Ergonomikos apibrėžimas ir svarba vilkikų vairuotojams
Ergonomika (gr. ergon - darbas, nomos - dėsnis) - tai mokslas, nagrinėjantis darbo vietos (įrangos, prietaisų, aplinkos, sąlygų) pritaikymą autonominėms psichofizinėms asmens savybėms ir galimybėms, jo poreikiams ir lūkesčiams, užtikrinant efektyvų ir saugų darbą. Mokslininkų sukaupta informacija vėliau pritaikoma gerinant žmonių sąveiką su produktais, sistemomis ir bendra darbo aplinka.
Svarbiausia yra darbą ir darbo aplinką pritaikyti žmonėms, o ne atvirkščiai. Dažnai, norėdamas dirbti efektyviau ir saugiau, žmogus yra priverstas prisitaikyti prie esamų sąlygų darbo vietoje. Taip būti neturėtų, todėl pritaikius ergonomikos mokslo žinias ir principus, yra įmanoma sukurti geriausią, ergonomišką darbo vietą.
Vilkiko vairavimas - tai darbas, reikalaujantis išskirtinių įgūdžių ir atsakomybės. Tolimos kelionės, ilgos valandos kelyje ir tūkstančiai įveiktų kilometrų - tokia vilkikų vairuotojų kasdienybė. Tokios darbo sąlygos kelia specifines rizikas sveikatai, o įvairiomis problemomis skundžiasi daugelis šios profesijos atstovų. Todėl tinkama ergonomika vairuotojams yra labai svarbi.
Pagrindiniai rizikos veiksniai vilkikų vairuotojų darbe
Fiziniai rizikos veiksniai
Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje šeimos gydytoja Vida Uzelienė sako, kad vilkikų vairuotojų darbas apima net keletą rizikos veiksnių. Vienas iš pagrindinių yra sėdimas darbas. Kitaip nei kitų sėdimą darbą dirbančių profesijų atstovai, vilkikų vairuotojai neturi galimybių pakankamai dažnai atsistoti, prasivaikščioti, pasimankštinti. Tai didina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, patirti insultą ar infarktą. Anot medikės, dažnos sėdimo darbo pasekmės yra antsvoris, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, kraujotakos sutrikimai.
V. Uzelienė pabrėžia, kad dėl sėdimo darbo ir nuolatinės vibracijos vilkikų vairuotojai taip pat skundžiasi kaulų ir raumenų sistemos ligomis - nugaros, pečių, sprando ir sąnarių skausmais. Dėl ilgalaikės raumenų įtampos ir vibracijos taip pat gali atsirasti stuburo slankstelių struktūrinių pakitimų, vystytis išvaržos, sukeliančios skausmą ir apsunkinančios judėjimą, kartais net lemiančios ir neįgalumą. Ilgai sėdint sutrinka dubens organų kraujotaka. Tai gali turėti įtakos šlapimo pūslės, šlapimo takų, prostatos ir neretai inkstų onkologinių ligų išsivystymui. Kita nemaloni liga, atsirandanti nuo sėdėjimo - hemorojus.
Daugumą vairavimo traumų, susijusių su raumenų ir kaulų sistema, galima išspręsti atlikus keletą ergonominių korekcijų. Prolonguotas vairavimas gali sukelti diskomfortą ir skausmą vairuotojams. Tyrimai rodo, kad raumenų ir kaulų sistemos skausmų paplitimas tarp profesionalių vairuotojų siekia iki 93%. Didesnės rizikos grupės yra tos, kurios ilgą laiką vairuoja transporto priemonę.
Psichologiniai ir socialiniai rizikos veiksniai
V. Uzelienė pažymi, kad nuolatinė įtampa, izoliacija, buvimas toli nuo namų dažnai lemia psichologines vilkikų vairuotojų problemas - lengvo ar vidutinio sunkumo depresiją, nuotaikų svyravimą. Visi be išimties į ją besikreipiantys vilkikų vairuotojai skundžiasi ilgalaikiu nuovargiu, daugelis taip pat mini galvos skausmus.
Vienišumas yra viena pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria tolimųjų reisų vairuotojai. Stresas tolimųjų reisų vairuotojams išauga ne vien dėl to, kad yra sunku palaikyti sveiką gyvenimo būdą ar bendravimą su žmonėmis. Kadangi tolimieji reisai gali užtrukti mėnesius, tai reiškia, kad periodiškai tolimųjų reisų vairuotojas turi fiziškai atsiriboti nuo artimų žmonių, todėl sunku palaikyti santykius.
Netaisyklinga mityba ir jos virškinimo problemos - beveik visi besikreipiantys vilkikų vairuotojai skundžiasi virškinimo ir žarnyno veiklos sutrikimais. Vairuotojų mitybos racionas dažnai yra labai prastos kokybės ir priklauso nuo pakelėse esančių kavinių valgiaraščio. Maisto pasirinkimas dažnai spontaniškas, negalvojant apie sveikesnį valgį. Reikia pripažinti, kad kelyje nenukrypstant nuo maršruto ir laikantis numatyto grafiko maitintis sveikai gali būti išties nemenkas iššūkis.
Žalingi įpročiai - ilgo vairavimo metu rūkymas vairuotojams dažnai tampa viena iš budrumo palaikymo priemonių. Ilgainiui toks žalingas įprotis lemia ženklius ir negrįžtamus plaučių audinio pakitimus, tokias ligas kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Su siekiu įveikti nuovargį ir išsklaidyti mieguistumą sietinas ir dažnas energinių gėrimų ar budrumą skatinančių medikamentų vartojimas, dėl ko taip pat gali kilti įvairių sveikatos problemų.
Darbo saugos statistika ir profesionalios ligos
Valstybinės Darbo inspekcijos duomenimis, tolimųjų reisų vairuotojų mirčių skaičius darbe kiekvienais metais vis auga. Vairuotojo profesija viena pirmaujančių pagal sergamumą profesinėmis ligomis. Dėl ilgo sėdėjimo prie vairo vairuotojus kankina stuburo ir dubens srities ligos, sutrinka kraujotaka, virškinimas, dėl sudėtingo darbo ir poilsio režimo vairuotojai neretai patiria įtampą, dėl ko dažniau pasitaiko širdies ritmo sutrikimai, infarktai, širdies ir kraujagyslių ligos.
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, per pastaruosius porą metų dėl tolimųjų reisų vairuotojų mirčių, įvairių ligų, traumų ir kitų sveikatos sutrikimų, nutikusių darbo metu, buvo išmokėta didelė suma. Nelaimingi atsitikimai, kurie dažniausiai ištinka draustų vežėjų samdomiems darbuotojams, dažniausiai yra susiję su vairuotojų mirtimis. Dažniausia mirties priežastis - infarktas, insultas, taip pat trauma ar žūtis eismo įvykyje. Draudimo specialistė konstatavo, kad vairuotojai vis dar nemažai traumų patiria patekę į eismo įvykius, taip pat krovinių iškrovimo metu arba remontuodami sugedusį sunkvežimį.
Ergonominiai sprendimai ir prevencijos priemonės
Transporto priemonės ergonomika ir technologijos
Krovininio transporto gamintojai deda daug pastangų, kad rizikos sveikatai būtų kiek įmanoma sumažintos. Technologiniai sprendimai ir ergonomika padeda mažinti sėdimo darbo neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, bendrovės „Scania Lietuva“ vilkikų technikos ekspertas ir vairuotojų instruktorius Genadijus Čapurinas sako, kad šiuolaikiniuose „Scania“ vilkikuose montuojamos sėdynės su orine pakaba ir reguliuojama nugaros apkrova. Tokios sėdynės turi specialias pagalvėles, kurias galima atitinkamai pripūsti tam, kad būtų sumažintos stuburo apkrovos - ypač apatinėje nugaros dalyje. Maksimalų vairuotojų komfortą padeda užtikrinti ir sėdynėse įrengiama ventiliacijos sistema, leidžianti išvengti nugaros prakaitavimo. Ergonomiškos sėdynės taip pat turi reguliuojamas alkūnių atramas.
Tinkamas transporto priemonės sureguliavimas sumažina įtampą ir skatina komfortą ilgų kelionių metu. Sėdynės aukščio reguliavimas yra pirmas pakeitimas, kurį reikia atlikti. Pakelkite sėdynę kuo aukščiau, nepažeisdami komforto. Šis aukštis turėtų suteikti gerą matomumą, apie 3 colius virš vairo rato. Jūsų kelių galinės dalys turėtų būti maždaug 2-3 coliai nuo sėdynės priekio. Kita ergonominė rekomendacija vairuotojams susijusi su sėdynės atlošo padėtimi: pastumkite sėdynę į priekį, kol visa jūsų koja galės spausti pedalus. Sureguliuokite atlošą taip, kad jis paremtų visą jūsų nugarą. Šis reguliavimas padės išvengti apatinės nugaros dalies skausmo ilgai sėdint automobilyje. Taip pat turėtumėte sureguliuoti juosmens atramą taip, kad būtų vienodas spaudimas per visą nugarą. Vairo rato reguliavimas taip pat yra būtinas. Vairas turėtų būti pozicionuojamas taip, kad vairuotojas galėtų jį patogiai suimti, atpalaiduodamas pečius ir šiek tiek sulenkdamas alkūnes. Vairas taip pat turėtų būti lengvai pasiekiamas. Pakreipkite kampą ir pakeiskite aukštį, kol jo centras bus maždaug 10-12 colių nuo jūsų krūtinkaulio. Tinkama rankų padėtis ant vairo yra dar vienas svarbus laikysenos aspektas. Sureguliuokite galvos atramą taip, kad jos viršus būtų jūsų galvos viršaus lygyje.
G. Čapurinas priduria, kad maisto ruošimui kabinoje reikia tinkamos įrangos ir sąlygų. Šią problemą vilkikų gamintojai sprendžia kabinose integruodami pažangias mikrobangų krosneles. Jose galima ne tik šildyti maistą, bet ir laikyti jį šiltai iki kito sustojimo. Sunkiojo transporto technikos ekspertas sako, kad vilkikuose taip pat integruojami ir kavinukai. Be to, vairuotojai turi galimybę į kelionę pasiimti kokybiško maisto ir laikyti jį šaldytuve, o prireikus paprasčiausiai pašildyti.
Vairuotojo elgesys ir savirūpa
Tinkama ergonomika apima ne tik transporto priemonės pritaikymą, bet ir paties vairuotojo veiksmus. Svarbu atsipalaiduoti vairuojant, stengtis atpalaiduoti raumenis ir kuo patogiau įsitaisyti. Neįsitempkite vairuodami. Užtikrinkite, kad automobilio langai būtų švarūs, siekiant išvengti akių įtampos. Kai patenkama į spūstis, svarbu judinti rankas, kojas ir kaklą, kad sumažėtų sustingimas.
Paprasčiausi kaklo, pečių ir pakinklių tempimo pratimai gali sumažinti sustingimą ir pagerinti lankstumą. Judėjimas taip pat yra nepaprastai svarbus. Vaikščiojimas pertraukų metu padeda pagerinti kraujotaką, kuri gali būti sutrikdyta dėl ilgalaikio sėdėjimo. Ilgos valandos kelyje vargina vairuotojo kūną, sukeldamos nuovargį ir diskomfortą. Reguliarios pertraukos yra būtinos, siekiant užkirsti kelią nuovargiui ir išlaikyti budrumą vairuojant. Vairuotojai turėtų daryti pertraukas kas dvi valandas, išlipdami iš transporto priemonės, kad pasitemptų, pasivaikščiotų ir atnaujintų savo protą bei kūną. Rekomenduojama šiek tiek prasitampyti, stengtis sau pramankštinti raumenis, padaryti stuburo tempimus.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kasdienio vairavimo trukmė neturėtų viršyti 9 val., o kas keturias su puse valandų reikėtų daryti ne trumpesnes nei 45 min. pertraukas (šį laiką galima skaidyti ir į dvi dalis). Be to, kiekvieną parą vairuotojas turėtų ilsėtis mažiausiai 11 nepertraukiamų valandų.
Tam, kad kelionės būtų lengvesnės, o jų metu nesijaustumėte apsunkę, rekomenduojama pasirūpinti pilnaverčiu maistu. Verta rinktis patiekalus ar užkandžius, kuriuose būtų pakankamas baltymų kiekis, bet mažiau angliavandenių ir riebalų. Tai gali būti vištiena, kalakutiena su ryžiais, duona ir daržovėmis. Svarbu ne tik ką, bet ir kada valgysite: geriausią tai daryti mažesniais kiekiais kas 3-4 val., t. y. 5 kartus per dieną.
Nemažai didelių transporto priemonės gedimų galima išvengti laiku pastebėjus tam tikrus ženklus. Tai gali būti tiek užsidegusi lemputė skydelyje, tiek keistas iš variklio sklindantis garsas. Jei manote, kad patys su tuo nesusitvarkysite, jums gali praversti techninė pagalba kelyje. Prieš tolimąjį reisą pateikiant transporto priemonę profesionalų apžiūrai, tokių problemų galima lengvai išvengti.
Ergonominių rizikos veiksnių vertinimas ir valdymas įmonėse
Visose įmonėse, įstaigose ar organizacijose privalo būti atliktas ergonominių rizikos veiksnių vertinimas (tyrimas). Mūsų atliekamas ergonominis rizikos vertinimas pilnai atitinka LR Valstybinės darbo inspekcijos keliamus reikalavimus tokiam vertinimui ir patikrinimo metu yra priimtinas įrodymas. Dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kurią kelia ar gali sukelti ergonominiai veiksniai, yra nurodymuose nustatyta ergonominių rizikos veiksnių vertinimo tvarka ir nurodytos bendros prevencijos priemonės. Bet kuri ekonominės veiklos rūšies įmonė ir jų darbo vietos, kur darbuotojams kyla ar gali kilti ergonominių veiksnių sukeliama sveikatos pakenkimo rizika, turi atitikti nurodymų nuostatas organizuojant ir atliekant ergonominių veiksnių rizikos identifikavimą, tyrimą ir nustatymą.
Ergonominis rizikos vertinimas yra skirtas identifikuoti, įvertinti ir nustatyti visus esamus ar galimus atsirasti ergonominius rizikos veiksnius darbuotojo darbo aplinkoje. Įvertinti reikėtų visų pareigybių darbo vietas, kurių kiekvieną ergonominis rizikos veiksnys gali įtakoti skirtingai. Profesinės sveikatos ir saugos administracija (OSHA) nustatė tris pagrindinius ergonominius rizikos veiksnius: pasikartojantys judesiai, nepatogios laikysenos ir jėgos naudojimas.
Technologijos taip pat siūlo novatoriškus sprendimus vairuotojų saugumui didinti. Mokymo programos padeda vairuotojams suprasti tinkamos laikysenos, transporto priemonės sureguliavimo ir reguliaraus judėjimo svarbą, siekiant išvengti traumų ir sumažinti nuovargį. Sunkiojo transporto įmonės pripažįsta, kad veiksmingai sustiprinus sveikatą darbe galima ne tik išvengti sveikatos problemų, bet ir daug sutaupyti, pavyzdžiui, sumažinus neatvykimų į darbą skaičių.
Geroji praktika užsienio šalyse
Belgija: „Van Dievel“ pavyzdys
Įmonė „Van Dievel“ yra visu pajėgumu dirbanti transporto bendrovė, kuri gabena prekes 500 km spinduliu nuo Briuselio. 2001 m. įmonės direktorius pradėjo sveikatos stiprinimo projektą, nes darbuotojai dažnai skundėsi nugaros problemomis. Čia dirba gydytojas, kuris yra sveikatos darbe specialistas ir kasmet atlieka darbuotojų medicininę apžiūrą. Gydytojo buvo paprašyta pamokyti darbuotojus ir vadovybę apie raumenų ir kaulų sistemos problemas ir ligas.
Įmonė, kartu su nepriklausoma sveikatos darbe (ergonomikos) tarnyba, išanalizavo vairuotojų darbo sąlygas ir pradėjo ieškoti būdų jas pagerinti. Už darbuotojų sveikatą atsakingas gydytojas, glaudžiai bendradarbiaudamas su nepriklausomu ergonomu ir aštuoniais įmonės darbuotojais, parengė specialią vairuotojams skirtą mokymo programą ir lankstinuką. Jame parodyta, kaip sveikai dirbti ir išvengti raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, pateikiama bendro pobūdžio patarimų apie subalansuotą mitybą, taisyklingą sėdėjimą ir gulėjimą, pratimus, padedančius išvengti raumenų ir kaulų sistemos pažeidimų, specialių patarimų vairuotojams, pavyzdžiui, dėl tinkamos padėties sėdint prie vairo, kaip tinkamai įlipti ir išlipti iš transporto priemonės ir kaip kilnoti ir elgtis su sunkiais kroviniais. Gausiai iliustruoti lankstinukai dalijami naujiems įmonės vairuotojams. Po vienerių metų įmonė įvertino projektą ir nustatė, kad išplatinus lankstinuką ir surengus mokymus imta gauti mažiau pranešimų apie problemas.
Suomija: projektas „Tvarkingi sunkvežimių vairuotojai“
Projektu „Tvarkingi sunkvežimių vairuotojai“ siekta spręsti įvairius rizikos veiksnius, įskaitant sveikatos stiprinimą tarp vairuotojų, padedant darbdavio įvairių profesijų darbuotojų sveikatos paslaugos teikėjui. Visų pirma įmonės atliko vairuotojų sveikatos patikrinimą. Tai darė įmonės gydytojas, siekiant nustatyti svarbiausias vairuotojų problemas, susijusius su fizine sveikata ir nutukimu, pavyzdžiui, miego apnėją. Nustačius problemas, vairuotojus dėl sveikatos preliminariai konsultavo įmonės gydytojas, vėliau jie buvo siunčiami pas specialistą.
Įmonė, siekdama toliau spręsti nutukimo problemą ir skatinti vairuotojų sveikatą apskritai, pradėjo teikti kiekvienam vairuotojui pietų dėžutės paslaugą. Į pietų dėžutę dedama įvairių sveikų maisto produktų; įmonė taip pat teikia informaciją ir rekomendacijas dėl sveikos mitybos principų. Trečioji sveikatos stiprinimo darbe programos sudėtinė dalis - darbuotojų psichologo įtraukimas planuojant pamainas ir maršrutus; tuo pirmiausia siekiama pagerinti grafikus, kad vairuotojai turėtų pakankamai laiko pailsėti. Įvertinus šią intervencinę priemonę pasirodė, kad ja patenkinti ir vadovai, ir vairuotojai.
Italija: ATM patirtis
ATM valdo viešojo transporto paslaugas Milane ir 72 aplinkiniuose miestuose. Įmonė pripažįsta, kad darbuotojams reikia tinkamos darbo ir gyvenimo pusiausvyros, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba vairuotojais, ar biuro darbuotojais, ir nuo to, ar dirbama įprastu darbo laiku, ar pamainomis. To siekiant reikia skirti dėmesio įvairiems veiksniams, pavyzdžiui, sveikam gyvenimo būdui, subalansuotai mitybai ir sveikatos kultūrai apskritai. Dėl šios priežasties ATM savo žmogiškųjų išteklių departamente įsteigė specialų skyrių (DRU-S), kurį sudaro vadovas ir du ekspertai: psichologas ir mitybos specialistas, rengiantys konsultavimo susitikimus, kuriuose teikiami praktiniai patarimai ir rekomendacijos dėl sveikos mitybos, fizinės mankštos ir įtampos darbe valdymo.
Šis skyrius, stiprindamas darbuotojų sveikatą ir gerovę, nuo 2005 m. surengė daugybę integruotų komunikacijos iniciatyvų, kurios buvo parengtos kartu su visuomenės sveikatos institucijomis. Pavyzdžiui, visiems darbuotojams į namus pristatomas įmonės žurnalas, kuriame pateikiama aiški ir įdomi informacija apie mitybą ir sveiką gyvenimo būdą.
ATM organizuoja mokymo kursus, skirtus naujiems vairuotojams ir apskritai darbuotojams ir vairuotojams. Kursuose aptariamos šios temos: sveika mityba, lėtinės ligos ir rizikos veiksnių prevencija, taip pat sveika gyvensena, daugiausia dėmesio skiriant darbo ir gyvenimo pusiausvyrai ir kt. Darbuotojams, kurių darbinė veikla gali kelti riziką tretiesiems asmenims, rengiami specialūs kursai, kuriais siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui narkotikais ir alkoholiu.
tags: #vilkiku #pagrindiniai #ergonominiai #reikalavimai