Kai praveriame bibliotekos duris - patenkame į žinių pasaulį. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) durys pačios savaime yra tikras žinių ir informacijos pasaulis. Tai vienas iš ypatingo dėmesio sulaukiančių objektų, prie kurių dažnai stabteli mieste viešintys ir senamiesčio gatvelėmis vaikštinėjantys turistai. Smalsios akys matuoja ne tik jų dydį, bet bando įžvelgti ir kai ką daugiau - suprasti, kas ant jų pavaizduota, įskaityti parašytus žodžius.
Istorijos ir žinių vartai
Šios bronzinės VU durys buvo sukurtos minint pirmosios lietuviškos knygos, Martyno Mažvydo „Katekizmo“, 450 metų jubiliejų. Duryse pavaizduoti siužetai ir asmenybės žymi svarbiausius lietuviško žodžio istorijos momentus nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) iki pat XX amžiaus. Durų bareljefai atveria pasakojimą apie Lietuvai svarbius asmenis ir įvykius.
Įamžintos asmenybės: nuo didikų iki popiežių
Viršutinėje durų dalyje išlieti žmonių bareljefai, kurie atskleidžia reikšmingas istorines figūras, susijusias su Lietuvos kultūra ir švietimu.
Kristupas Radvila Našlaitėlis
Viename iš bareljefų pavaizduotas Kristupas Radvila Našlaitėlis, įtakingas galingiausios LDK giminės atstovas. Be to, kad aktyviai dalyvavo šalies politiniame gyvenime ir užėmė aukštas pareigas, jis pagarsėjo ir kaip keliautojas, aplankęs tolimus kraštus. Savo neįprastus kelionės įspūdžius bei nuotykius Našlaitėlis aprašė itin išgarsėjusiame veikale „Kelionė į Jeruzalę“. Tarp jo kelionių yra ir žymusis bandymas slapta laivu pargabenti dvi mumijas, įsigytas Egipte. VU istorijoje Kristupas Radvila paliko pėdsaką 1575 metais įkurdamas Vilniaus akademijos spaustuvę, dabartinės VU leidyklos pirmtakę.
Valerijonas Protasevičius ir jėzuitų indėlis
Garbingoje vietoje ant durų taip pat išvysime Vilniaus vyskupą Valerijoną Protasevičių. Būtent jis pakvietė Jėzaus Draugiją į Vilnių, kurios nariai atvyko 1569 m. ir po metų čia įkūrė jėzuitų kolegiją ir biblioteką. Vėliau Protasevičius pasirūpino karaliaus Stepono Batoro privilegija ir popiežiaus bule, leidžiančia perorganizuoti kolegiją į universitetą.
Popiežius Grigalius XIII
Dėl šios bulės bronza išlietas ir Popiežiaus Grigaliaus XIII, kurio tikrasis vardas yra Ugo Boncompagni, atvaizdas.
Jurgis Radvila: pirmasis kardinolas
Durų bareljefe taip pat įamžintas pirmasis Lietuvos istorijoje Šv. Romos Bažnyčios kardinolas Jurgis Radvila.
Valdovai, nulėmę universiteto likimą
Kiti du įamžinti valdovai tiesiogiai susiję su universiteto istorija ir jo įkūrimu.
- Žygimantas Augustas: Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Daugelis prisimena jo garsiąją meilės istoriją su Barbora Radvilaite. Į universiteto istoriją Žygimantas Augustas įėjo kaip valdovas, bibliotekai padovanojęs turtingą savo knygų kolekciją.
- Steponas Batoras: Greta įamžintas ir kitas Lietuvai ir universitetui žymų pėdsaką palikęs valdovas - vengras Steponas Batoras, Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Jis laikomas sėkmingiausiai unijinę Lietuvos ir Lenkijos valstybę valdžiusio karaliaus pavyzdžiu. 1579 m. Batoras pasirašė privilegiją, kuria kolegija pertvarkoma į universitetą.
Simboliai ir detalės: „Katekizmas“ ir aitvarai
Svarbu paminėti, kad durys buvo sukurtos siekiant pažymėti Martyno Mažvydo „Katekizmo“, pirmosios lietuviškos knygos, 450 metų sukaktį. Todėl ant jų išvysime ne tik tai patvirtinantį įrašą, bet ir šios knygos atvaizdą, o šalia - Mikalojaus Daukšos „Postilę“. Pastabesnis taip pat atkreips dėmesį į neįprastas durų rankenas - tai stilizuoti aitvarai iš baltų mitologijos, pridedantys durims dar daugiau simbolikos ir mistikos.
Paminklo atidarymas ir edukacinė reikšmė
Vilniaus universiteto paminklinės durys buvo iškilmingai atidarytos 2001 metų gegužės 21 dieną. Jos tapo ne tik istorijos liudytoja, bet ir gyvu edukacijos objektu. Pamokų metu mokiniai tyrinėja šias bronzines duris, analizuodami jose pavaizduotus siužetus ir asmenybes, susieja juos su svarbiais įvykiais. Mokiniams įdomu sužinoti, kad šiame universitete saugomas išlikęs „Katekizmo“ egzempliorius, ir paieškoti, kuri graviūra simbolizuoja šią knygą. Tai padeda vaikams geriau suprasti Lietuvos istoriją ir kultūrą.
VU bibliotekos erdvės ir bendruomenės
Nors pačios durys yra atskiras meno ir istorijos kūrinys, jos yra neatsiejama didesnės Vilniaus universiteto bibliotekos dalis. Bibliotekų erdvės sukurtos taip, kad kiekvienas - nuo mažiausių lankytojų iki senjorų - čia jaustųsi laukiamas. Vasarą kviečiama užsukti į skaityklas Bernardinų sode ir Tech Parke, kur po atviru dangumi galima ne tik skaityti, bet ir įsitraukti į veiklas bei renginius. Lazdynų bibliotekoje laukia galvosūkių kambarys ir moderni kino salė, o centrinėje bibliotekoje - Kūrybos erdvė. Biblioteka telkia bendruomenes, kuriose skaitytojai gali dalintis interesais, idėjomis ir patirtimis. Jos klubai - nuo knygų ir kelionių iki poezijos bei rankdarbių - sudaro erdvę prasmingam bendravimui ir asmeniniam tobulėjimui. Susitikimai vyksta reguliariai, ir prie jų gali prisijungti kiekvienas norintis, tad mokytis kartu - paprasta.
tags: #viniaus #bibliotekos #durys