitos daržovės. Veisiami pieniniai galvijai, naminiai paukščiai (kalakutai). Pajūryje gaudomos austrės, krevetės. Turizmas yra svarbi ekonomikos šaka; labiausiai lankomi kolonijinio laikotarpio kultūros paminklai (Jamestownas, Williamsburgas), G. Washingtono (Mount Vernonas), T. Jeffersono (Monticello; įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą 1987 m.) rezidencijos, Virginia Beacho kurortas, Mėlynieji kalnai, Shenandoah nacionalinis parkas ir kitos saugomos teritorijos.
Virdžinijos rytinėje pakrantėje yra NASA erdvėlaivių bandymo centras ir Vidurio Atlanto regioninis kosmoso uostas. Svarbiausi uostai - Ričmondas (prie Jameso upės; plaukia jūriniai laivai), Hamptonas, Norfolkas, Newport Newsas; Chesapeake’o naftos, Portsmuto karinis jūrų uostai. Valstijoje veikia Vašingtono Dulleso tarptautinis oro uostas.
Istorija
Nuo 16 a. pabaigos dabartinę Virdžinijos teritoriją, kurią gyveno čerokių, pamunkų ir kitų indėnų genčių, tyrinėjo, vėliau kolonizavo anglai. 1607 m. įkurta Jamestowno kolonija - pirma anglų nuolatinė gyvenvietė Amerikoje. Nuo 1619 m. į Virdžiniją iš Afrikos buvo vežami vergai (greitai jie sudarė gyventojų daugumą), plėtotas plantacijų ūkis - auginta daugiausia tabakas. 1788 m. Virdžinija tapo Jungtinių Amerikos Valstijų 10-a valstija (viena iš valstijų steigėjų), ilgai buvo šalies politinis centras - iš Virdžinijos kilę 10 Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentų.
Per pilietinį karą 1861 m. Virdžinija prisidėjo prie atsiskiriančių Amerikos konfederacijos valstijų, Ričmondas tapo jų sostine, Virdžinija - vienu svarbiausių karo veiksmų teatrų (šiaurės vakarų apygardos nuo Virdžinijos atsiskyrė ir 1863 m. sudarė Vakarų Virdžinijos valstiją). 1870 m. Virdžinija vėl oficialiai priimta į Jungtines Amerikos Valstijas. 1891-1967 m. Virdžiniją valdė demokratai.
Ričmondas: Virdžinijos sostinė
Ričmondas su gretimais miestais (didesnieji - Tuckahoe, Mechanicsville’is, Petersburgas, Hopewellis, Chesteris ir kiti) sudaro aglomeraciją, vadinamąją metropolinę statistinę teritoriją (plotas 11 304 km², 1,37 mln. gyventojų, 2024 m.). Tai upių uostas, į kurį įplaukia jūrų laivai. Miestą jungia geležinkeliai ir plentai su Vašingtonu, Norfolku, Hamptonu ir daugeliu kitų miestų. Yra ir tarptautinis oro uostas (į pietryčius nuo Ričmondo; 4,88 mln. keleivių 2023 m.).
Ričmonde klesti tabako, chemijos ir farmacijos, tekstilės, medienos apdirbimo, popieriaus, poligrafijos, aliuminio ir kitų metalų apdirbimo (Reynolds Metals Co bendrovės įmonė) pramonė. Čia yra ir Circuit City Stores prekybos bendrovės būstinė. Ričmondo apylinkėse auginami tabakai.
Mieste veikia Virdžinijos sandraugos universitetas (įkurtas 1838 m.), privatūs Ričmondo (įkurtas 1830 m.), Virdžinijos unijos (įkurtas 1865 m.) universitetai; privačios teologijos seminarijos. Yra Virdžinijos biblioteka (įkurta 1823 m.).
Netoli Ričmondo yra JAV pilietinio karo mūšių vietos (Richmond National Battlefield Park, įkurtas 1936 m.; 1966 m. įtrauktas į JAV istorinių objektų nacionalinį registrą). Mieste veikia Barksdale’io, Virdžinijos vaikų Theatre IV, operos, baleto teatrai, scenos menų centras Richmond CenterStage. Yra ir Ričmondo simfoninis orkestras. Prie Ričmondo yra automobilių tarptautinių lenktynių trasa (vyksta NASCAR lenktynės).
Miesto pradžia siekia 1645 m., kai buvo pastatytas Charleso fortas. Nuo 1733 m. kūrėsi gyvenvietė. Nuo 1779 m. Ričmondas tapo Virdžinijos valstijos sostine. Per JAV nepriklausomybės karą 1781 m. Didžiosios Britanijos kariuomenės miestas buvo nuniokotas ir iš dalies sudegintas. 1782 m. gavo miesto teises. 19 a. Ričmondas sparčiai augo ir tapo svarbiu regiono centru.
Šarlotsvilis, Virdžinija: istorija ir lankytinos vietos
Šarlotsvilis (angl. Charlottesville) yra istorinis ir kultūrinis miestas JAV valstijoje Virginijoje, garsėjantis savo natūralia gamta, turtinga istorija ir unikaliomis lankytinomis vietomis. Šis gidas pristato populiariausias lankytinas vietas Šarlotsvilyje ir jo apylinkėse, kurios praturtins bet kurio keliautojo patirtį.
Geriausi dalykai, kuriuos reikia nuveikti Šarlotsvilyje, Virdžinijoje
TOP 10 lankytinų vietų Šarlotsvilyje ir apylinkėse
- Monticello
Monticello yra Thomas Jeffersono, trečiojo JAV prezidento, namai, išsidėstę ant kalvos su vaizdu į Šarlotsvilio apylinkes. Šis istorinis dvaras - UNESCO pasaulio paveldo objektas - puikus XVIII a. architektūros ir sodininkystės meno Amerikos kontekste pavyzdys. Rekomenduojama įsigyti bilietus iš anksto oficialiame Monticello puslapyje, ypač vasaros sezonu. - University of Virginia
University of Virginia, įsteigtas Thomas Jeffersono 1819 m., garsėja savo unikalia architektūra, ypač „Rotunda“ - pastatu, simbolizuojančiu universiteto centrą. Kampusas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Užsukti į UVA Grounds rekomenduojama ryte arba prieš pietus, kai studentų judėjimas dar neintensyvus. Vizitas yra nemokamas, tačiau kai kuriems muziejams reikia bilietų. - Downtown Mall
Downtown Mall - viena ilgiausių pėsčiųjų zonų Šiaurės Amerikoje, pilna jaukių parduotuvių, restoranų, meno galerijų ir koncertų salių. Lankymui rekomenduojamas savaitgalis, kai veikla intensyviausia. - Shenandoah nacionalinis parkas
Už Šarlotsvilio ribų esantis Shenandoah nacionalinis parkas siūlo nepakartojamą gamtos žavesį. Rekomenduojama parankiai susiplanuoti dienos žygį ar pikniką. Parko įėjimo mokestis yra apie 30 USD automobiliui. - Carter Mountain Orchard
Šis vaisių sodas yra idealus taškas norint ragauti vietinių obuolių, uogų ir kitų sezoninių produktų, taip pat mėgautis nuostabiais Šarlotsvilio apylinkių vaizdais. Verta tiksliai pasitikrinti sezoninius laikus - obuolių rinkimo sezonas trunka nuo rugpjūčio iki spalio vidurio. - Michie Tavern
Michie Tavern - istorinis XVIII a. pastatas, tapęs populiaria vieta, kur galima susipažinti su pietų Virginijos virtuve bei kultūra. Darbo laikas: nuo 11 iki 16 val. darbo dienomis, dažnesnis lankymas rekomenduojamas savaitgaliais. - Highland (James Monroe dvaras)
Tai dvaras, priklausęs Jamesui Monroe, penktajam JAV prezidentui. Lankymas mokamas, bilietus galima pirkti vietoje arba internetu. - Fralin Museum of Art
Šis meno muziejus, priklausantis University of Virginia, demonstruoja platų meno kolekcijų spektrą nuo klasikinių kūrinių iki šiuolaikinių eksponatų. Lankymas yra nemokamas. Atidarytas antradieniais-šeštadieniais nuo 11 iki 17 val., sekmadieniais iki 16 val. - Rivanna pėsčiųjų takas
Rivanna pėsčiųjų takas apjuosia Šarlotsvilio miestą, suteikdamas galimybę mėgautis gamta tiesiai miesto ribose. Prieigą prie takų galima rasti keliose miesto vietose, takas yra atviras ištisus metus. - Teismo aikštė
Teismo aikštė yra Šarlotsvilio miesto širdis, kurioje dera istorinė architektūra su šiuolaikiniais barais, kavinėmis ir butikais. Lengvai pasiekiama pėsčiomis ar viešuoju transportu.
Šis TOP 10 lankytinų vietų sąrašas padės nukreipti dėmesį į svarbiausias Šarlotsvilio lankytinas vietas ir padarys kelionę šiuo istoriniu bei kultūriniu miestu įsimintiną bei turiningą.
tags: #virdzinijos #valstijos #fordly #miestas