Šiuo metu šilumos ir elektros gamybai Lietuvoje plačiausiai naudojamos medienos skiedros, kitaip dar vadinamos „čipsais“. Jau šiandien aišku, kad Lietuvoje biokuro dalis šilumos gamyboje tik didės: iki 2020-ųjų metų iš biokuro tikimasi gaminti 70-80 proc. šilumos energijos. Tad parduoti kūrenimui paruoštą medieną nėra ir nebus sunku. Intensyviai naudodami biokurą, stipriname šalies energetinį saugumą, prisidedame stabdant klimato kaitą bei mažiname šilumos kainas vartotojams. Tačiau norint pasiekti šiuos tikslus, itin svarbu užtikrinti biokuro kokybę ir efektyvią gamybos bei transportavimo sistemą.
Biokuro rūšys ir kokybės reikalavimai
Reikalavimai biokurui yra gana rimti. Viena iš populiariausių biokuro rūšių yra smulkinta mediena, ji dažniausiai naudojama miestų ir miestelių, atskirų miesto rajonų, gyvenviečių katilinėse. Aplinkos ministerijos vertinimu, katilinių, naudojančių medienos kurą, bendra instaliuotoji galia pernai siekė 820 MW. Tiesa, daugumos šilumos įmonių katilai šiuo metu skirti kūrenti tik smulkintai malkinei medienai, kuri tinka ir medienos drožlių plokštėms gaminti.
Medienos skiedrų kokybės kriterijai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nutartyje, kurioje kalbama apie kuro kokybę, Egidijus Balčėtis, katilinės viršininkas, informuoja, jog pelenai susidaro iš spyglių, lapų, kai kurių medžio dalių. Kai daug pelenų, mažiau gaunama šilumos, todėl reikalaujama, kad skiedrų iš medienos atliekų nebūtų daugiau kaip 20%, kad būtų nubyrėję spygliai. Medžiagos svoris skaičiuojamas sausąja mase, kadangi perkama ne vanduo. Vienos skiedros išties būna sausos, kitos drėgnesnės, tai net ranka gali pajusti. Iš žalio, šalto medžio gaunamo biokuro tiekėjui už sausą masę mokama mažiau.
Drauge su katilinės vadovu sandėlyje, kuriame gali tilpti dviem paroms katilinei reikalingo biokuro atsargos, apžiūrimos gelsvos skiedrų kalvos. Todėl biokuro tiekėjai kirtimo atliekas, iš kurių bus malamos skiedros, stengiasi palaikyti miške, kol nubyrės spygliai ir lapai. Anot Egidijaus Gaidamavičiaus, UAB „Timbex“ biokuro plėtros direktoriaus, „Timbex“ stengiasi taikyti skandinavišką patirtį ir žiemą šakų krūvas laikyti pridengus specialiu popieriumi.
2017 m. gruodžio 28 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas savo įsakymu patvirtino kokybės reikalavimus kietajam biokurui, kurie įsigaliojo nuo 2018 m. Ministras pabrėžė, kad visos energetinės naudos nubraukiamos, jei deginamas nekokybiškas ar užterštas biokuras. Todėl ministerija nustatė aiškius ir griežtus reikalavimus šio kuro kokybei. Šiandien netinkamos kokybės ar taršus biokuras ypač dažnai naudojamas namų ūkiuose, kur deginami pramoninės kilmės šalutiniai produktai ar net komunalinės atliekos. Šildymo sezono metu tankiau apgyvendintose vietovėse deginamas toks nekokybiškas biokuras sukelia neigiamą poveikį aplinkai, nes į atmosferą išmetami pavojingi junginiai.
Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto doc. Remigijaus Zinkevičiaus manymu, medienos skiedrų kokybė priklauso nuo:
- pirminės medžiagos (nugenėta/nužievinta, spalvos pasikeitimai/puvėsiai, nešvarumai, drėgnis ir pan.);
- smulkinimo principo;
- smulkinimo peilių skaičiaus, jų pastatymo ir aštrumo;
- smulkinamos medžiagos pastūmos greičio;
- smulkinimo aparato sūkių dažnio.
Pageidautini skiedrų matmenys yra šie: ilgis 40 - 50 mm ± 10 - 20 proc., plotis 25 - 40 mm ± 10 - 20 proc., o aukštis 15 - 25 mm ± 10 - 20 proc.
Biokuro gamyba ir paruošimo technologijos
Žaliavos ir gamybos procesas
„Čia malkinė mediena“, - prie miško keliuko išvilktų beržinių, vietomis kiek papuvusių rąstų krūvą rodo Egidijus Gaidamavičius. Iš šių žaliavų bus gaminamas biokuras „Panevėžio energijos“ katilinei Panevėžyje. Prie medienos krūvų jau sustatyta galinga technika. Donatas Degenis, „Timbex“ biokuro tiekimo vadovas Panevėžio regionui, paaiškina, kad medienos malūnas veikia kaip traktoriaus priedas, valdomas iš traktoriaus kabinos.
Miškų savininkai, urėdijos, ūkininkai samdo medienos ruošos įmones, kad pasiruoštų biokuro savo reikmėms ir pardavimui. Žinia, įmonių paslaugos nepigios, todėl ūkininkams, gyvenantiems miškingoje teritorijoje, turintiems apleistos žemės, nesutvarkytų melioracijos griovių, plotų, apaugusių menkaverčiais želdynais, verta pamąstyti, kaip pasiruošti biokuro patiems ar kooperuotis su kaimynais, miškų savininkais ir pan.
Be to, kasmet vis didėja greitai augančių augalų plotai - biokurą gaminančios įmonės ir ūkininkai sodina žilvičių, drebulių plantacijas. Auginti greitai augančius augalus skatina tai, kad sparčiai daugėjant biokurą naudojančių katilinių, gali susidaryti medienos stygius, kilti jos kaina. Papildomai prie turimos technikos ūkininkams, ypač dirbantiems augalininkystės srityje, pakako įsigyti pramoninį šakų smulkintuvą ir jį panaudoti biokurui gaminti tada, kai ūkyje sumažėja darbų. Skiedros ūkyje gali būti naudojamos ne tik kurui, bet ir mulčiui, tręšimui, taip pat gali būti presuojamos į briketus ar granules.
Vienas ūkininkas teigia: „Daug kur žemės ūkio paskirties žemė apaugo menkaverčiais krūmais, tad geros agrarinės būklės palaikymui reikia juos išnaikinti, išvalyti melioracijos griovius. Esame ūkiški žemdirbiai, nemėtome gero, be to, ir žemės mokesčiai apleistiems plotams didesni. Kai tik atsiranda laiko, dažniausiai žiemą, laukus valome.“
Dažniausiai naudojamos kirtimo atliekų kuro ruošimo technologijos yra:
- kirtimo atliekų smulkinimas kirtavietėje;
- smulkinimas laikinajame sandėlyje;
- neapdorotų kirtimo atliekų gabenimas į sandėlį ir smulkinimas;
- miško atliekų pakavimas į ryšulius.
Smulkinimo technika: smulkintuvai, manipuliatoriai, giljotinos
Smulkintuvas - tai vieną operaciją atliekanti medienos apdirbimo mašina, kuri pjausto medieną skersai arba įstrižai pluošto. Pagal konstrukciją smulkintuvai skirstomi į diskinius, būgninius, sraigtinius ir mentinius. Diskinių medienos smulkintuvų privalumas - gera skiedrų kokybė ir nedidelės galios poreikis, būgninių - plati įtraukimo anga kreivoms kirtimo atliekoms, o sraigtinių - mažas galios poreikis ir paprasta konstrukcija. Pagal sujungimą su jėgos mašina smulkintuvai būna pakabinamieji, prikabinamieji ir savaeigiai.
Medienos smulkintuvų pavara gali būti mechaninė, nuo traktoriaus galios tiekimo veleno (GTV), hidraulinė arba nuo nuosavo vidaus degimo ar elektros variklio. Smulkinama mediena gali būti tiekiama rankiniu būdu arba hidromanipuliatoriumi. Ji gali būti įtraukiama savaime, dėl sunkio jėgos (piltuvai, loviai) arba priverstiniu būdu (ritinėliai, grandininiai transporteriai, sraigės ašmenys). Kad į medienos skiedras nepatektų nepageidaujamų medžiagų, naudojami metalo detektoriai.
Diskiniai smulkintuvai
Plačiausiai naudojami yra diskiniai smulkintuvai. Jais smulkintų medienos skiedrų dydis yra vienodesnis negu smulkinant kito tipo smulkintuvais. Trūkumas - smulkintuvo jautrumas priemaišoms ir palyginti dideli agregato matmenys (jei smulkintuvas su maža padavimo anga). Pagrindinė darbinė diskinio smulkintuvo dalis yra sunkus, gerai subalansuotas plieno diskas, prie kurio radikaliai, priklausomai nuo modelio, gali būti tvirtinami 2, 3 arba 4 peiliai. Reguliuojant atstumą tarp peilių ir priešpeilio, skiedrų dydį galima keisti nuo 4 iki 35 mm. Medieną peiliams paduodama mažu kampu, o jeigu diskas yra pakreiptas - horizontaliai. Skiedras per vamzdį pašalina ventiliatorius. Medžių kamienai paduodami į smulkintuvą rankiniu būdu arba naudojant krautuvą - hidromanipuliatorių.
Diskinių smulkintuvų privalumai yra paprasta konstrukcija, maži kaštai ir mažas energijos suvartojimas. Todėl tai yra plačiausiai sodybiniuose miškuose naudojamas smulkintuvas. Kadangi pjovimo kampas yra fiksuotas, gaunamų skiedrų dydis yra vienodesnis negu naudojant kitų tipų smulkintuvus. Jų trūkumas - smulkintuvo jautrumas priemaišoms ir didesnis traktoriaus darbinio veleno apkrovimas.
Miško technikos pardavimo vadybininko Vaido Šmito pastebėjimu, papildomam kuro paruošimui ūkyje pakanka iki 18 cm arba iki 25 cm angos skersmens medienai skirtų diskinių, prie traktoriaus prikabinamų medienos smulkintuvų. Ūkininkas, valdantis vieną iš stambiausių ūkių Raseinių rajone (1050 hektarų, auginantis grūdines kultūras, rapsus, žirnius, grikius), sako nepretendavęs į galingą kuro ruošimo techniką, pagalbiniams darbams jam užtenka vidutinės galios. Jis pirko diskinį šakų smulkintuvą, du hidromanipuliatorius skirtingiems traktoriams ir medvežę priekabą.
Štai keletas diskinių smulkintuvų pavyzdžių:
- FARMI CH 100 F smulkintuvas: Naudingas nugenėtoms šakoms, kurių susidaro tvarkant aplinką, smulkinti. Pagelbėja komunalininkams ir kelininkams. Tai nedidelis, kompaktiškas, patvarus ir nebrangus dviejų peilių diskinis šakų smulkintuvas. Smulkinamų šakų ir medžių skersmuo - iki 100 mm, skiedrų storis - 12 mm. Smulkintuvo našumas nuo 0,5 iki 2 kub.m skiedrų per valandą. Jungiamas trijuose taškuose prie traktoriaus pavaros veleno arba hidraulikos (modelis CH 100 FH). Reikalingas traktoriaus galingumas - iki 20 kW, rekomenduojamos apsukos - 540-1000 r/min.
- Farmi Forest CH180: Vienas iš galingesnių ir optimaliausių smulkintuvų modelių. Šio 400 kg sveriančio ir 2 peilius turinčio agregato maksimalus smulkinamos medienos skersmuo - 180 mm (180x220). Reikalingas traktoriaus galingumas - 30-70 kW. Agregato našumas 5-20 kub.m skiedrų per valandą. Skiedros storis - 10-12-14 mm. Kokybiškesnes skiedras galima gaminti su 2-jų diskų CH 180 smulkintuvo versija, kuri komplektuojama su papildomu šakelių traiškikliu. Šiuo atveju ilgi šakų galiukai priverstinai grąžinami pakartotinam smulkinimui.
- Farmi Forest CH 260: Dar galingesnis smulkintuvas - dviejų diskų Farmi Forest CH 260 - jis gali būti komplektuojamas su krautuvu arba be jo. Šis smulkintuvas yra universaliausias, turintis daugiausiai variacijų, tinkamas ne tik ūkio reikmėms, bet ir profesionaliems skiedrų gamintojams. Maksimalus smulkinamos medienos skersmuo - 260 mm (260x320). Smulkintuvui reikalingas galingesnis 40-115 kW traktorius. Tačiau agregato našumas taip pat atitinkamai didesnis - 10-40 kub. m skiedrų per valandą. Reguliuojamas skiedros storis nuo 4 iki 25 mm. Agregatas prie traktoriaus tvirtinamas trijuose taškuose arba gali būti prikabinamas su dviaše važiuokle, ant kurios paprastai montuojamas hidromanipuliatorius. Skiedrų išmetimo vamzdis gali būti dviejų tipų: LE260 - 2,7 m aukščio nuo žemės ir HE260 - 3,5 m nuo žemės iki išmetimo vietos. Šis smulkintuvas gali būti komplektuojamas su ritininiu arba grandininiu medienos padavimo transporteriu. Su agregatu gali būti naudojami dviejų tipų šakelių traiškikliai, užtikrinantys dar kokybiškesnę skiedrų gamybą. Esant poreikiui, galima užsisakyti įvairios papildomos įrangos, skirtos patogiam smulkintuvo valdymui iš traktoriaus kabinos ar nuotoliniu būdu.
- Farmi Forest CH380: Dviejų diskų šakų smulkintuvas - galingas, skirtas profesionalams, galintis gaminti nuo 30 iki 70 kubinių metrų skiedrų per valandą. Smulkintuvas gali būti pakabinamas ar prikabinamas su važiuokle, agreguojamas su 125-205 kW galios traktoriais. Angos dydis - 380-420 mm. Yra keletas šio agregato modelių. Pavyzdžiui, 380 HF turi ritininį transporterį medžių ir kamienų padavimui. 380HFC turi grandininį transporterį, kuriuo galima paduoti ne tik kamienus ir šakas, bet ir neilgus kelmus, nuopjovas, rąstigalius ir pan.
Hidromanipuliatoriai
Hidromanipuliatorius - pagalbinis įrenginys, atliekantis sudėtingus erdvinius judesius, galintis kelti sunkius krovinius. Jis montuojamas ant priekabos, ant traktoriaus arba tiesiog jungiamas prie traktoriaus tritaškio. Miško technikos specialistas V. Šmitas sako, kad ūkininkui, kuriam biokuro gamyba yra pagalbinis verslas, nereikia nei ilgos manipuliatoriaus strėlės, nei didelės kėlimo galios. Manipuliatorių reiktų rinktis pagal turimą traktorių. Minimalios galios hidromanipuliatorių strėlės siekis yra 4-6,5 metrai, dirbant laukuose ir krūmynuose to pakanka. Žinoma, esant galimybei galima rinktis ir ilgesnius 7-9 m hidromanipuliatorius su platesnėmis panaudojimo galimybėmis.
Populiarūs hidromanipuliatorių modeliai:
- Farmi 3967: Tinka tiek miško, tiek kirtimo atliekoms kelti, galima naudoti ir žemės ūkio darbuose. Mechanizmo svoris su pritraukėju ir sukimo mechanizmu - 870 kg. Maksimalus strėlės ilgis - 6,7 m, 4 metrų ilgio strėlės maksimalus krovinio svoris - 705 kg, 6,7 m - 445 kg. Turi standartines nuleidžiamas atramas ir tvirtinimą trijuose taškuose prie traktoriaus arba priekabos. Keturių cilindrų sukimosi mechanizmas užtikrina platų sukinėjimosi kampą.
- Farmi 4066 manipuliatorius: Skirtas profesionaliems miško, žemės ūkio, statybos darbams. Mechanizmo patvarumas ir universalumas daro jį itin praktišką - tinka tiek miško, tiek žemės ūkio, pašarų ruošimo darbams. Pagrindiniai šio mechanizmo pranašumai - universalumas, didelė kėlimo galia, net naudojant nedidelę darbinę galvutę, ilga strėlė, tvirtumas ir patvarumas. Maksimalus strėlės ilgis - 6,6 m, šio ilgio kėlimo galia 445-480 kg, su 4 m ilgio strėle - 845 kg. Mechanizmo svoris su pritraukėju ir sukimo mechanizmu - 760 kg. Šis krautuvas pasižymi itin ilga eksploatacijos trukme.
- „Palms" hidromanipuliatoriai: Šio Estijos gamintojo kėlimo mechanizmai gerai žinomi Skandinavijos šalyse ir Europoje. Tai ilgametės kasdieninio technikos naudojimo patirties rezultatas. Pasižymi kokybe - tiek mechanizmų, tiek surinkimo ir patrauklia kaina. Yra įvairių modelių su skirtingais strėlių ilgiais, kėlimo galia, galimų tvirtinti tiek prie traktorių, tiek prie priekabų: Palms 500, Palms 640, Palms 670, Palms 695, Palms 825, Palms 700, ir patys galingiausi - Palms 700 ir Palms 840. Pavyzdžiui, Palms 695 - maksimalus strėlės ilgis - 6,95 m, maksimalus kėlimo momentas - 48 kNm. Keliamoji galia prie 4 m - 950 kg, ištiesta strėle - 530 kg. Turi 4 sukimo cilindrus ir 370 laipsnių maksimalų sukimosi kampą. Krano svoris su atraminėmis kojomis - 1300 kg. Šio hidromanipuliatoriaus išskirtinumas - universalumas. Tai profesionalus kranas, kuris gali būti naudojamas ne tik rąstų, šakų krovimui, bet ir didmaišių, rulonų ir mėšlo krovimui. Prie šio krano galima montuoti medienos rąstų, šakų griebtuvus, greiferinius kaušus, šakes mėšlui ar vidutinio dydžio giljotinas biokurui, kertančias iki 23 cm skersmens stiebus.
Giljotinos biokurui gaminti
Vadinamosios giljotinos - specialios medžių kirtimo galvutės, naudojamos nestorų medelių, krūmų kirtimo ir krovimo darbams. Montuojamos ant hidromanipuliatoriaus ar medkirčių. Nedidelio skersmens medžiai yra kertami peiliu ir nenugenėti padedami ant dirvos (miško paklotės) arba į priekabą. Svarbiausi jų techniniai parametrai yra maksimalus galimas kertamo medelio kamieno storis, griebtuvų atsidarymas, reikalingas minimalus darbinis slėgis hidraulinėje sistemoje.
Lietuvoje prekiaujama suomiškomis „Biojack", „Naarva", „Axer" medžių kirtimo galvutėmis, kurios pasižymi naudojimo paprastumu ir dideliu lankstumu bei manevringumu. Gali būti paprastos, montuojamos vietoje paprasto griebtuvo, arba multifunkcinės - atliekančios net kelias funkcijas: kerpa medelius ir krūmus, supjausto, geni šakas ir pakrauna. Gali veikti tik kaip griebtuvas, tam jokio papildomo montavimo nereikia. Visos giljotinos turi aukštos kokybės peilį, kuris, priklausomai nuo gamintojo, gali būti tiesus ar lenktas. Labai paprastai transformuojasi į griebtuvą. Kerpa lygiai, palieka žemą kelmelį.
Yra keletas giljotinų modelių - nuo paprasčiausio Biojack 110, turinčio kirpimo ir pakrovimo funkcijas, iki Naarva EF 28, galinčios atlikti kelias operacijas ir naudojamos vietoj brangių kirtimo galvų, ar Naarva S23, kuri gali būti naudojama net malkų ruošimui. Pavyzdžiui, Biojack 180 - kerta iki 20 cm storio kamienus, labai paprastai montuojama prie hidromanipuliatoriaus rotatoriaus vietoj standartinio griebtuvo. Krovimo metu peilis įtraukiamas į rėmą, nereikia nieko papildomai montuoti/išmontuoti, sveria 200 kg, maksimalus darbinis slėgis hidraulinėje sistemoje - 180 bar, maksimalus griebtuvų atsidarymo plotis - 84 cm. Geriausiai tinka pagalbiniam aplinkos tvarkymui.
Biokuro transportavimas
Biokurui gabenti naudojami specializuoti skiedravežiai. Suburzgia traktoriaus variklis, prasideda darbas. Paklusdama operatoriaus komandoms, geležinė ranka su didžiuliais nagais, pasisukiojusi virš šakų krūvos, sugriebia nemažą glėbį ir neša prie smulkintuvo nasrų, pilnų besisukančių peilių. Jie šakas kaip mat sumala, ir jau gatavas produktas specialia rankove byra į skiedravežį. Kad į smulkintuvą nepakliūtų akmenų, kitų nereikalingų daiktų, jį saugo sietai. „Tačiau geriausias sietas yra patyręs operatorius, kuris mato, ką kelia ir deda į smulkintuvą“, - juokiasi Egidijus Gaidamavičius.
Skiedros gali būti transportuojamos savitaka, dėl sunkio jėgos (atidarant korpuso dugną), mechaninėmis priemonėmis (prie smulkinimo disko pritvirtintos mentės) arba pneumatiniu būdu (ventiliatorius). Skiedros dažniausiai surenkamos į konteinerius. Į sandėlį įvažiavęs skiedravežis paverčia priekabą į šoną ir ant sandėlio grindų suberia auksaspalvę skiedrų masę. Prie katilinės skiedravežis iškart pasveriamas.
Egidijus Balčėtis, katilinės viršininkas, informuoja, kad vasarą per parą sudeginama 5-6 skiedravežiai biokuro. Žiemą, kai šilumos reikia daugiau, - iki 10 skiedravežių per parą.
Nenorėdami didinti sąnaudų, biokuro tiekėjai stengiasi po visą Lietuvą skiedrų nevežioti - neapsimokėtų, pelną suėstų išlaidos degalams. „Planuojame taip, kad produktas būtų gaminamas tame regione, kur yra užsakovas. Racionalu vežti maždaug 50 km spinduliu, ne toliau“, - sako Egidijus Gaidamavičius. Tiesa, kaip pripažino Raseinių rajono ūkininkas, kartais pavyksta laimėti ir vietinės katilinės paskelbtą konkursą, nors kartais skiedras tenka vežti 100 ar daugiau kilometrų.
Biokuro rinkos ir ekonominiai aspektai
Miškų savininkai, urėdijos, ūkininkai samdo medienos ruošos įmones, kad pasiruoštų biokuro savo reikmėms ir pardavimui. Žinia, įmonių paslaugos nepigios, todėl ūkininkams, gyvenantiems miškingoje teritorijoje, turintiems apleistos žemės, nesutvarkytų melioracijos griovių, plotų, apaugusių menkaverčiais želdynais, verta pamąstyti, kaip pasiruošti biokuro patiems ar kooperuotis su kaimynais, miškų savininkais ir pan. Didelį postūmį šiam verslui suteikė įvairios programos, paskatinusios ūkininkus rinkti ir smulkinti medienos atliekas. Pavyzdžiui, melioracijos griovių tvarkymo programa sugundė ne vieną ūkininką imtis šakų smulkinimo ir biokuro gamybos verslo ir taip papildomai užsidirbti.
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos kartu su Miškų instituto bei Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkais parengtoje studijoje prognozuojama biokuro išlaidų struktūra:
| Išlaidų rūšis | Dalis (proc.) |
|---|---|
| Darbo užmokestis darbuotojams, jų socialinio draudimo išlaidos ir asmens pajamų mokesčiai | apie 15 |
| Išlaidos degalams ir akcizo mokesčiai | apie 13 |
| Išlaidos įrangai ir nekilnojamajam turtui įsigyti | apie 8 |
| Išlaidos technikos remontui | apie 7 |
| Išlaidos palūkanoms | apie 2 |
| Kitos išlaidos | apie 2 |
| Grynosios medienos žaliavos savininko papildomos pajamos iš malkų, medienos perdirbimo atliekų, miško kirtimo atliekų ir t.t. pardavimo, rangovų, pervežėjų, sandėliavimo ir kt. pelnas | net apie 52 |
Be šilumos tiekimo įmonių, biokurą perka medienos katilines įsirengusios pramonės įmonės ir vadinamieji nepriklausomi šilumos gamintojai. Egidijus Gaidamavičius sako: „Konkurse tiekti biokurą Panevėžio katilinei buvo 10 dalyvių, taigi šansų kainą užkelti nėra daug.“ Gintaras Lukošius, UAB „Lignoterma“ generalinis direktorius, priduria: „Analizavome biokuro rinką, žiūrėjome, kokie čia dalyviai, rinkomės ne vieną, o kelis, kad būtų konkurencija. Šiuo metu turime kuro tiekimo sutartis su „Timbex“, „Bionovus“ ir „Litkirta“.“
Egidijus Gaidamavičius paaiškina, kad traktorinis malūnas skiedravežį primala per 1-1,5 valandos, priklausomai nuo medienos. Jei malama tik malkinė mediena, tai vyksta greičiau, jei šakos, - lėčiau. Paimti šakas užtrunka tiek pat, bet iš jų išeina mažiau kubinių metrų skiedros, todėl ir sąnaudos didesnės. Biokurui gaminti naudojami ir galingesni platforminiai malūnai, jie skiedravežį pripildo per 15-30 minučių. Anot E. Gaidamavičiaus, toks naujas įrenginys kainuoja per 2 mln. Lt, ir „Timbex“ turi tris tokius. Jis akcentuoja naujos technikos naudą: „Skaičiuojame, kad norint kokybiškai ir patikimai klientams tiekti kurą technika turi būti ne senesnė nei 3 metų. Vėliau patikimumas mažėja, reikia daugiau investuoti į jos remontą.“
„Jei dėl kokios nors priežasties nepatieksime sutartyse numatyto kuro kiekio, katilinė greičiausiai ims kūrenti dujas, ypač žiemą. Dujos apie tris kartus brangesnės, o mes įsipareigojame padengti nuostolius“, - aiškina E. Gaidamavičius. Rekonstruota ir pritaikyta kūrenti biokurą, 16 MW galios katilinė pradėta eksploatuoti pernai balandį. „Šiemet Lietuvos šilumos ūkiui planuojame patiekti daugiau nei 200.000 kubinių metrų biokuro“, - prognozuoja jis. Viena komanda - operatorius ir skiedravežio vairuotojas visada dirba su ta pačia technika, važinėja su ja po visą regioną.
tags: #vilkikas #tinkamas #vezti #biokurui