Nors dauguma žmonių vikingų amžių sieja su kariais ir antpuoliais, šis laikotarpis - tai tik dalis sudėtingesnės ir įvairesnės praeities. Vikingų amžius, apimantis maždaug 750-1050 metus, matė Šiaurės pasaulio plėtrą nuo rytinės Šiaurės Amerikos iki Azijos stepių.

Šiame amžiuje baltai ir vikingai ne tik kariavo, bet ir keitėsi idėjomis, prekėmis, technologijomis ir tikėjimais. Baltijos jūra buvo svarbi bendra erdvė, jungianti bendruomenes per keliones, prekybą ir kultūrinius mainus, formuojanti tiek vietos visuomenes, tiek platesnį Šiaurės pasaulį. Profesorius Neilas Price'as, vienas žymiausių vikingų amžiaus tyrinėtojų ir Upsalos universiteto archeologijos profesorius, savo paskaitoje „Pelenų ir guobų vaikai: naujas požiūris į vikingus“ („Children of Ash and Elm: Revisiting the Vikings“) nagrinėja vikingų istoriją, siekdamas juos suprasti jų pačių terminais, atsižvelgdamas į jų politinį gyvenimą, kosmologiją, religiją ir materialųjį pasaulį, kuris struktūravo jų kasdienį egzistavimą. Jo tyrimai padėjo praplėsti šiuolaikinį supratimą apie Šiaurės visuomenę, pabrėžiant religiją, tikėjimus, tapatybę ir socialinę praktiką.

Vikingai (1 paskaita)

Lietuvos ir Islandijos ryšiai: praeitis ir dabartis

Lietuva ir Islandija dalijasi ilga ir sudėtinga istorija, kurioje persipina paralelių, kontrastų ir sąveikų. Šiems ryšiams atskleisti skirta konferencija „Paslėpti tiltai, iš naujo atrasti takai: Islandija - Lietuva per laiką“, kuri vyks 2026 m. birželio 5-6 d. Vilniaus universitete ir kitose Vilniaus vietose. Konferencija bus skirta Jörunduro G. Hilmarssono (1946-1992) atminimui, nagrinėjant temas, tiesiogiai susijusias su jo akademiniu ir kultūriniu palikimu.

Pirmasis profesionalus Lietuvos skandinavistas, Teodoras Bieliackinas, iš islandų kalbos išvertė ir „Giesmę apie Trymą“ - vieną žinomiausių ir dažniausiai verčiamų senovės islandų „Poetinės Edos“ mitologinių giesmių. Tai pabrėžia ankstyvųjų Lietuvos ir Islandijos kultūrinių mainų svarbą.

Skandinavistikos centras Vilniaus universitete: renginiai ir tyrimai

Skandinavistikos centras Vilniaus universitete aktyviai prisideda prie Šiaurės šalių kultūrų ir kalbų populiarinimo ir tyrimo. Čia nuolat organizuojamos paskaitos, seminarai ir konferencijos, skirtos įvairioms temoms:

  • 2026 m. kovo 9 d. vyko profesoriaus Neilo Price'o paskaita apie vikingų amžių „Pelenų ir guobų vaikai: naujas požiūris į vikingus“ Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto 92 auditorijoje.
  • 2026 m. balandžio 2 d. vyko studentų konferencija.
  • 2026 m. balandžio 30 d. Simono Daukanto kieme vyks tradicinis švediškos Valborgo (šv. Valpurgijos) nakties šventimas su dainomis ir laužo liepsnomis.
  • 2025 m. spalio 24-26 d. vyks Švedų kalbos dėstytojų Baltijos šalyse konferencija.
  • 2025 m. balandžio 10-11 d. Vilniaus universiteto 92 auditorijoje vyks konferencija „Keistumas Šiaurės šalių literatūroje“ („Queer in Nordic Literature“).
  • 2024 m. kovo 20 d. 11:00 val. VU Filologijos fakulteto Z. Zinkevičiaus (92) aud. vyko Bengto Jangfeldto paskaita „Nobelių šeima: ne tik Alfredas, bet ir viena didžiausių Europos pramonės dinastijų“ („The Nobel Family: Not Only Alfred But One of Europe’s Biggest Industrial Dynasties“).
  • 2024 m. vasario 6 d. 92 auditorijoje vyko Samių nacionalinės dienos šventimas, kurio metu Ida-Sofie Barkerud skaitė atvirą paskaitą apie Samių tautos istoriją, taip pat vyko tradicinių rankdarbių kursai.
  • 2023 m. lapkričio 10 ir 11 d. Skandinavistikos centre viešėjo Švedijos teatrų kritikas ir kultūros žurnalistas Larsas Ringas, kuris skaitė paskaitas apie švedų kultūros veikėjus Kristiną Lugn ir Larsą Noréną.
  • 2023 m. spalio 3 d. vyko Henriko Ibseno seminaras, kuriame dalyvavo profesorė Olivia Noble Gunn iš Vašingtono universiteto ir VU kolegos.
  • 2023 m. spalio 2 d. 314 auditorijoje vyko sociolingvistės paskaita „Švietimas dviem kalbomis“ („Education in Two Languages“), skirta dvikalbystei, paveldo kalboms ir tautinių mažumų švietimui.
  • 2023 m. rugsėjo 30 d. 314 auditorijoje vyko profesorės Rosos Magnusdóttir (Islandijos universitetas) paskaita „Komunistų gyvenimai Šaltojo karo Islandijoje“ („Communist Lives in Cold War Iceland“).

Kiti reikšmingi renginiai ir leidiniai

  • Academia Nordica - edukacinė diena 10-12 klasių moksleiviams, vykstanti Skandinavistikos centre Vilniaus universitete. Renginys supažindina moksleivius su Šiaurės šalių kalbomis ir kultūromis bei studijų galimybėmis.
  • Išleistas naujas „Scandinavistica Vilnensis“ serijos leidinys - rinkinys „ISLANDŲ SAGOS“.
  • 2024 m. vasario 27 d. 12:00 val. VU Kauno fakulteto V. Žulio auditorijoje vyko susitikimas su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro lektore Ramune Dambrauskaite Muraliene. Susitikimo metu pristatytas Šiaurės Ministrų Tarybos finansuojamas „Nordplus“ projektas „Lingvis Swedish for the Baltics“. Pristatytos dvi projekto metu sukurtos mobiliosios programėlės švedų kalbos mokymuisi: viena teikia interaktyvią kalbinę pagalbą 32 kalbomis, kita - SPRÅKKRAFT LIVE - skirta švedų kalba skaitomų paskaitų transkribavimui ir nežinomų žodžių vertimui.
  • 2024 m. kovo 3 d. 11 val. 314 auditorijoje vyko Švedijos ambasadoriaus Larso Wahlundo paskaita švedų kalba apie Švedijos universitetų studentų organizacijas, vadinamas „nationer“.
Studentų susirinkimo ar paskaitos iliustracija

Šiaurės šalių kultūros įtaka ir tyrimų plėtra

Skandinavistikos centro veikla apima ne tik kalbos, bet ir sociologinius, istorinius tyrimus. Pavyzdžiui, seminaras „Gerosios motinos“ ir (naci)onalizmai: Lietuvos, autoritarinės Rusijos ir postsocialistinių migrantų motinų Švedijoje atvejai“, pristatytas Ievos Bisgirskaitės ir kolegių Yulios Gradskovos ir Sheylos Yzdanpanah, analizuoja sudėtingus motinystės ir nacionalizmo ryšius skirtinguose kontekstuose. Taip pat verta paminėti Stokholmo universiteto profesorės Catrin Norrby seminarą. Taip pat virtualią paskaitą „Gerovė, motinystė ir nacionalizmas: Švedijos pavyzdys“ („Welfare, Motherhood, and Nationalism: The Swedish Example“).

Lietuvoje vis dar atrandami nauji „Vikingų palikimo“ aspektai, o Skandinavistikos centras Vilniaus universitete vaidina svarbų vaidmenį puoselėjant ir plėtojant Šiaurės šalių kultūros ir kalbos tyrimus, jungiančius įvairias šalis ir disciplinas.

tags: #viking #legacy #lietuviskai

Populiarūs įrašai: