Pastaruoju metu Lietuvos politiniame gyvenime kilo nemažai diskusijų ir permainų, susijusių su politikų narystės partijose nutraukimu ir atsakomybės klausimais. Šiame straipsnyje apžvelgsime du ryškiausius atvejus: Viliaus Krivicko ir Kristupo Krivicko pasitraukimą iš partijų bei Vilniaus mero Viliaus Navicko ir kitų konservatorių situaciją.
Viliaus Krivicko byla ir pašalinimas
Vilius Krivickas yra kaltinamas neteisėtu savivaldybės administracijos lėšų įgijimu, siekiančiu beveik 2,3 tūkst. eurų. Prokuroras siūlo V. Krivickui skirti 8 tūkst. eurų baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę - viešųjų teisių atėmimą. Politikui siūloma ketveriems metams atimti teisę būti išrinktam ir paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų pareigas.
Kaltinimų detalės
2023 m. rugsėjį visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino dokumentus, atskleidžiančius, kaip kanceliarinėms reikmėms skirtas lėšas naudojo Marijampolės politikai. A. Tapinas savo „Substack“ paskyroje rašė: „Ryšio paslaugoms per 2020-2022 metus Krivickas išleido beveik 6000 eurų marijampoliečių pinigų. Ir realiai neaišku už ką, nes tik vienoje vietoje man pavyko atrasti nors kažkokią sumą pateisinančią „Telia“ sąskaitą, kurioje nurodytas už 58 Eur per mėnesį išsimokėtinai perkamas kompiuteris. To negalima daryti.“ Pagrįsdamas dalį savo ryšio išlaidų V. Krivickas pateikė „Perlo“ terminalo mokėjimo kvitą, tačiau Marijampolės savivaldybės finansininkams to, matyt, pakako.
Kristupo Krivicko pasitraukimas iš Petro Gražulio partijos
Kristupas Krivickas nutraukė narystę Petro Gražulio partijoje Tautos ir Teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai). Prašymas dėl K. Krivicko narystės P. Gražulio partijoje nutraukimo Teisingumo ministerijai buvo pateiktas praėjusią savaitę, ir ministerija informavo, kad K. Krivicko prašymas įvykdytas, narystė nutraukta.
K. Krivicko motyvai
Savo apsisprendimą K. Krivickas komentavo taip: „Visiškai atsiriboju nuo šios organizacijos. Man nepriimtina tai, kas pastaruoju metu ten vyksta. Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje partijoje vis daugėja P. Gražulio pasekėjų, kurie viešai niekina Ukrainą, palaiko ir platina Putino propagandą. „Vatnikų" šioje partijoje apsireiškia vis daugiau. Kai kurie iš jų vadovauja partijos skyriams. Politinė partijos vadovybė apie visus tuos asmenis ir jų veiklą žino, tačiau, mano vertinimu, nesiima jokių reikšmingų priemonių tokių asmenų vykdomai veiklai neutralizuoti ir juos pašalinti iš partijos. Iki šiol iš partijos nėra pašalintas nei vienas Putino propagandos platintojas ir Ukrainos niekintojas. Atvirkščiai, partijoje persekiojami tie, kurie viešina proputiniškai ir antiukrainietiškai nusiteikusius partiečius. Nepritariu partijos politinės tarybos narių pozicijai, kad, esą, partijoje veikiantys proputiniški „vatnikai" nėra tokia jau didelė problema ir, neva, nereikėtų jos eskaluoti. Mano žiniomis, vienas tokių proputiniškas pažiūras skelbiantis N. Bakasėnas netgi pretenduoja tapti partijos Etikos komisijos pirmininku, kuris būtų įgaliotas vertinti kitų kolegų elgesį ir viešus pareiškimus. Manau, kad tokių asmenų šioje partijoje tik daugės, nes paprastai tie, kurie palaiko Putino propagandą, niekina Ukrainos kovą, palaiko ir R. Paksą, o, mano žiniomis, P. Gražulis siekia, kad partija palaikytų R. Paksą prezidento rinkimuose. Dėl vieno tokio proputiniško šios partijos veikėjo, Panevėžio skyriaus pirmininko A. Buivydo aš pats kreipiausi į policiją, kad jam būtų iškelta baudžiamoji byla dėl Rusijos vykdomų karo nusikaltimų neigimo ir Ukrainos kovos už laisvę niekinimo. Lietuvoje veikiančių Kremliaus propagandistų V. Titovo ir V. Lekstučio palaikymo mitinguose nuolat dalyvauja ir Klaipėdos skyriaus pirmininkė V. Jurgilevičienė. Šiuo metu Vilniaus apygardos apeliacinis teismas nagrinėja mano pateiktą skundą ar partijos pirmininku paskelbtas P. Gražulis apskritai gali būti laikomas teisėtu pirmininku, nes buvo juo paskelbtas pažeidus partijos įstatus, nesurengus jokio balsavimo. Be to, P. Gražuliui yra paskelbtas apkaltinamasis apygardos teismo nuosprendis piktnaudžiavimo byloje, jeigu apeliacinis teismas po poros savaičių paliks nuosprendį galioti, P. Gražuliui Seime bus rengiama apkalta. Visa ši situacija, mano vertinimu, parodo, kokios yra faktinės partijos vertybės. O man su jomis ne pakeliui. Visiškai atsiriboju nuo šios partijos ir to, kas ten šiuo metu vyksta."
Viliaus Navicko ir kitų konservatorių situacija
Trečiadienio popietę posėdžiavęs Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas, atsižvelgdamas į partijos tarybos rekomendacijas, svarstė savo sprendimą dėl Vilniaus savivaldybės kontrolieriaus Šarūno Skučo ir TS-LKD Senamiesčio skyriaus pirmininko Arūno Totoraičio narystės partijoje.
Viliaus Navicko pašalinimas ir Šarūno Skučo narystės sustabdymas
Įvertinę kai kurias naujai paaiškėjusias aplinkybes, Priežiūros komiteto nariai nusprendė sušvelninti nuosprendį Vilniaus savivaldybės kontrolieriui Š. Skučui - sustabdyti narystę partijoje. Vilniaus miesto meras V. Navickas švelnesnės nuobaudos nesulaukė - jį nuspręsta šalinti iš TS-LKD gretų. A. Totoraičiui paliktas galioti ankstesnis Priežiūros komiteto sprendimas - šalinimas iš partijos.
Skandalo aplinkybės
Skandalas konservatorių partijoje kilo viešumoje pasirodžius garso įrašui, kuriame Vilniaus meras V. Navickas „moko“ partijos kolegą savivaldybės kontrolierių Š. Skučą daryti tyrimus, palankius valdančiajai koalicijai. Posėdžio išvakarėse Priežiūros komiteto pirmininkas Alfonsas Andriuškevičius sakė, kad gauta naujos informacijos, kuri per praeitą komiteto posėdį (rugsėjo 23-iąją) nebuvo pateikta. „A. Totoraitis viešai paskelbė organizavęs pokalbio tarp mero ir kontrolieriaus įrašymą ir tą įrašą išplatinęs“, - sakė A. Andriuškevičius. TS-LKD prezidiumas yra rekomendavęs V. Navickui trauktis iš mero pareigų. V. Navickas yra išsakęs savo nuomonę, kad trauksis iš posto tuoj pat, kai tik bus rastas kitas kandidatas. Valdančioji Vilniaus miesto tarybos dauguma kol kas naujo kandidato nėra pristačiusi.
Politikų reakcijos
Meras V. Navickas ne sykį minėjo netgi tikėjęsis švelnesnės bausmės nei anksčiau jam pritaikytas narystės partijoje sustabdymas. Miesto „galva“ netgi atsisakė vietos TS-LKD sąraše artėjančiuose savivaldos rinkimuose ir pareiškė pasitrauksiąs iš mero posto, kai tik valdančioji koalicija suras jam pamainą. Nors gavęs švelnesnę bausmę ir savotiškai apsikeitęs vietomis su V. Navicku, Priežiūros komiteto sprendimu nepatenkintas ir Š. Skučas. „Manęs toks bausmės sušvelninimas netenkina. Savivaldybės kontrolierius pareiškė nelauksiąs, kada baigsis jo suspendavimas ir pasitrauksiąs iš partijos. A. Totoraitis, tuo tarpu, Priežiūros komiteto sprendimą vadina politiniu susidorojimu. „Aš tik mėginau apginti partijos narį. Toks sprendimas būrelio partijos narių interesus kelia aukščiau vilniečių interesų“, - sakė jau buvęs konservatorius. Nors Priežiūros komitetas tikina A. Totoraitį metantis iš partijos dėl to, kad šis smurtavo šeimoje, pats politikas tvirtina, kad tai melas.
Abejonės dėl V. Navicko veiksmų
A. Totoraitis BNS sakė: „Manyčiau, kad dėl tokios svarbos klausimo gali būti sušaukta neeilinė sueigos konferencija." Anot jo, jau senokai V. Navicko veiksmai kelia abejonių daliai sostinės konservatorių, bet garsiau mero atsakomybės klausimas imtas kelti, kai esą vienas po kito komandą buvo priversti palikti partijai priklausantys mero patarėjai. Paskutiniu lašu tapo siekis iš pareigų atleisti savivaldybės kontrolierių Šarūną Skučą. A. Totoraičio teigimu, pareigų netenka asmenys, nesutinkantys balsuoti už abejotino skaidrumo sprendimus. Rugpjūčio pabaigoje „Lietuvos žinios" pranešė, kad dėl nesutarimų sprendžiant Vilniaus šilumos tinklų nuomos klausimą iš mero patarėjo pareigų pasitraukė Gediminas Švilpa. Anot „Lietuvos žinių", prieš balsavimą G. Švilpa V. Navicko esą buvo įspėtas, kad jeigu nepalaikys sutarties su Prancūzijos bendrovės „Dalkia" antrine įmone „Vilniaus energija" pratęsimo, turės apleisti mero patarėjo kėdę. Patarėjas, balsavęs prieš leidimą sostinės merui pasirašyti sutarties pratęsimo dokumentus, parašė prašymą atleisti jį iš pareigų. Praėjusią savaitę iš V. Navicko komandos pasitraukė patarėjas investicijų klausimas Darius Indriūnas. Jis trečiadienį BNS neigė, kad išėjo dėl nesutarimų su meru. „Susiradau kitą darbą", - atsistatydinimo priežastis tepaaiškino jis. „Turi būti keliamas klausimas - atsiriboti nuo tų neskaidrių veiksmų. Negana to, kad buvo priimti sprendimai, prieštaraujantys prezidiumui (TS-LKD prezidiumas buvo rekomendavęs sostinės konservatoriams nepritarti nuomos sutarties pratęsimui be konkurso - BNS), dabar seka toliau veiksmai, kad atleidžiami konservatoriai, kurie negali apsikęsti su vykdoma politika", - tvirtino A. Totoraitis. Jis pats šių metų sausį paliko tarybos sekretoriaus pareigas.
Partijos reakcija ir ateities perspektyvos
TS-LKD sueigos pirmininkas Mantas Adomėnas neatmetė galimybės, kad klausimas dėl mero V. Navicko vykdomos politikos įvertinimo bus svarstomas sueigos susirinkime. „Iš tiesų mero vykdoma politika kelia susirūpinimą dėl atitikimo partijos vertybėms ir atitikimo partijos sprendimams. Šis klausimas gali būti svarstomas sueigoje", - BNS sakė M. Adomėnas. Konservatoriai sostinės savivaldybėje turi 10 narių iš 51. Jie kartu su socialdemokratais, liberalcentristais ir Nepriklausoma frakcija sudaro valdančiąją koaliciją.
Darbo partijos fiasko ir galimos permainos
Darbo partijos fiasko didmiesčiuose per savivaldos rinkimus išjudino permainas. DELFI žiniomis, Loreta Graužinienė gali būti šalinama iš partijos lyderės ir Seimo pirmininkės pareigų. 0 balsų Vilniaus taryboje. Toks pats apskritas nulis Kaune ir Klaipėdoje. Darbo partija šiuose savivaldos rinkimuose trijuose didmiesčiuose prarado apie 19,5 tūkst. rinkėjų ir visą įmanomą įtaką. Prieš ketverius metus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje „darbiečiai“ iškovojo atitinkamai 8, 4 ir 3 kėdes. Taigi nuostoliai tikrai įspūdingi.
L. Graužinienės ir J. Pinskaus ateitis
Na, L. Graužinienė po rinkimų mėgino nesureikšminti fiasko didmiesčiuose. Tačiau dėl „šiek tiek nuostolio“, DELFI žiniomis, gali prasidėti L. Graužinienės apkaltos procesas. Darbo partijos patriarchas Viktoras Uspaskichas dar prieš rinkimus neslėpė nesąs patenkintas tuo, kaip L. Graužinienė vadovauja partijai. Pats V. Uspaskichas tikina neketina grįžti į Darbo partijos pirmininko postą. DELFI žiniomis, į partijos ir Seimo pirmininko postą gali būti skiriamas Kęstutis Daukšys, vienos „darbiečių“ krizės metu jau vadovavęs partijai. Vis dėlto DELFI neoficialiai kalbinti „darbiečiai“ atsisakė tai patvirtinti ar paneigti. Penktadienį vyks Darbo partijos tarybos posėdis. Vis dėlto visi DELFI kalbinti „darbiečiai“ teigė nemanantys, kad jau jame gali prasidėti L. Graužinienės apkaltos procesas. „Ir garbės pirmininkas nepatenkintas, ir dalis partiečių. Na, o V. Uspaskichas užtikrina, kad penktadienį L. Graužinienės klausimo darbotvarkėje nėra. „Oi, nėra tokio klausimo darbotvarkėje. Jis neslepia nusivylimo „darbiečių“ pasirodymu rinkimuose. „Visi turi būti nepatenkinti - ne tik aš“, - sakė V. Uspaskichas. Vicemeras Jonas Pinskus gali atsisveikinti su kėdėmis ne tik Vilniaus savivaldybėje, bet ir partijos Vilniaus skyriuje. „Savivaldos rinkimuose ne viskas nuo (partijos - red. past.) priklausė." Dar viena rinkimų auka gali tapti Vilniaus „darbiečių“ lyderis Jonas Pinskus. Kadenciją neabejotinai baigiantis vicemeras gali tapti atpirkimo ožiu dėl „darbiečių“ fiasko sostinėje. Apie šį variantą DELFI kalbinti „darbiečiai“ kalba kiek drąsiau, bet patvirtinti, kad J. Pinskus bus šalinamas, negalėjo.
Koalicijos pokyčiai
Kol „darbiečiai“ ieško kaltų, Seime verda atskiros aistros. DELFI neoficialiai kalbinti socdemai patvirtina - partijų lyderiai apie galimą koalicijos keitimą kalbėjosi. Dalis socdemų neslepia noro keisti partnerius koalicijoje. Anot jo, labiausiai LSDP iš kantrybės veda politiniai žaidimai Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijose. LSDP vadovybei artimi asmenys DELFI patvirtino, kad liberalų ir socdemų lyderiai Eligijus Masiulis ir Algirdas Butkevičius neseniai kalbėjosi apie galimą „darbiečių“ pakeitimą liberalais valdančiojoje daugumoje. Tiesa, A. Butkevičius šios informacijos nepatvirtino. Na, o liberalai patvirtino tik tiek, kad E. Masiulis su A. Butkevičiumi kalbėjo apie bendradarbiavimą Vilniaus miesto ir kai kuriose kitose savivaldybėse, kur LSDP ir liberalams gali būti pakeliui. Savo ruožtu „darbiečiai“ dėl pokalbių tarp LSDP ir liberalų lyderių teigia nesijaudinantys. Mat Liberalų sąjūdžio frakcija Seime gerokai mažesnė ir jos nepakaktų suformuoti parlamentinei daugumai. Darbo partijos frakcijoje - 29 Seimo nariai.
tags: #viliaus #krivicko #ismetimas #is #partijos