Vinilinių plokštelių gamyba ir atgimimas

Net ir muzikos technologijoms sparčiai tobulėjant, vinilo plokštelių autentiškas ir apčiuopiamas žavesys vis dar traukia žmones. Nepaisant skaitmeninių transliacijų paslaugų populiarumo, šios analoginės kompaktinės plokštelės rodo, kad žmonės grįžta prie autentiškų laikmenų ir labiau įtraukiančių klausymosi patirčių. Šis naujas vinilo įvertinimas susijęs su atidesniu muzikos klausymusi, o ne vien tik nostalgija. Sužinoję, kaip veikia šie išlenkti diskai, labiau įvertinsite šį formatą ir suprasite ilgametės technologijos fiziką bei inžineriją.

Vinilo plokštelių istorija ir evoliucija

Vinilo plokštelės naudoja adatą, kad nuskaitytų griovelius ir sukurtų analoginį garsą. Keletą metų po pirmųjų bandymų, Emilis Berlineris išrado grotuvą, kuris vietoj cilindrų naudojo plokščius diskus ir tapo šiuolaikinio įrašo prototipu. LP plokštelės buvo pelningos 1930-aisiais. Jos grojo lanksčias 12 colių plokšteles 33 1/3 RPM greičiu. Vinilas XX a. viduryje pakeitė šelaką kaip labiausiai paplitusią medžiagą dėl savo garso ir ilgaamžiškumo. Aukštos kokybės analoginis klausymasis sugrįžta tarp muzikos gerbėjų, o Tarptautinė vinilo diena minima rugpjūčio 12 d.

Vinilinių plokštelių gamybos procesas

Vinilo plokštelių gamyba reikalauja techninių ir kūrybinių įgūdžių. Procesas prasideda nuo masteringo, kai profesionalas analoginį arba skaitmeninį šaltinį paverčia vinilo CD. Iš šio lako pagaminti metaliniai štampai įspaudžia griovelius į galutines plokštelių kopijas.

Nuo lako disko iki galutinės plokštelės

Norint pagaminti plokštelę, įkaitinta vinilo granulės masė (vadinamasis „cake“) yra presuojama tarp dviejų štampų esant dideliam slėgiui. Išlindus iš preso, plokštelė sulėtinama ir apkarpoma. Nuo įrašymo iki presavimo, kiekvienas etapas turi būti atidžiai stebimas, kad būtų pasiekta optimali garso kokybė. Šis talentas daro plokšteles patrauklias kaip dainavimo instrumentus ir meno kūrinius, kuriuos verta kolekcionuoti.

Technologinės subtilybės ir iššūkiai

Garso įrašų vinilinėse plokštelėse rinkoje pasirodė 1948 m., dar vadinamos LP (angl. „long play“). Prekyboje plokštelės dominavo nuo praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio iki 1990 m. Pasak plokštelių įrašymo studijos įkūrėjo Dovilio Paliuko, vinilų įrašų industrija informacine prasme yra uždara. Pasaulyje buvo du pagrindiniai diskinių pjovimo staklių modeliai: europietiškas „Neumann“ ir amerikietiškas „Scully“. Įrašų studijos, turėjusios šias stakles, priklausė korporacijoms, o jose dirbę inžinieriai kruopščiai saugojo technologinę informaciją. Išpopuliarėjus skaitmeniniams formatams 90-ųjų pradžioje, vinilinių plokštelių paklausa ženkliai sumažėjo, įšaldydama technologinę šio formato plėtrą.

Pats sudėtingiausias ir brangiausias staklių įrenginys - įrašymo galva, kurią įsigyti galima tik „Flokason“. Be to, pasaulyje buvo tik dvi kompanijos, gaminusios lakinius diskus, naudojamus vinilinių plokštelių spausdinimui: „Apollo“ gamykla JAV (kurią 2020 metais nusiaubė gaisras) ir „MDC“, įsikūrusi Japonijoje. Dabar „MDC“ aprūpina visą rinką ir sunkiai atliepia paklausą, todėl taikomi griežti apribojimai master diskų kiekiams.

Lakas ar varis: pjovimo metodų skirtumai

Vinilo įrašą galima pjauti tiek į laką, tiek į varį (vadinamąjį DMM - Direct Metal Mastering). Pasak Dovilio Paliuko, nepatyrusi ausis vargu ar pajaus didelį skirtumą, tačiau skiriasi technologiniai niuansai. Kiekviena medžiaga rezonuoja unikaliai. Lako garsas gali būti ir švelnus, ir aštrus, su daug sodraus boso. Didžėjams plokštelės įprastai pjaunamos su gilesniu, platesniu grioveliu, ir tokį rezultatą pasiekti, naudojant metalą, būtų sudėtinga. Kita vertus, į vario plokštelę galima įrašyti gerokai ilgesnius albumus.

Svarbu ir garso paruošimas vinilo įrašui, t. y. skaitmeninis masteris, kurį paruošia kitas garso režisierius. Lietuvoje yra vos keletas tokių, kurie tai padaro tinkamai. Kai įrašas padaromas į laką, jis siunčiamas į gamyklą be papildomos perklausos. Lako diskas yra labai minkštas, todėl net pirštu negalima paliesti, kad neliktų dėmių. Kiekvienąkart masteris peržiūrimas mikroskopu, siekiant įsitikinti, jog nėra vizualių trūkumų. Tada iš masterio gaminamas stamperis, iš kurio galima pagaminti kelias bandomąsias plokšteles kontrolinei perklausai. Jei viskas gerai, toliau daromos kopijos.

Vinilo atkūrimo mechanizmas ir garso skirtumai

Patefonai naudoja mechaninius elementus vinilo plokštelėms atkurti. Tonearmas suderina adatą su grioveliais, o plokštelė nuolat sukasi. Adata juda kartu su griovelių pokyčiais. Kasetės vibracijos generuoja elektros signalus, kurie praeina per priešgarsinį stiprintuvą ir stiprintuvą, prieš patekdami į garsiakalbius. Vinilas yra pageidaujamas, nes jis yra analoginis nuo įrašymo iki grojimo.

„Šiltesnis“ ir „organiškesnis“ garsas

Vinilo plokštelių nuolatinė bangos forma išsaugo didesnį garso gilumą ir charakterį nei imtiniai ir sumažinti skaitmeniniai failai. Daugelis teigia, kad dėl to garsas tampa „šiltesnis“ ir „organiškesnis“. Paviršiaus traškesiai ir braškesiai suteikia charakterį, kurį kai kurie laiko patraukliu, o ne nemaloniu. Be kompiuterinio redagavimo, menininko ketinimai atkuriami tiksliau. Todėl audiofilai ir vokalistai teikia pirmenybę vinilo plokštelėms. Tikras plokštelės garsas yra analoginis garsas, kuris buvo įrašinėjamas iki 1980 metų. Po to prasidėjo skaitmenizacija, ir plokštelės pradėjo skambėti kiek kitaip.

Garso sistemos komplektavimas ir kaina

Seniems patefonams turintys melomanai ieško ir jiems reikalingų senų, lempinių garso stiprintuvų. Susikomplektuoti garso sistemą galima išleidus skirtingą pinigų sumą - nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių eurų, priklausomai nuo gamintojo bei to, ar norima mobilesnės, ar labiau stacionarios garso sistemos. Nors geras garso atkūrimas kainuoja brangiai, galima ir išleidus iki tūkstančio eurų susirinkti padoriai skambančią sistemą, pasikonsultavus su tai išmanančiais žmonėmis.

Vinilo jutiminė patirtis ir ilgalaikis patrauklumas

Vinilas siūlo daugiau nei tik muziką, kurią galima jausti ir girdėti. Plokštelės pasirinkimas, jos įdėjimas į grotuvą ir švelnus adatos nuleidimas yra jaudinantis procesas. Didelis plokštelės menas, kuris paprastai laikomas tuščiu drobiniu, suteikia autentiškumo jausmą. Priešingai nei kompiuterizuoti grojaraščiai, plokštelės skatina aktyvų klausymąsi.

Vinilo atgimimas skaitmeniniame amžiuje

Vinilo albumai vis dar populiarūs šiame skaitmeniniame amžiuje, įrodydami savo vertę. Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, vinilo pardavimai įvairiose pasaulio vietose pralenkė CD pardavimus. Nors transliacija yra patogi, ji nebūtinai sukelia tokias pačias emocijas kaip fizinės laikmenos. Vinilo plokštelių populiarumas rodo, kad vartotojai teikia pirmenybę lėtesniam, apgalvotam bendravimui. Vinilo bendruomenė iliustruoja, kad visi, nuo pradedančiųjų iki ekspertų, nori autentiškos muzikos, gerai pagamintų plokštelių ir muzikinių santykių. Jie vis dar patrauklūs, nes yra šilti ir autentiški, skirtingai nuo kompiuterizuotų formų.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 2007-2008 metais buvo parduota apie 210 tūkst. vinilų, o 2016 m. - daugiau nei 3 milijonai plokštelių, o perkamiausias albumas buvo tais metais mirusio David Bowie „Blackstar“. Už Atlanto 2005 metais plokštelių buvo parduota už 35 mln. dolerių, o 2015 m. ši suma išaugo daugiau nei dešimt kartų - iki 416 mln. dolerių. 2016-aisiais JAV melomanai nupirko daugiau nei 13 milijonų vinilų. Pernai populiariausia plokštele JAV tapo „The Beatles“ albumas „Sgt. Pepper's Lonely Hearts Club Band“, kurio buvo parduota per 72 tūkst. Vinilų pardavimo lyderės yra JAV, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Japonija, Prancūzija.

Vinilas kaip ritualas

Klaipėdos centre veikiančios muzikos prekių bei laikmenų parduotuvės darbuotojas Vitalijus Malinovskis sako, kad vinilinės plokštelės priverčia žmones iš tiesų klausytis muzikos - įsiklausyti į žodžius ir melodiją. Džiugina tai, kad į parduotuvę vis dažniau užsuka jaunimas, moksleiviai, kurie jau „atsivalgė“ skaitmeninio „mp3“ garso.

„Plokštelė pasodino žmogų klausytis muzikos, išklausyti ją, kad ji nebūtų tik fonas. Klausydamas plokštelės žmogus išklausys viską nuo pirmos iki paskutinės dainos - reikia atsisėsti, išklausyti vieną pusę, atsistoti, pakeisti pusę, toliau klausytis. Aišku, tai nepatogu tiems, kurie yra šiek tiek tinginiai, nes dabar viskas daroma patogumui, bet daugelis sako, kad klausydamiesi patefono iš naujo atranda gerai žinomą albumą“, - šypsojosi V. Malinovskis. Greitai ir lengvai pasiekiamą muziką V. Malinovskis palygino su greitu maistu - yra jį valgančių žmonių, kuriems tai tinka ir tai yra normalu, tačiau galima pasigaminti namuose kur kas skanesnį patiekalą, kuris nustebins skonio receptorius. Esą tik reikia šviesti žmones apie galimybes.

Daugelis iš mūsų, mylinčių, rašančių muziką, palyginus mažai žinome apie vinilų gamybos rinką bei technologines subtilybes. Tai supratau klausydamasi plokštelių įrašymo studijos įkūrėjo Dovilio Paliuko pasakojimų. Reikia būti lengvai išprotėjusiu, kad ryžtumeisi imtis tokio retro amato. Lažinuosi, jog laboratorinė pelė greičiau išmoktų jamminti su „Garageband“, nei, tarkime, aš - pjauti vinilo diskus.

Vinilo plokštelių kaina ir kolekcionavimas

Pačių plokštelių kaina diferencijuojama pagal daug niuansų - žanrą, būklę, išleidimo metus, leidyklą, šalį, autorių, tiražo dydį, populiarumą ir t. t. Pasak V. Malinovskio, pigiausios yra „naujosios bangos“ („New wave“), „synthpop“ muzikos bei klasikinės muzikos plokštelės. Tačiau pastarųjų yra ir išskirtinių, kurios gali kainuoti ir kelis šimtus eurų. Klaipėdoje populiariausios yra roko muzikos stiliaus plokštelės, išleistos 1970-1980 metais.

„Labai vertinami patys sėkmingiausi grupių darbai, pavyzdžiui, „Pink Floyd“ albumas „The Dark Side of the Moon“, „The Wall“, „Wish you Were Here“ yra labai vertinami, ypač - seno leidimo plokštelės. Tai seni, laiko išbandyti albumai, kurie buvo, yra ir bus vertinami“, - aiškino V. Malinovskis. Šiuolaikinių, pastaraisiais metais išleistų albumų kainos siekia 20-50 eurų, o senesni albumai, priklausomai nuo žanro ir atlikėjo populiarumo, kainuoja nuo 1 euro iki kelių šimtų eurų.

Vinilas kaip dovana ir statuso simbolis

Vinilinė plokštelė šiuo metu yra didelės pagarbos, gero tono ženklas, puiki dovana. Vinilas labai sparčiai atgimsta, jo populiarumas auga. Jeigu kas kadaise pardavė savo grotuvus, tai perka juos iš naujo, nes vinilo plokštelių gamyba suaktyvėjo visame pasaulyje. Daug jų šiemet pasirodė ir Lietuvoje. Prodiuserio V. Lipo nuomone, šiandieniniai atlikėjai ir grupės, leidžiančios savo vinilines plokšteles, tai daro labiau dėl mados, nes tai - tarsi vizitinė kortelė, kuri išlieka ilgam.

Vinilinių plokštelių gamyba Lietuvoje

Plokštelių gamybos fabriko Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo, todėl anksčiau jos buvo spausdinamos Sovietų Sąjungoje, o dabar dažniausiai Europos Sąjungoje. Tiesa, Sovietmečiu Latvijos sostinėje Rygoje buvo įkurta įmonė „Melodija“, kuri ir leido didžiąją dalį plokštelių, skirtų Sovietų Sąjungos respublikoms. Jų pristigus, kai kurios būdavo atspaudžiamos Kaune, Kauno buitinės chemijos gaminių gamykloje. Plokštelės buvo tik mažoji jų produkcijos dalis.

„Green lakes pressing“ - pirmoji spaustuvė Lietuvoje

Nusibodo laukti, kol kas nors kitas pagamins, todėl „Green lakes pressing“ plokštelių spaustuvės įkūrėjas Lauras Lučiūnas ir Antanas Kamenskas (VšĮ „Kūrybinių industrijų projektai“ vadovas) nusprendė patys įkurti vinilinių plokštelių spaustuvę Lietuvoje. Nuo idėjos iki įgyvendinimo praėjo daugiau nei metai, palaipsniui kito ir biudžetas, kadangi, pavyzdžiui, išsirinkus vinilinių plokštelių spaudimo mašinas, prireikė aušinimo sistemos ir cisternų.

„Green lakes pressing“ plokštelių spaustuvė įsikūrė turtingą istoriją turinčiame, buvusio Sofijos popieriaus fabriko pastate (Popieriaus g. 15, Vilnius). Šis pastatas buvo restauruotas pagal išlikusius tų laikų brėžinius ir spalvas, maksimaliai atkurtas. Pati erdvė yra unikali - į pastatą įteka upė, teka po juo ir išeina kitame gale.

Gamybos pajėgumai ir kokybės kontrolė

Spaustuvė turi tikslą per 30 sekundžių pagaminti vieną plokštelę, o tai yra maksimali apkrova gaminant vienspalvę plokštelę. Spalvos reikalauja papildomo rankinio darbo. Nėra kažkokios žanrų politikos, durys atviros visiems užsakovams.

Visos vinilinės plokštelės įprastai sveria 180 gramų, tačiau gali būti ir lengvesnės - 120 ar 140 gramų. Japonai mėgsta 220 gramų. Plokštelės gali būti ir spalvotos, nebūtinai tik juodos, kurios yra įprasčiausios. Dažnai leidėjai arba artistai nori, kad dalis būtų juoda, o dalis - kažkokių spalvų. Tokios plokštelės skamba vienodai gerai, sudėtis tokia pat.

Kadangi spaustuvė neseniai pradėjo savo veiklą, keletą mėnesių buvo eksperimentuojama su kokybe - perklausoma kas kelinta plokštelė. Eksperimentuojama, žiūrima, ar dėl plokštelės storio skiriasi garsas. Žmonės, kurie mėgsta plokšteles, yra estetai, todėl kokybė čia labai svarbi. Kiekviena plokštelė iš vienos geriausių ir brangiausių vinilų spaudimo mašinų „Newbilt Machinery“ išimama rankomis ir apžiūrima. Perklausos vyksta specialioje salėje, kurioje įrengta lietuvių „Silent Pound“ pagaminta aukštos kokybės garso technika.

Leidybinė veikla ir ateities planai

Lietuvoje pradėta leidybinė veikla, orientuota į „Lietuvos pop ir roko klasikos archyvo“ serijos tęsimą. Jau išleisti du albumai: Teisučio Makačino „Disko muzika“ ir grupės „Saulės laikrodis“ albumas „Lauke ir viduj“. Antroji kryptis - jaunų grupių albumų leidimas vinilo formatu, atsižvelgiant į įrašo kokybę, atlikėjų sutikimą ir muzikos vertę. Senesni įrašai daryti analoginiu formatu, kas tinka vinilui, tačiau jei suvedimas kadaise padarytas ne taip gerai, jį iš naujo suvesti neįmanoma. Taisyti, tvarkyti analoginius įrašus taip pat labai nelengva, juos reikia pervesti į skaitmeninį formatą ir pakoregavus vėl grąžinti į analoginį. Spaustuvė ir toliau spaus 180 gramų plokšteles, nors tai yra brangiau, bet manoma, jog į plokštelę reikia investuoti.

Ekologinis aspektas vinilinių plokštelių gamyboje

Renkantis įrangą svarbiu faktoriumi tapo elektros energijos suvartojimas, pastato šildymui ir gamybos procesui pasirinktas vienodas kuras - dujos. Jų ir elektros energijos sutaupoma įrengus garo akumuliatorių, kuriame kaupiamas garas - taip leidžiama pailsėti garo generatoriui. Tvaresnės ir medžiagos, iš kurių gaminamos vinilinės plokštelės. Specialus polivinilchlorido (PVC) plastikas gaminamas jau be aplinkai kenksmingų elementų. Vis labiau populiarėja ekologiškas plastikas, kurį gaminant naudojama mažiau naftos. Dalis klientų pageidauja naudoti tik perdirbtą plastiką.

„Naudojant dalį jau kaitintos ir perdirbtos medžiagos, plokštelių kokybė net gerėja. Kokybė nesikeis plokštelių gamyboje naudojant 100 proc. atraižų, o patį plastiką galima perdirbti net šešis kartus, todėl sunaudojamos visos atraižos“, - sakė L. Lučiūnas. Spaustuvės sandėlyje yra ir didžiulių maišų įvairiaspalvių plastiko granulių, iš pašildytos jų masės irgi spaudžiamos plokštelės. Plokštelių gamyklos įkūrėjai dalyvauja pilotiniame projekte, kurio metu norima išleisti iš augalų pluošto pagamintas vinilines plokšteles, siekiant pasiūlyti visiškai žalią produktą.

tags: #vinetu #ploksteliu #gaminimas

Populiarūs įrašai:

• Kodai ir klasifikacija transporto priemonėms
• Krovininių transporto priemonių tipai
• principai ir patarimai dyzelinio variklio valymui
• Seat Altea XL 2.0 125 kW padangos
• V70 AC radiatoriaus keitimas