Pastaruoju metu pasaulyje ir Lietuvoje užfiksuota įvairių laivų bei kitų transporto priemonių avarijų ir incidentų, reikalaujančių skubių tyrimų ir atsakomųjų veiksmų. Šioje apžvalgoje detaliai aptariami įvykiai, jų priežastys, padariniai ir atsakingų institucijų reakcija.
JAV Branduolinio Povandeninio Laivo „USS Connecticut“ Avarija
Nelaimė ištiko JAV branduolinį laivą, kai 2021 m. spalio 2 d., plaukiodamas Pietų Kinijos jūroje, vienas vertingiausių JAV karinio jūrų laivyno povandeninių laivų USS Connecticut (SSN-22) patyrė didelę žalą. Laivas vis dar remontuojamas, o tai amerikiečiams kelia daug iššūkių.
Incidento aplinkybės ir žalos mastas
Galimas USS Connecticut nuskendimas ar nurašymas būtų didžiulis smūgis JAV kariniam jūrų laivynui, atsižvelgiant į tai, kad buvo pastatyti tik trys „Seawolf“ klasės povandeniniai laivai. Buvo vertinamas žalos mastas. Kaip tuo metu pranešė „Forbes“, iš pradžių tikėtasi, kad JAV Kongresas 2021 m. gruodžio mėn. patvirtins USS Connecticut rekonstrukcijos biudžetą. Biudžetas siekė 50 mln. dolerių, iš kurių vien 10 mln. dolerių turėjo būti skirti naujam laivo, kuris patyrė didžiausią žalą, priekio kupolui.
Remonto procesas ir numatoma pabaiga
USS Connecticut tebėra PSNS-IMF bazėje. Remontas prasidėjo 2023 m. vasarį. Laivo remontas atliekamas pagal išplėstinį remontą su pasirinktu ribotu prieinamumu - techninės priežiūros procesą, kuris taikomas visiems JAV povandeniniams laivams per visą jų eksploatavimo laiką. Remiantis naujausia JAV karinio jūrų laivyno spaudos biuro pateikta informacija, „The War Zone“ praneša, kad tikimasi, jog USS Connecticut remontas bus baigtas ir laivas grįš į tarnybą iki 2026 m. pabaigos. Užsitęsęs remontas yra dėl to, kad tai tik vienas iš trijų savo klasės laivų. Įprasta procedūra tokiose situacijose yra gauti dalis iš panašių laivų, kurie jau buvo išmontuoti.
„Seawolf“ klasės povandeninių laivų ypatybės
USS Connecticut priklauso „Seawolf“ klasei. Šie laivai buvo suprojektuoti devintajame dešimtmetyje. Tuo metu jie buvo įsivaizduojami kaip dideli atakos laivai, kurių pagrindinė užduotis - sunaikinti sovietinius povandeninius laivus. „Seawolf“ klasės laivai yra varomi branduoliniais varikliais, juose įrengti 220 MW galios S6W reaktoriai, kurių maksimali rotoriaus veleno galia dėl dviejų garo turbinų siekia iki 43 MW. Jų maksimalus greitis siekia iki 65 km/val. Dar prieš pradedant eksploatuoti pirmąjį naujos klasės laivą (USS Seawolf priimtas 1997 m.), žlugo SSRS, o kartu iškilo ir didelių karo meto išlaidų poreikis JAV. Šiuo metu „Seawolf“ klasės laivus Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas naudoja kaip daugiafunkcinius laivus. Trečiasis laivas, USS Jimmy Carter, yra specialus poklasis, pasižymintis specialia korpuso sekcija, kuri laivą prailgina 30 metrų.
Incidentas su Lietuvos Vėliava Plaukiojančiu Krovininiu Laivu „Aramis“
Rugsėjo 28 d. Prancūzijos Ronos upėje į du tiltus atsitrenkęs krovininis laivas „Aramis“, plaukiojęs su Lietuvos vėliava, patyrė sunkią avariją. Tarp šešių įgulos narių buvo ir keli klaipėdiečiai. Svarbiausia, kad žmonės avarijos metu stipriai nenukentėjo, tačiau pats incidentas traktuojamas kaip sunkus. Laivas avarijos metu buvo sulaužytas.
Kruizinių Laivų Incidentai: Hantaviruso Protrūkis ir Žmogiškosios Tragedijos
Hantaviruso protrūkis laive „MV Hondius“
Kruizinis laivas „MV Hondius“ pasaulio dėmesio centre atsidūrė, kai Jungtinių Tautų (JT) sveikatos agentūrai buvo pranešta, kad jame mirė trys keleiviai, įtariama - nuo hantaviruso. Bendrovė „Oceanwide Expeditions“ pranešė, kad mirusios olandės kūne buvo aptiktas hantavirusas. Laboratoriniais tyrimais patvirtinta, kad dar vienas keleivis užsikrėtė hantavirusu ir šiuo metu gydomas intensyviosios terapijos skyriuje Pietų Afrikoje. Laive taip pat yra įtariamų hantaviruso atvejų. Hantavirusas žmonėms gali sukelti karščiavimą ir sunkias kvėpavimo takų ligas. Paprastai užsikrečiama per sąlytį su užsikrėtusių graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis. Pasak PSO, užsikrėtimas nuo žmogaus žmogui yra retas. Žmonės paprastai užsikrečia įkvėpdami pakilusias dulkes, pavyzdžiui, valydami dulkėtą sandėlį ar palėpę, arba per įkandimus.
Prancūzijos žiniasklaida, remdamasi šalies Sveikatos apsaugos ministerija, pranešė, kad, jeigu informacija bus patvirtinta, tai bus pirmas laive nebuvęs asmuo, užsikrėtęs šia infekcija. Susirgęs Prancūzijos pilietis buvo nustatytas atsekant patvirtintų užsikrėtusiųjų kontaktus. Šiuo metu atliekami tyrimai nustatyti, ar plinta vadinamoji Andų atmaina - vienintelis hantaviruso štamas, kuris gali būti perduodamas tarp žmonių. Į Prancūzijos sveikatos ministeriją kreiptasi dėl išsamesnės informacijos.
Į laivą „MV Hondius“, kuriame kilo mirtinas hantaviruso protrūkis, atvyko du infekcinių ligų specialistai iš Nyderlandų. „Du infekcinių ligų gydytojai, šiuo metu keliaujantys iš Nyderlandų, įlips į laivą „MV Hondius“ ir liks jame po numatomo išplaukimo iš Žaliojo Kyšulio salų“, - teigiama bendrovės „Oceanwide Expeditions“ pranešime. Šie gydytojai į laivą įlips tik sėkmingai perkėlus tris žmones, iš kurių du kenčia nuo „ūmių simptomų“. Trečiasis asmuo yra artimas keleivio, mirusio laive gegužės 2 d., kontaktas. Operatorius teigė, kad laive jau yra „papildomas medicinos specialistas“. Svarstoma galimybė plaukti į Kanarų salas, o Las Palmas Gran Kanarijoje arba Tenerifė svarstomos kaip galimos išlipimo vietos likusiems keleiviams, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas.
Migrantų laivo tragedija Viduržemio jūroje
Viduržemio jūroje naktį nuskendo laivas, gabenęs nelegalius imigrantus iš Afrikos į Europą. Manoma, kad laive iš viso galėjo būti apie 100 žmonių, tačiau išgelbėti tik 54 jo keleiviai. Kitų likimas nežinomas. RIA Novosti duomenimis, gelbėjimo operacija truko visą penktadienį.
Geležinkelių Transporto Avarijos Lietuvoje
Bendrovė LTG tiria per savaitgalį įvykusias dvi traukinių avarijas Lietuvoje. Abiem atvejais žmonės nenukentėjo, tačiau teko stabdyti keleivinius traukinius ir žmones gabenti kitais būdais. Eismas yra atnaujintas, tačiau, deja, šiek tiek išlieka vėlavimai. Gudžiūnuose maršrutų Vilnius-Klaipėda, Vilnius-Šiauliai, Kaunas-Šiauliai ir Vilnius-Ryga eismas gali vėluoti iki maždaug 30 minučių.
LTG tyrimas ir galimos priežastys
Pasak pareigūnės S. Trinkūnaitės-Rimkienės, vertinti ir daryti prielaidas apie incidentą dar per anksti. „Visa geležinkelių struktūra yra vienas sudėtingas mechanizmas, todėl išskirti tų ruožų kažkokių subtilybių, matyt, negalėčiau. Tai tiesiog palikime kolegoms įvertinti tas situacijas ir pasidalinsime išvadomis“, - kalbėjo ji. Anot jos, tokių avarijų pasitaiko itin retai - vos kartą per kelerius metus. Esą avarijas lėmė techninės ir žmogiškos klaidos.
Buvo atmestos versijos apie kokias nors sabotažo galimybes arba diversijas. „Vyksta tyrimas ir labai užbėgti jam už akių nenorėčiau“, - komentavo vienas ekspertų apie avariją Kėdainių rajone. „Kiek teko domėtis ir skaityti ataskaitas, kuriose yra žmonių parodymai, lyg ir vagonai buvo atsikabinę nuo sąstato, bet tai mažai tikėtina priežastis, nes jeigu vagonai atsikabina nuo sąstato, jie neturi nuvažiuoti nuo bėgių, sąstatas turi sustoti. Turbūt tyrimas atsakys į šį klausimą išsamiau.“ Avarija įvyko sistemoje, kur susikerta keletas geležinkelio sistemų - ir europinė geležinkelio sistema, ir plačioji vėžė. „Tai ten yra ypač sudėtingas mazgas, kuris reikalauja ypatingo dėmesio“, - pabrėžė ekspertas. „Kiek teko matyti nuotraukų iš įvykio Jiesioje, kur yra nuvažiavę riedmenys, vagonai tai nauji, bet, pavyzdžiui, nuotraukoje aiškiai matosi, kad geltonas lokomotyvas yra sovietinis lokomotyvas, pritaikytas siaurajai vėžei. Tai irgi gali kelti klausimų, ar tikrai tokias priemones reikia naudoti tokiame geležinkelyje?“
Kaip nurodė prokuratūra, atsižvelgiant į šiuo metu turimą pradinę informaciją apie gegužės 1 d. ryte ir gegužės 2 d. naktį įvykusius geležinkelių transporto incidentus, ikiteisminiai tyrimai pradėti pagal Baudžiamojo kodekso 278 str.
Politikų susirūpinimas ir prevencijos poreikis
Lietuvos geležinkelių vadovams buvo duotos 2 savaitės, kad šie pateiktų aiškų planą, ką ir kaip reikia gerinti, kad tokios nelaimės nebepasikartotų. „Kol kas negaliu pasakyti, kaip čia bus, bet kad aptarsime situaciją, tai neabejoju“, - teigė vienas politikų. „Informacijos dar kol kas labai nedaug viešojoje erdvėje ir mes patys, kaip komiteto nariai, gauname labai ribotą informaciją. Viena labai aišku - jeigu per trumpą laiką įvyksta du įvykiai, tai jau ne atsitiktinumas. Vadinasi, kažkas nesuveikė sistemoje.“
Kalbama, kad galbūt avarijas lėmė bėgių nusidėvėjimas, riedmenų būklė ar priežiūros kokybės trūkumas. „Tiek vienu, tiek kitu atveju po tyrimo tikrai turės būti atsakymai, nes jei technika nesuveikė, reikia žiūrėti, ar priežiūra laiku daroma, ar profesionaliai atliekama“, - pažymėjo politikas. „Po tyrimo bus ne tik konstatuojamas faktas, bet ir gilesni atsakymai mums. Tai rūpės ir politikams, nes tai vis dėlto susiję su žmonių saugumu kelionių metu. Neduok Dieve, būtų kažkokia nelaimė, žmonės nukentėtų ar žūtų. Tai būtų labai sudėtinga ir blogai.“
„Girdėjau kalbant LTG atstovę, kad nežino, ar policija tiria, ar ne, tai aš manau, kad ne tik policija tiria. Čia turėjo suveikti visa sistema“, - pabrėžė politikas. „Mums, politikams, NSGK komiteto nariams, bus labai svarbu sužinoti, ar mes reaguojame į faktus, ar prevenciškai gerai veikiame. Jeigu neveikiam, ko mums trūksta? Tai kol kas laukiam informacijos. Šią savaitę prasidės posėdžiai.“