Tragiškas įvykis audringoje jūroje
Kruizinis laivas „Viking Sky“, patyręs variklio problemas esant prastoms oro sąlygoms, pasiuntė nelaimės signalą SOS šeštadienio popietę, 2019 m. kovo 23 d. Drama prasidėjo, kai laivas pasiuntė nelaimės signalą „May Day“ prie Norvegijos krantų, netoli Moldės. Šiame įvykyje dalyvavo kapitonas Bengt-Owe Gustafsson ir du Norvegijos pilotai. Laivas „Viking Sky“ priklauso Norvegijos bendrovei „Viking Ocean Cruises“. Tai modernus kruizinis laivas, nuleistas į vandenį 2017 metais. Juo gali plaukti 930 keleivių plius įgula. Iš viso jis gabeno 915 keleivių ir 458 įgulos narius, todėl jis yra palyginti nedidelis kruizinis laivas. Kruizas buvo dviejų savaičių kelionė „Šiaurės pašvaistės paieškos“, prasidėjusi ir pasibaigusi Tilbury mieste, Essexe. Laivas išplaukė iš Tromso uosto Arkties Norvegijoje 2019 m. kovo 21 d. vakare ir manoma, kad plaukė tiesiai į Stavangerį, praleisdamas planuotą sustojimą Bodo mieste šiaurinėje Norvegijoje. Laivas turėjo atvykti į Tilbury kovo 26 d., antradienį. Skelbiama, kad be amerikiečių ir britų laive yra keleivių iš keturiolikos kitų šalių.
Oro sąlygos, su kuriomis susidūrė laivas, buvo ekstremalios. „Toks oras nėra neįprastas toje vietoje, ypač kovo mėnesį, kuris yra vėjuotas mėnuo“, - teigė vienas šaltinis. Anot Norvegijos meteorologijos instituto, bangos šioje vietoje siekė apie 6-8 metrus, o vėjo stiprumas - net 24 metrai per sekundę. Pietų Norvegijos gelbėjimo centras tviteryje paskelbtoje žinutė pranešė, jog kruizinis laivas „Viking Sky“ pasiuntė nelaimės signalą dėl „variklių problemos blogu oru“. Zona, kur laivas patyrė problemų, yra vadinama Hustadvika ir čia yra liūdnai pagarsėję vandenys, kur plaukti yra labai sunku. Čia yra gana seklu, o dešimties jūrmylių pakrantės dalyje yra daug mažų salelių ir rifų. „Husdavika yra mūsų liūdniausiai pagarsėjusi jūros dalis“, - sakė turizmo srityje besispecializuojantis žurnalistas Oddas Roaras Lange. Vikingai senais laikais nedrįsdavo čia plaukti ir persinešdavo laivus nuo vienos fiordo iki kito. „Variklių problemos šiuose vandenyse yra labai pavojingos, nes čia yra daug rifų“, - sakė policijos operacijų vadas T.A. Franckas. Nelaimės metu laivas dreifavo link kranto, patyręs variklio gedimą, Norvegijos Hustadvikos rajone.
Variklių gedimas: priežastys ir aplinkybės
2019 m. kovo 23 d. popietę, kruizinis laivas „Viking Sky“ patyrė visišką energijos dingimą (blackout), dėl kurio audros metu Norvegijos pakrantės Hustadvikos rajone dingo varymas ir vairavimas. Nelaimę sukėlė nepakankamas tepalinės alyvos kiekis visuose veikiančių dyzelinių generatorių tepalinės alyvos karterio rezervuaruose, kartu su laivo siūbavimu ir sūravimu audringoje jūroje. Varikliai turėjo jutiklius, skirtus aptikti žemą tepalinės alyvos lygį. „Viking Sky“ patyrė energijos dingimą, kai visi trys veikiantys dyzeliniai generatoriai (DG) buvo išjungti jų apsaugos sistemų, reaguojančių į žemą tepalinės alyvos slėgį. Žemas tepalinės alyvos slėgis atsirado dėl žemo tepalinės alyvos lygio karterio rezervuaruose, kartu su laivo judėjimu, dėl kurio tepalinės alyvos siurbimo vamzdžio anga buvo veikiama oro. Nuo išplaukimo iš Tromso prieš dvi dienas į DG karterio rezervuarus nebuvo perkelta alyva, nors žemo tepalinės alyvos lygio pavojaus signalai suveikė tiek DG2, tiek DG4 varikliams kelionės metu, o sunkių oro sąlygų kontrolinis sąrašas, kuriame buvo punktas, reikalaujantis optimizuoti tepalinės alyvos karterio rezervuarų lygį, buvo užfiksuotas kaip atliktas.
Nei vienas iš penkių seserinių laivų flotilės laivų neturėjo instrukcijų apie teisingą tepalinės alyvos karterio rezervuaro užpildymo lygį ar pavojaus signalų nustatymo taškus. 2016 m. birželio mėn. inžinieriai, dirbantys seseriniame laive „Viking Sea“, paprašė MAN informacijos apie rekomenduojamus alyvos lygius, tačiau MAN negalėjo duoti aiškaus atsakymo, nes rezervuarus projektavo laivų statykla, o ne jie. Energijos dingimo atkūrimas buvo daug laiko atimantis, ir prireikė 39 minučių nuo energijos dingimo, kol abu varomieji varikliai vėl pradėjo veikti ir laivas turėjo pakankamai energijos išlaikyti nuo 1 iki 5 mazgų greitį. Buvo atlikti energijos dingimo mokymai, tačiau pilno energijos dingimo atkūrimas be budinčio generatoriaus niekada nebuvo praktikuotas laive. Inžinieriai susidūrė su situacija, kurios jie nebuvo įpratę valdyti. Situacija buvo įtempta, valdymo sistema buvo sudėtinga, ir reikėjo atlikti konkrečią veiksmų seką. Kai „Viking Sky“ išplaukė iš Tromso 2019 m. kovo 21 d., turėdamas vieną iš keturių dyzelinių generatorių neveikiantį, tiek įgula, tiek keleiviai nežinodami buvo veikiami padidintos rizikos, nes laivas neturėjo perteklinio pajėgumo (redundancy), reikalingo pagal „Saugus grįžimas į uostą“ (SRtP) taisykles.
Keleivių ir įgulos patirtys incidento metu
Laive tvyrojo chaosas. „Mes valgėme pietus, kai laivas staiga pradėjo smarkiai siūbuoti. Išgirdome, kaip dūžta langai ir į vidų pliūkštelėjo vanduo. Aplinkui tvyrojo visiškas chaosas“, - apie situaciją laive evakuacijos metu pasakojo vienas keleivių, amerikietis Johnas Curry. Janet Jacob, kuri taip pat buvo išgelbėta iš laivo, sakė dar niekada nemačiusi tokio gąsdinančio vaizdo. „Aš pradėjau melstis, meldžiausi dėl visų laive esančių žmonių saugumo. Skrydis sraigtasparniu buvo tikrai baisus. Vėjas buvo lyg tornado metu“, - pasakojo ji. Keleivė Carolyn Savikas iš Pensilvanijos apibūdino siaubą laive „Viking Sky“, sakydama, kad išgirdo „siaubingą smūgį“, po kurio laivas pasisuko ir į vidų įsiveržė vanduo. „Mes buvome restorane, kai atėjo tikrai didžiulė banga ir sudaužė duris bei užtvindė visą restoraną“, - sakė ji. „Viskas, ką mačiau, buvo kaulai, rankos, vanduo ir stalai. Tai buvo kaip Titanikas - kaip nuotraukos, kurias matėte iš Titaniko.“ Derekas Browne iš pietų Anglijos, kuris buvo laive su žmona Esther, pasakojo: „Mes buvome sraigtasparniu iškelti, ir tai buvo gana baisi patirtis.“
Vaizdai iš laivo parodė, kaip baldai dūžta ir slankioja laivui pakrypus. „Žmonės permirkę; visur stiklas; ir vienas vaikinas su lūžusia koja“, - sakė keleivis Richas. „Atminkite, laivas vis dar siūbuoja ir rieda, bet jie saugiai perkėlė mūsų grupę į pirmo aukšto atriumą. Niekas nepanikavo.“ Dina sakė: „Įgula buvo puiki. Mes buvome užsidėję gelbėjimosi liemenes ir buvome šlapi, todėl jie mums atnešė antklodes, rankšluosčius; jie atnešė mums sumuštinių, vaisių, jogurto; ir vienas jaunas vyras net išlaikė savo humoro jausmą. Jis pasiūlė mums nesūdyto vandens, sakydamas, kad esą esame prisigėrę sūraus vandens.“ Janikai pastebėjo keleivių ryžtą savo grupėje. „Niekas neleido sužeidimams trukdyti padėti vieniems kitiems“, - sakė Richas. „Jokių nusiskundimų.“ Richas taip pat paminėjo: „Įgula bandė įsiūlyti „išgyvenimo“ batonėlius kaip šokoladą. Jie bandė mums pasakyti, kad tai skonis kaip šokoladas.“ Nors įgulos narys apibūdino įgulą kaip gerai apmokytą ekstremalioms situacijoms, jis sakė, kad vienu metu, kai veikė „Wi-Fi“, jis paskambino savo šeimai „atsisveikinti“. „Galėjote jausti, kaip laivas kyla bangomis, o tada tiesiog krinta į kitą pusę.“
Didelio masto gelbėjimo operacija
Prie bangų blaškomo kruizinio laivo pasiųstos gelbėjimo tarnybos su sraigtasparniais ir gelbėjimo laivai, kad nebūtų rizikuojama žmonių gyvybėmis. Kaip pranešė BBC, operacijai buvo mobilizuotos visos regiono gelbėjimo tarnybos, įskaitant ir 60 Raudonojo kryžiaus savanorių, pasitelkta keletas gelbėjimo laivų ir penki sraigtasparniai. Gelbėtojai sraigtasparniais išgelbėjo šimtus žmonių, įstrigusių kruiziniame laive prie vakarų Norvegijos krantų. Gelbėjimo tarnybos Norvegijos laikraščiui anksčiau sakė, kad operacija yra lėtas ir sudėtingas procesas, galintis užtrukti ilgai, kadangi iš laivo į sraigtasparnį žmonės keliami po vieną, o viename sraigtasparnyje telpa apie 15-20 žmonių. Policijos duomenimis, iš laivo pavyko evakuoti 338 iš 1 373 žmonių. Iš kruizinio laivo jie buvo iškelti vienas po kito ir sraigtasparniu buvo nuskraidinti į krantą, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Vienas gelbėjimo laivas taip pat prarado variklio galią, o vietinis laikraštis pranešė, kad „brutalios“ sąlygos privertė gelbėjimo valtis apsisukti.
Iškelti į krantą žmonės buvo nuvežti į vietinį sporto kompleksą, kuriame apžiūrai jų jau laukė medikai, o vietiniuose viešbučiuose jau pasirūpinta jų apgyvendinimu. Pagal policijos duomenis, 17 žmonių buvo nugabenti į ligoninę. Iki 10.30 val. sraigtasparniais iš laivo buvo iškelti 479 keleiviai. Gelbėjimo operaciją itin sunkino labai blogos oro sąlygos. Pavyko įjungti tris iš keturių variklių. CNN praneša, kad sekmadienį ryte pavyko įjungti tris iš keturių laivo variklių, tad „Viking Sky“ padedant keliems gelbėjimo vilkikams pamažu bandys priartėti prie artimiausio uosto. „Dabar veikia trys iš keturių variklių, o tai reiškia, kad laivas dabar gali plaukti“, - pareiškė Peras Fjeldas. Laivas lėtai - maždaug 4-5 kilometrų per valandą greičiu - plaukė atokiau nuo pavojingos uolėtos pakrantės ir vilkikas padėjo jam pasiekti Moldės uostą, esantį už maždaug 500 kilometrų į šiaurės-vakarus nuo Oslo. Nuostabu, bet laivas sugebėjo išmesti inkarą ir vėl įjungti vieno variklio galią, o tai, atrodo, išgelbėjo laivą nuo užplaukimo ant uolėtos pakrantės. Galų gale laivas atplaukė į Moldės uostą savo jėgomis 16.30 val. vietos laiku. Žvejys Janas Fiskerstrandas, kurio valtis buvo viena pirmųjų priplaukusių prie „Viking Sky“, Norvegijos laikraščiui pasakojo, kad „trūko vos kelių minučių ir situacija galėjo tapti labai bloga. Jei variklio nebūtų pavykę vėl įjungti, laivas galėjo trenktis į akmenis“.
Tyrimas ir saugos rekomendacijos
Norvegijos valdžia nedelsiant pradėjo tyrimą, kodėl kruizinis laivas plaukė per audringą orą. „Mes nežinome priežasties, kodėl laivas plaukė, žinodami, kad buvo prognozuojami tokie blogi orai“, - USA TODAY sakė Kurtas Olsenas, Norvegijos nelaimių tyrimų valdybos direktoriaus pareigas einantis asmuo. „Mes turime labai gerą oro tarnybą šioje šalyje, todėl spėčiau, kad įgula žinojo viską apie prognozę. Kaip jie reagavo, tikrai bus tyrimo dalis.“ Norvegijos saugos tyrimų tarnyba (NSIA) šį incidentą klasifikavo kaip labai rimtą jūrinę avariją. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti nelaimės aplinkybes ir nustatyti saugos problemas bei prisidėjusius veiksnius. NSIA taip pat svarstė, ką galima padaryti, siekiant pagerinti saugumą ir užkirsti kelią panašių avarijų ir pasekmių pasikartojimui ateityje.
Šios avarijos saugos tyrimas buvo atliktas pagal Norvegijos jūrų kodekso 18 II skyrių, įgyvendinant IMO rezoliuciją MSC.255(84) Avarijų tyrimų kodeksą (CIC) ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/18/EB. Norvegijos saugos tyrimų tarnyba (NSIA) buvo pagrindinė tyrimo institucija. Jungtinė Karalystė (JK), Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Australija ir Italija buvo laikomos reikšmingai suinteresuotomis valstybėmis (SIS) pagal Norvegijos jūrų kodekso 474 straipsnį. Jungtinės Karalystės jūrų avarijų tyrimų skyrius (MAIB), Jungtinių Valstijų pakrančių apsaugos tarnyba (USCG) ir Jungtinių Valstijų nacionalinė transporto saugos taryba (NTSB) dirbo su NSIA, kaip SIS atstovai. Tyrimo institucijos glaudžiai bendradarbiavo su „Wilhelmsen Ship Management“, „Viking Ocean Cruises“, „Fincantieri S.p.A.“, „MAN Energy Solutions“ (MAN), „Wärtsilä“, „Lloyd’s Register“ (LR), Norvegijos jūrų administracija (NMA), Norvegijos pakrančių administracija (NCA) ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Pirmoje ataskaitos dalyje aprašoma įvykių seka, susiję duomenys ir informacija, surinkta ryšium su avarija, bei NSIA tyrimai ir susijusios išvados.
Saugos rekomendacijos
Norvegijos saugos tyrimų tarnyba pateikė kelias svarbias rekomendacijas:
- NSIA rekomenduoja, kad „Fincantieri“ peržiūrėtų ir sustiprintų projektavimo procesą, siekiant užtikrinti, kad tepalinės alyvos karterio rezervuarai būtų projektuojami ir statomi pagal SOLAS reglamentą ir klasės taisykles ateityje.
- Tyrimas parodė, kad tepalinės alyvos karterio rezervuaro konstrukcija neatitiko SOLAS II-1, C dalies, 26.6 reglamento ir LR klasės taisyklių 5 dalies, 1 skyriaus, 3.7 skirsnio dėl saugaus veikimo dinaminio pasvirimo metu, nei variklio gamintojo rekomendacijų.
- Nebuvo apskaičiuoti su rezervuaro konstrukcija susiję veikimo apribojimai, susiję su dinaminiais pasvirimo kampais ar atitinkamomis jūros sąlygomis. Todėl laivuose esančiai įgulai trūko saugumui kritinės informacijos, reikalingos žinoti saugaus veikimo ribas.
Kruizų saugumo kontekstas ir kompanijos atsakas
„Per visą tai mūsų pagrindinis prioritetas buvo keleivių ir įgulos saugumas ir gerovė“, - teigė „Viking Ocean Cruises“. „Norėtume padėkoti Norvegijos gelbėjimo tarnybai ir Norvegijos avariniams tarnyboms už jų paramą ir įgūdžius, parodytus valdant situaciją labai sudėtingomis oro sąlygomis. Taip pat norėtume padėkoti vietos gyventojams, kurie per visą procesą buvo labai palaikantys ir svetingi.“ Laivo artimiausias reisas į Skandinaviją ir Kylio kanalą, kuris turėjo prasidėti kovo 27 d., buvo atšauktas. „Viking Cruises“ sako: „Šiuo metu mes suprantame, kad 20 žmonių patyrė sužalojimų dėl šio incidento, ir jie visi gauna pagalbą atitinkamuose Norvegijos medicinos centruose, o kai kurie jau buvo išleisti.“
Kruizų linijų tarptautinei asociacijai (CLIA) ir jos nariams-kruizų linijoms, svečių ir įgulos saugumas yra aukščiausias prioritetas ir yra pagrindinis jų veiklos principas. Net ir didėjant kruizų pajėgumams, kruizų linijos išlaikė išskirtinį saugos įrašą - todėl kruizai yra vienas saugiausių keliavimo būdų. Kruiziniai laivai yra vieni labiausiai tikrinamų laivų jūroje, nuolat tobulinant saugos procesus ir technologijas. Kiekvienas kruizinis laivas turi būti aprūpintas pakankamai gelbėjimo priemonių, įskaitant gelbėjimo valtis ir gelbėjimo plaustus, kad būtų galima sutalpinti bent 125 procentus laive esančių žmonių skaičiaus.