Vilkiko vairuotojas yra toks pat eismo dalyvis kaip ir kiti vairuotojai, tačiau esminis skirtumas - jie vairuoja didelių matmenų, aukštas ir didelį svorį vežančias mašinas. Jomis ne visais keliais išvažiuosi, ne po visais tiltais, ne į visas aikšteles užsuksi, o kartais, suklaidinus navigacijai, gali prireikti net ir policijos pagalbos, kad pristabdytų eismą ir padėtų išlaviruoti į tinkamą kelią. Kitiems eismo dalyviams svarbu pirmiausia suprasti, jog vilkiką vairuojantis žmogus ne šiaip sau išvažiavo į kelią.
Kodėl vilkikai važiuoja glaustomis kolonomis?
Nors racionalių priežasčių elgtis taip - važiuoti glausta sunkvežimių kolona - tikrai nėra, kelyje tokį elgesį galima pastebėti dažnai. Bene vienintelis galimas pateisinimas - važiuojant nepažįstamame regione ir neturint navigacijos sistemos (ar jai neveikiant), vienas sunkvežimio vairuotojas imasi vedlio vaidmens, o kiti, dėl nieko nesukdami galvos, seka įkandin. Tačiau net ir tokiu atveju nebūtina judėti susispietus į tokią koloną, kurią būtų sunku aplenkti kitiems eismo dalyviams.
Labiausiai tikėtinos dvi tokių sunkvežimių „trombų“ susidarymo priežastys:
- Sankaupa lėčiau judant: Pasivijus keletu kilometrų per valandą lėčiau judančią mašiną, kiti vilkikai neturi pakankamai erdvės ir greičio rezervo jos aplenkti, todėl atsirėmę į jos puspriekabės galą laukia progos išsiveržti į priekį.
- Bendravimo poreikis: Važiuodami būriu, vyrai leidžiasi į pokalbius per raciją ir taip bando kompensuoti bendravimo trūkumą. Techninės galimybės leidžia tą patį daryti ir važiuojant kelių šimtų metrų atstumu vienam nuo kito, tačiau dažniausiai elgiamasi būtent taip.
Dar viena tikėtina keliavimo kolonomis priežastis - paskui „vedlį“ judantys vairuotojai yra pažeidę darbo-poilsio režimą ar pabandę apgauti tachografą naudojant kokius nors prietaisus. Tokiais atvejais viliamasi, kad susidūrus su eismo priežiūros ar transporto inspekcijos pareigūnais pavyks išvengti patikros.
Pavojai ir neigiami aspektai važiuojant glaustomis vilkikų kolonomis
Važiavimas glaustoje sunkvežimių kolonoje turi gerokai daugiau „minusų“, kodėl taip daryti nerekomenduojama.
Padidėjusi įtampa ir nuovargis
Visų pirma, važiuodamas kažkam iš paskos nedideliu atstumu, vairuotojas patiria gerokai didesnę įtampą, nes nemato kelio priekyje ir turi būti pasirengęs bet kurią akimirką stabdyti. Įsivaizduokite situaciją, jei „stop“ žibintų mirktelėjimą pastebėsite akimirką per vėlai arba visai nepastebėsite stabdymo, nes tos lemputės neveikia? Valanda tokio važiavimo „budėjimo“ režime išvargina labiau, negu visa vairuotojo darbo diena, nes elektroninius pagalbininkus (adaptyvinę greičio palaikymo sistemą ar automatinio stabdymo funkciją) turi tikrai ne visi vilkikai.
„Domino“ efektas ir aerodinaminiai mitai
Staigaus stabdymo neišvengiamai prireiks, jei sunkvežimių koloną lenkiantis lengvasis automobilis bandys įsisprausti į tarpą ir sukels „domino“ efektą, kuris lems tikrai ženklų greičio sumažėjimą važiuojantiems kolonos pabaigoje. Beje, pasinaudoti vadinamuoju aerodinaminiu maišu, sekant paskui priekyje važiuojantį sunkvežimį, įmanoma nebent teoriškai. Tam reiktų prisispausti prie puspriekabės „uodegos“ vos per porą metrų, kas net ir patiems didžiausiems avantiūristams greičiausiai atrodys nesaugu.
Poveikis kelio dangai
Labiausiai kelius ardo automobiliai, turintys viršsvorį. Tačiau net jei bendroji masė neviršija 40 tonų, bet kelias veikiamas itin intensyviai - kelio konstrukcija nespėja „pailsėti“. Tos vietos, kuriomis pravažiuoja kolona sunkvežimių, lieka maksimaliai supresuotos. Jei mašinos važiuotų išlaikydamos didesnį atstumą, tikėtina, kad jos bent jau nepataikytų į tą pačią vėžę ir apkrova pasiskirstytų didesniame plote. Deja, kol kas Lietuvoje į šiuos dalykus niekas nekreipia dėmesio.
Kelių eismo taisyklės (KET) vilkikams ir saugus atstumas
Kelių eismo taisyklėse labai aiškiai užfiksuota, kad atstumas tarp ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių privalo būti lygus „pusei greičio“. Tai reiškia, kad jei judama 50 km/h greičiu, reikia išlaikyti maždaug 25 metrų distanciją. Jei užmiestyje keliaujama 90 km/h - atstumas turėtų būti 45-50 metrų. Kolonomis važiuojantys sunkvežimiai akivaizdžiai šios taisyklės nepaiso ir rizikuoja būti nubausti policijos pareigūnų. Tiesa, pastarieji labai retai kada ryžtasi ardyti tokius vilkikų „spiečius“, nes akivaizdu, kad tai sukeltų chaosą ir taptų avarinės situacijos priežastimi.
Stabdymas susideda iš vairuotojo reakcijos laiko ir stabdžių sistemos veikimo. Paprastai vidutinis žmogaus reakcijos laikas siekia beveik sekundę. Važiuojant 90 km/h greičiu per tiek laiko įveikiamas maždaug 25 metrų atstumas. Todėl jei ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones skiria panašus atstumas, tikėtina, kad prireikus staiga stabdyti, kažkam „ant rato“ sėdintis vairuotojas viso labo suspės perkelti koją nuo akceleratoriaus ant stabdžių pedalo, bet ne realiai sustabdyti mašiną ir išvengti susidūrimo.
Kalbant apie eismo juostų naudojimą, draudimo bendrovės „If“ atlikta vairuotojų apklausa apie dažniausiai pamirštamas kelių eismo taisykles (KET) parodė, kad daugiau nei trečdalis (34 proc.) vairuotojų nemano, jog važiuoti antra juosta galima tik lenkiant arba apvažiuojant kliūtį. Tai tiesiogiai susiję su tema, kad vilkikai neturėtų nuolat užimti antros juostos, jei nelenkia ar neapvažiuoja kliūties. Persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų, ypač kelyje su sunkvežimiais.
Vilkikų vairuotojų atsakomybė ir saugaus darbo režimas
Vilkiko vairuotojas visada yra atsakingas už transporto priemonės techninę būklę, krovinio pritvirtinimą ir tai, ar tinkamai pailsėjęs vairuoja. Prieš pradėdami kelionę, įvertinkite transporto priemonės techninę būklę ir tai, ar saugiai pritvirtintas krovinys. Jei nutiks nelaimė, pirmiausia kaltas bus vairuotojas. Tiesa, pasitaiko atvejų, kai transporto įmonių savininkai verčia dirbti nepaisydami nieko, tačiau svarbu atsiminti, kad visada galima rinktis.
Labiausiai nuo vairuotojo priklausantis dalykas yra jo fizinė būklė darbo metu bei darbo ir poilsio režimo paisymas kelionės metu. Vilkiko vairuotojo darbas yra fiziškai sunkus, todėl reikalauja tinkamo pasiruošimo. Deja, darbo ir poilsio režimo nepaisymas yra opiausia vilkikų vairuotojų problema. Tai kelia didelį pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams, nes pavargęs darbuotojas už vairo elgiasi neadekvačiai. Europoje yra valstybių, kuriose taisyklėms nusižengti yra praktiškai neįmanoma. Pavyzdžiui, Vokietijoje bei Anglijoje ypatingai tikrinamas krovinio tvirtinimas, o kirsti sieną su Šveicarija nepavyktų nustačius net menkiausią nusižengimą, nes čia esantis kontrolės punktas tikrina visus vilkikus iš eilės.
Krovinys N ir O kategorijų transporto priemonėse turi būti išdėstytas ir (ar) pritvirtintas vadovaujantis Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus nustatytais N ir O kategorijų transporto priemonėse krovinio išdėstymo ir (ar) jo pritvirtinimo reikalavimais. Transporto priemonių (jų junginių), kurių matmenys (su kroviniu ar be jo) viršija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatytus didžiausiuosius leidžiamus dydžius, leidžiamas važiavimo greitis nurodomas išduotame leidime.
Svarbiausios saugumo taisyklės visiems eismo dalyviams
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pareigūnai analizuoja eismo įvykius, kuriuose dalyvavo krovininės transporto priemonės. Statistika rodo, kad dauguma eismo įvykių įvyksta dėl žmogaus kaltės. Pagrindinių eismo nelaimių priežasčių ieškoti toli nereikia - tai, pirmiausia, žmogiškasis faktorius. Nuo šių metų pradžios LTSA jau analizavo 47 eismo įvykius Lietuvoje, kuriuose dalyvavo krovininės transporto priemonės. Juose 25 žmonės žuvo, 44 buvo sužeisti. Todėl svarbu, kad visi eismo dalyviai įsidėmėtų pagrindines saugumo taisykles.
Kaip elgtis šalia vilkikų?
- Akloji zona: Tuomet, kai jūsų automobilis, persirikiavęs į kitą eismo juostą, važiuodamas šalia vilkiko susilygina su jo priekine dalimi, jis tampa nematomas vilkiko vairuotojui. Rekomenduojama šioje zonoje neužsilaikyti. Neįvertinę automobilio galios ir situacijos kelyje, rizikuojate tapti skaudaus eismo įvykio dalyviu.
- Važiavimas tarp kelių vilkikų: Jei tarpas tarp dviejų vienas paskui kitą važiuojančių vilkikų nėra didelis, smarkiai rizikuojate sprausdamiesi tarp jų. Važiuodami prie pat vilkiko galo, patenkate į zoną, kurios jo vairuotojas nemato. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, pavyzdžiui, jei priekyje važiuojantis krovininis automobilis imtų stabdyti, galite būti suspausti, kadangi už jūsų važiuojantis vilkikas neturės vietos stabdyti.
- Laikykitės saugaus atstumo: Pavojingas yra tiek per didelis, tiek per mažas greitis, todėl visada turite apgalvoti, ar spėsite laiku sustabdyti automobilį ir išvengti eismo įvykio. Ir nevažiuokite prie pat vilkiko galo, nes čia esate nematomas jo vairuotojui, o ir vilkikas jums užstoja kelią, tad nematote, kas vyksta jo priešakyje.
- Nesinaudokite telefonais: Dėmesio blaškymas ir nesusikoncentravimas į kelią itin pavojingas, todėl rekomenduojama telefonais nesinaudoti. Lengvųjų automobilių vairuotojai dažnai laiko įjungtus telefonus ant kelių, stengdamiesi nepatekti į policijos akiratį, tačiau tai labai gerai matyti iš vilkiko vairuotojo pozicijos, kadangi pastarasis sėdi aukštai.
Patirtis rodo, jog daugiau grėsmę eismo saugai keliančių situacijų kelyje sukuria lengvųjų automobilių vairuotojai. Šiurkštus, nemandagus vairavimas, nepagarba kitiems eismo dalyviams ir nuolatinis skubėjimas yra didžiausios ydos kelyje. Dėl pamirštamų kelių eismo taisyklių keliuose netrūksta avaringų situacijų, o neretai tai sukelia ir avarijas. Lietuvos policijos duomenimis, dažniausiai pasitaikantys KET pažeidimai - greičio viršijimas, saugos diržų ignoravimas ir vairavimas išgėrus.
tags: #vilkikai #gali #vaziuoti #tik #antra #juosta