Antifrizas yra neatsiejama automobilio variklio aušinimo sistemos dalis. Šis skystis atlieka kelias gyvybiškai svarbias funkcijas: apsaugo variklį nuo perkaitimo vasarą ir užšalimo žiemą, neleidžia susidaryti kalkių nuosėdoms bei saugo metalines detales nuo korozijos. Nors vairuotojai dažnai yra įsitikinę, kad pakanka rinktis skystį pagal spalvą (pvz., „žalias prie žalio“), tikroji tiesa yra kur kas sudėtingesnė ir susijusi su chemine sudėtimi.

infografika, vaizduojanti skirtingų spalvų (žalios, raudonos, geltonos, violetinės) antifrizus ir pagrindines jų technologines kategorijas (G11, G12, G13)

Spalva - tik vizualinis indikatorius

Svarbu suprasti, kad antifrizo spalva pati savaime neturi įtakos jo veiksmingumui. Tai nėra kokybės rodiklis, o tik vizualinis būdas atskirti skirtingas gamybos formules. Spalva yra paprastas dažiklis, todėl skirtingų gamintojų skysčiai gali būti identiškos spalvos, tačiau visiškai skirtingos cheminės sudėties. Mechanikai dažnai susiduria su situacija, kai dėl netinkamo tipo antifrizo, net jei jo spalva atitiko buvusįjį, sistemoje per porą metų susidaro korozija.

Antifrizo tipai ir technologijos

Aušinimo skysčių rinkoje egzistuoja keletas pagrindinių technologinių kategorijų, kurios nurodo cheminę sudėtį ir antikorozinių priedų tipą:

  • G11 (tradicinis): Dažniausiai naudojamas senesniuose automobiliuose. Jo pagrindą sudaro etilenglikolis ir silikatiniai inhibitoriai, saugantys ketaus variklio blokus.
  • G12, G12+ (OAT - organinė rūgštis): Tai naujesnės technologijos skysčiai, skirti modernesniems automobiliams. Jie efektyvūs ilgą laiką (iki penkerių metų).
  • G12++ ir G13 (hibridiniai): Moderniuose automobiliuose su aliuminio komponentais naudojami skysčiai. G13 išsiskiria tuo, kad yra draugiškesnis aplinkai dėl geriau išvalyto glicerino.
  • HOAT (hibridinis): Dažnai būna geltonos arba oranžinės spalvos ir sujungia organines rūgštis su silikatais.

Pastebėjai aušinimo skysčio dingimą? Aušinimo sistemos sandarumas – kritinis variklio patikimumui.

Ar galima maišyti skirtingų spalvų antifrizą?

Pagrindinė taisyklė: maišyti antifrizą galima tik tada, kai jų technologinės kategorijos (cheminė sudėtis) yra vienodos. Maišant skirtingų technologijų skysčius, antikorozinės medžiagos gali sureaguoti tarpusavyje, sukeldamos nuosėdų susidarymą ir drastiškai sumažindamos apsaugines savybes.

Jei kelyje kritiškai trūksta skysčio, kaip laikiną sprendimą galima naudoti demineralizuotą vandenį, tačiau vėliau būtina pakeisti visą skystį į tinkamą. Nerekomenduojama naudoti paprasto vandens iš čiaupo, nes jis verda žemesnėje temperatūroje ir skatina koroziją.

Praktiniai patarimai vairuotojui:

Veiksmas Rekomendacija
Pasirinkimas Vadovaukitės automobilio gamintojo instrukcija, o ne spalva.
Maišymas Venkite maišyti, nebent skysčiai yra to paties tipo ir gamintojo.
Tikrinimas Jei skystis bakelyje rudas - tai korozijos signalas, sistemą reikia plauti.
Koncentracija Standartinis 50:50 mišinys su distiliuotu vandeniu užtikrina apsaugą iki -30°C.

Geriausias būdas užtikrinti variklio ilgaamžiškumą - laikytis gamintojo nurodytų keitimo intervalų (paprastai kas 2-5 metus arba nurodytą ridą) ir pilti tik tą skystį, kuris atitinka jūsų automobilio techninę specifikaciją.

tags: #antifrizas #zalias #ar #raudonas

Populiarūs įrašai: