Baltijos jūros gelbėjimo tarnybos nuolat susiduria su iššūkiu - poilsiautojais, kurie ignoruoja draudimą maudytis, kai plevėsuoja raudona vėliava. Tokios maudynės kelia ne tik didžiulį pavojų gyvybei, bet ir užtraukia administracinę atsakomybę, o baudos už šiuos pažeidimus yra gerokai išaugusios.
Draudžiamų maudynių priežastys ir pavojus
Gelbėtojų kantrybė dažnai išbandoma, kai tenka gelbėti neatsakingus poilsiautojus. Vienas tokių incidentų įvyko penktadienio pavakare, kai prie jūros tilto akmenų bangų priblokštas neblaivus poilsiautojas buvo ištrauktas į krantą. Ištrauktas vyras atkosėjo vandenį, iškeikė gelbėtojus ir nukūrė savo keliais, nors tuo metu maudytis jūroje buvo griežtai draudžiama dėl 4 balų bangavimo.
Aukštos bangos, regis, traukia žmones kaip magnetas, tačiau į gelbėtojų perspėjimus beveik niekas nekreipia dėmesio. Netekę kantrybės gelbėtojai į paplūdimį iškviečia policijos pareigūnus. Pažeidėjų toli ieškoti nereikia: apie 200 metrų nuo gelbėjimo stoties dažnai matomi žmonės, įsibridę iki juosmens, šokinėjantys per bangas.
Pasikvietus poilsiautoją į krantą, vilnietis Egidijus Bastys, kuriam nustatytas 1,02 promilės girtumas, teisinosi supratęs draudimą, tačiau vėliau pratrūko: „Ką čia kvailiojate, juk nieko tokio nepadariau, iki kelių tebuvau įsibridęs.“ Panašiai elgėsi ir 27 metų panevėžietis Vaidas Žižmaris (0,70 promilės), teigęs, kad nepastebėjo raudonos vėliavos ir jam pavojus negrėsė. Girčiausias iš vandens buvo ištrauktas 22 metų klaipėdietis Kirilas Liniovas, kuriam nustatytas 2,08 promilės girtumas. Jis aiškino, kad maudytis draudžiama tik esant juodai vėliavai, o raudona, anot jo, reiškia, kad „maudytis leidžiama, bet su protu“.
Vėliavų reikšmės ir įspėjimų sistema
Akylesni gyventojai tikriausiai pastebėjo, kad gelbėjimo stotyse nuolat kabo dvi vėliavos. Viršutinė vėliava, kuri būna geltonos ir raudonos spalvos, reiškia, kad budi gelbėtojai. Apatinė vėliava nurodo, ar galima, ar negalima maudytis.
Dabartinė vėliavų sistema (nuo įstojimo į ES)
Nuo 2004 metų, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, buvo priimta nauja, standartizuota vėliavų sistema, paremta šviesoforo principu:
- Raudona vėliava - maudytis griežtai draudžiama. Ji keliama, kai pasikeičia oro sąlygos, kyla audringas vėjas, sustiprėja bangos (bangavimas viršija 3 balus), jūroje yra daug pavojingų duobių ir srovių, arba kai padidėja tarša, pavyzdžiui, išsiliejus naftai.
- Geltona vėliava - maudytis galima, bet jūra pavojinga, todėl reikia būti budriam ir neprarasti budrumo.
- Žalia vėliava - maudytis saugu. Tačiau Lietuvos pajūryje ji nekabinama, nes dėl jūroje esančių povandeninių srovių Baltijos jūra niekada nėra visiškai saugi.
Vėliavų spalvas ir jų reikšmę pravartu žinoti ne tik ilsintis Lietuvos paplūdimiuose, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse, kur naudojamos tokios pačios spalvų sistemos.
Istorinė vėliavų sistema (iki 2004 m.)
Iki Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, buvo naudojamos kitokių spalvų vėliavos, įspėjančios apie jūros sąlygas:
- Juoda vėliava - maudytis buvo griežtai draudžiama.
- Raudona vėliava - reiškė, kad jūra yra pavojinga, bet maudytis leidžiama.
- Balta vėliava - maudytis buvo leidžiama.
Administracinė atsakomybė už maudynes su raudona vėliava
Už maudymąsi draudžiamoje vietoje arba draudžiamu laiku Lietuvoje numatyta administracinė atsakomybė, kuri pastaraisiais metais buvo gerokai sugriežtinta. Ši atsakomybė reglamentuojama LR Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 491 straipsniu, apibrėžiančiu saugaus elgesio vandenyje reikalavimų pažeidimus.
Baudų dydžiai ir teisinis pagrindas
- Už maudymąsi jūroje draudžiamoje vietoje, draudžiamu laiku arba apsvaigus (pirmas kartas) numatyta administracinė bauda nuo 100 iki 300 eurų.
- Už pakartotinį tokį pat nusižengimą bauda didėja nuo 300 iki 900 eurų.
- Nors bendras saugaus elgesio vandenyje reikalavimų pažeidimas gali užtraukti baudą nuo 16 iki 60 eurų, maudymasis esant draudimui ar būnant neblaiviam, bauda išauga iki minėtų 100-300 eurų.
Anksčiau už maudynes plevėsuojant raudonai vėliavai buvo numatytos juokingos, vos 5 eurus siekiančios baudos. Pavyzdžiui, pirmąkart šią vasarą sulaikytiems keturiems paplūdimio taisyklių pažeidėjams policija skirdavo pusę minimalios baudos - 25 litus (senąja valiuta). Šiandien situacija yra kitokia.
Palangoje 59 metų vilnietei maudynės Baltijos jūroje, kai jai buvo nustatytas 0,95 promilės girtumas ir kabėjo raudona vėliava, kainavo 100 eurų. Moteris, sutikusi su pažeidimu, bet nustebusi dėl baudos dydžio, buvo paguosta, kad už tokį pažeidimą galima sulaukti ir tris kartus didesnės baudos.
Kaip nustatomi pažeidimai ir kas skiria baudas
Gelbėtojai, pamatę žmones brendančius į vandenį, kai kabo raudona vėliava, pirmiausia bando įspėti žodžiu, kalbasi, aiškina ir dalija lankstinukus. Jei yra ypatingai neklausančių ir iš pirmo ar antro karto nesuprantančių įspėjimų, į paplūdimį kviečiami policijos pareigūnai. Jie surašo administracinių teisių pažeidimo protokolą ir skiria baudas. Gelbėtojai baudos neskiria - tai policijos ar viešosios tvarkos specialistų pareiga.
Palangos paplūdimių gelbėjimo tarnybos mokymo padalinio vadovas Ričardas Kurpius pabrėžia, kad bet koks bandymas maudytis audringoje jūroje vertinamas griežtai. Kad negalėtų išsisukti nuo atsakomybės, pažeidėjai filmuojami ir perduodami policijos pareigūnams. Buvo atvejų, kai skendęs neblaivus vyras baudos išvengė, nes atgavus sąmonę, policijos pareigūnai perdavė jį medikams.
Pavojai ir prevencinės priemonės
Baltijos jūroje visada pavojinga maudytis, ypač esant nepalankioms oro sąlygoms ir pakilusiam bangavimui. Žmonės, atėję prie jūros, dažnai pamiršta apie savo saugumą, mano, kad maudytis su didelėmis bangomis yra gera pramoga. Tačiau banguojanti jūra kelia didelį pavojų dėl povandeninių srovių ir duobių, kurios gali nunešti net patyrusius plaukikus nuo kranto.
Kodėl maudytis su raudona vėliava yra pavojinga?
- Pavojingos povandeninės srovės ir duobės: net ir "pažįstantiems jūrą" kyla didelis pavojus, kai srovė neša gilyn, o žmogus panikuoja.
- Neblaivumas: išgėrę žmonės neįvertina pakilusio bangavimo ir rizikos, todėl dažnai skęsta.
- Rizika gelbėtojams: bandydami gelbėti pažeidėjus, gelbėtojai rizikuoja savo gyvybe.
- Vaikų priežiūra: tėvai dažnai nepagalvoja apie savo vaikus, pratindami juos maudytis draudžiamu metu ir palikdami be priežiūros.
Nerimą kelia ir tai, kad poilsiautojų labiau rūpintis savo saugumu nepriverčia net prieš akis matomos nelaimės. Ne kartą pastebėta, kad gyventojai, pamatę gelbėjimo operaciją vietoje, kur yra povandeninių duobių, po kurio laiko patys lenda maudytis į tą pačią vietą.
Lietuvos higienos instituto duomenimis, pernai įvairiuose vandens telkiniuose iš viso paskendo 190 žmonių. Vos per pastarąsias tris paras šalyje nuskendo 10 gyventojų, o tai dar kartą pabrėžia būtinybę paisyti gelbėtojų įspėjimų ir saugiai poilsiauti.
Gelbėtojų ir policijos perspėjimai bei pagalba
Palangos gelbėtojai teigia, kad jie iš poilsiautojų neatima malonumo maudytis neramioje jūroje, tačiau nori užtikrinti jų saugumą. Tiems, kurie atvyko iš toliau ir nori pajusti audringos jūros jėgą, siūloma nemokama paslauga: gelbėtojai duoda liemenę ir prie gelbėjimo stoties, jiems stebint, leidžia trumpai pasimaudyti. Patyrę audringos jūros srovės trauką, grįžę į krantą, žmonės dažniausiai dievagojasi tokiu oru niekuomet į vandenį nebrisiantys. Pernai vasarą šią paslaugą išbandė daugiau kaip 200 žmonių.
Gelbėtojai ragina nepamiršti poilsiauti saugiai, nevartoti alkoholinių gėrimų ir paisyti įspėjimų apie pavojų. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams - jie niekada neturi būti palikti be priežiūros.
tags: #baudos #dydis #uz #maudynes #su #raudona