Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie baudas, susijusias su augalų, grybų ir medžių naikinimu, žalojimu ar netinkamu naudojimu Lietuvoje. Taip pat aptariami integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) principai, kurių privalo laikytis profesionalieji augalų apsaugos produktų (AAP) naudotojai, siekiant tausaus pesticidų naudojimo ir aplinkosaugos.
Griežtesnės baudos už saugomų augalų ir grybų naikinimą
Ketinama griežtinti baudas už saugomų augalų bei grybų naudojimą ar naikinimą. Seimo plenariniame posėdyje rengiamasi svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto jau palaimintą Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektą, kuriuo numatoma keisti esamą baudų sistemą. Pagal naująjį variantą, neteisėtas saugomų laukinių augalų ar grybų rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos arba gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas užtrauktų baudą nuo 100 iki 1000 litų.
Pareigūnams už tokias veikas bauda siektų nuo 200 iki 2000 litų. Šiuo metu ji yra nuo 500 iki 1000 litų.
Kaip pasitikrinti informaciją apie paskirtas administracines baudas?
VMI turimą informaciją apie Jums paskirtų administracinių baudų prievoles galite pasitikrinti prisijungę prie Mano VMI sistemos. Pradžios lango skiltyje „Mokesčiai ir baudos“ rasite aktualią informaciją apie paskirtas administracines baudas ir nesumokėtas sumas, nusižengimų padarymo datas, baudų sumas, sumokėjimo terminus bei nusižengimų identifikacinius kodus (ROIK).
Detalią konkrečios baudos prievolės informaciją galite peržiūrėti paspaudę ant norimos peržiūrėti baudos prievolės eilutės. Informaciją apie administracinių baudų prievoles, paskirtas nuo 2015 m. liepos 1 d., galite peržiūrėti Mano VMI sistemoje užsisakę administracinių baudų ataskaitą skiltyje „Ataskaitos“.
Informacija apie paskirtas baudas pateikiama pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis, kur atitinkamos institucijos pareigūnai, paskyrę baudas, registruoja pažeidimus.
Informaciją, susijusią su pažeidimo, už kurį skirta bauda, aplinkybėmis (už kokį pažeidimą paskirta bauda, kurioje vietoje padarytas pažeidimas, kokia institucija paskyrė baudą ir kt.), galite patikrinti prisijungę prie Informatikos ir ryšių departamento paslaugų portalo, adresu epaslaugos.ird.lt/, skiltyje „Administraciniai nusižengimai −> Administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims“, arba tiesiogiai kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą už AN.
Integruota kenksmingųjų organizmų kontrolė (IKOK)
Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos primena svarbiausius Integruotos kenksmingųjų organizmų (kenkėjų) kontrolės (IKOK) bendruosius principus bei ragina jų laikytis.
Kas yra IKOK ir kodėl svarbu jos laikytis?
IKOK - tai augalų apsaugos nuo kenkėjų tam tikrų metodų įvertinimas ir parinkimas, ekonomiškai ir ekologiškai pagrįstas augalų apsaugos produktų (AAP) ir kitų priemonių naudojimas siekiant sustabdyti kenkmingųjų organizmų populiacijos vystymąsi, mažinti riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, išauginti sveikus augalus ir kuo mažiau pažeisti ekosistemas.
Taikant IKOK, pirmenybė teikiama necheminiams augalų apsaugos metodams, jei jie apsaugo nuo kenkėjų ir (ar) juos sunaikina. Be to, kruopščiai išnagrinėjami visi galimi kontrolės būdai ir AAP naudojami tik tuomet, kai kitos priemonės neužtikrina pakankamos kenkėjų kontrolės. Tinkamai parenkant ir naudojant IKOK priemones AAP liekanų maiste, pašaruose ir aplinkoje būna mažiau, gerėja pusiausyra tarp ekosistemų.
IKOK reikalavimų teisinis pagrindas ir prievolės
IKOK reikalavimai nenauji, jie įtvirtinti 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) Nr. 2009/128/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiai naudoti pesticidus. Direktyvoje nustatyta, kad IKOK bendrųjų principų Europos Sąjungos valstybių profesionalieji AAP naudotojai turi laikytis nuo 2014 m. Europos Komisija 2019 m. Lietuvoje atliko auditą dėl tausaus pesticidų naudojimo ir pateikė rekomendaciją, kuri buvo susijusi su nepakankamu IKOK bendrųjų principų taikymo ir priežiūros reglamentavimu.
Atsižvelgus į tai, 2022 m. buvo pakeistas Augalų apsaugos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 „Dėl augalų apsaugos plano patvirtinimo“, kurio 3 priede išsamiai išdėstyti IKOK bendrieji principai ir jų taikymo reikalavimai, įsigalioję 2022 m. liepos 1 d. Profesionaliesiems AAP naudotojams jų laikytis privaloma.
IKOK bendrųjų principų sudėtinės dalys
Pagrindinę IKOK priemonių dalį sudaro prevencinės priemonės:
- Tinkama augalų kaita: tame pačiame lauke augalai negali būti auginami ilgiau nei vienus metus/dvejus metus su posėliu.
- Geras dirvos paruošimas sėjai: sėja reikiamu gyliu, palankiais terminais, rekomenduotina norma / arba juostinis žemės dirbimas su sėja / arba beariminis žemės dirbimas / arba tiesioginė sėja.
- Sertifikuota sėkla: bent dalis pasėlių apsėjama sertifikuota sėkla arba auginamos veislės, įrašytos į Nacionalinį veislių sąrašą.
- Tręšimas / kalkinimas: pagal dirvos agrocheminę sudėtį ir auginamų augalų poreikį.
- Įrangos priežiūra: žemės dirbimo, sėjos ir derliaus nuėmimo įrangos ir agregatų priežiūra (plauti, valyti ir kt.).
- Naudingųjų organizmų apsauga: naudojant nechemines technologijas ar augalų apsaugos priemones (tarpiniai pasėliai / arba žydinčių augalų juostos / arba piktžolių naikinimas mechaniniu būdu / arba kraštovaizdžio elementai).
Kenkėjų stebėsena ir prognozavimas:
- Stebėsena: savarankiškai vadovaujantis / arba naudojantis sprendimus teikiančių sistemų informacija / arba naudojantis kvalifikuotų konsultantų paslaugomis.
- Sprendimų priėmimas: dėl AAP naudojimo priėmimas remiantis stebėsenos duomenimis (feromoninės gaudyklės / arba sprendimus teikiančios sistemos informacija / arba dalyvavimas tausaus AAP naudojimo mokymuose).
Tinkamų kontrolės metodų parinkimas:
- Biologiniai, fiziniai ar necheminiai metodai: entomofagai, plėšriosios erkės, bakterijos ir kt. / arba kenkėjus atbaidantys augalai / arba piktžolių naikinimas mechaniniu būdu arba kt.
- Mažiau kenksmingų AAP parinkimas: kuo mažiau kenkiančių aplinkai ir žmogui AAP ar apdorojimo jais būdų parinkimas (AAP naudojimas pagal poreikį / arba mažos rizikos AAP naudojimas / arba dulksną mažinančios įrangos naudojimas).
- AAP naudojimas neviršijant būtinybės: AAP normų (kai nedraudžiama etiketėje) mažinimas / AAP naudojimas ne visame plote (atsižvelgiant į kenkėjų paplitimą).
- Kenkėjų atsparumo rizikos mažinimas: skirtingų cheminių grupių AAP naudojimas / arba skirtingo veikimo būdo AAP naudojimas.
Ar IKOK bendrieji principai taikomi tinkamai, išsamią informaciją rasite plano II skyriuje.
Labai svarbu, kad ūkininkai pasirinktų ir taikytų IKOK veiksmingas priemones, kasmet jas įsivertintų (naudodami plano 6 priede nurodytą anketą arba užpildydami laisvos formos įsivertinimą). Įsivertinimo rezultatai turi būti saugomi penkerius metus.
Mokslininkai, remdamiesi atliktų tyrimų duomenimis, yra parengę IKOK gaires pagrindiniams lauko, sodo ir daržo augalams. Jose pateikta medžiaga gali padėti pasirinkti tinkamiausią auginimo technologiją, mažinančią derliaus priklausomybę nuo cheminių AAP naudojimo. Jas galite rasti internete.
IKOK kontrolė ir sankcijos
IKOK bendrųjų principų taikymo reikalavimų priežiūrą pavesta atlikti Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Klausimyną, taikomą reikalavimams patikrinti, galite rasti internete.
Už IKOK bendrųjų principų laikymosi pažeidimus numatyta LR administracinių nusižengimų kodekso 3427 straipsnyje numatyta atsakomybė: bauda fiziniams asmenims - 30-100 Eur, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 60-150 Eur.
Leidimų medžių genėjimui ir kirtimui reikalavimai bei baudos
Lietuvoje norint gauti leidimą medžių genėjimui ar kirtimui, būtina atsižvelgti į šiuos reikalavimus:
1. Saugotinų želdinių nustatymas
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 206, saugotinais želdiniais laikomi tam tikrose vietose augantys medžiai ir krūmai, atitinkantys nustatytus kriterijus. Pavyzdžiui, privačioje žemėje miestuose ir miesteliuose saugotinais laikomi ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, bukai, liepos, maumedžiai, beržai ir pušys, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 20 cm ar didesnis. Ne mieste šių rūšių medžiai laikomi saugotinais, jei jų skersmuo yra 30 cm ar didesnis.
2. Leidimo poreikis
Jei planuojama kirsti ar intensyviai genėti (pašalinant daugiau nei 30% lajos tūrio) saugotinus želdinius, būtina gauti savivaldybės išduodamą leidimą. Leidimo nereikia, jei medžiai nėra priskirti saugotiniems arba jei jie auga privačiose namų valdose ir neatitinka saugotinų želdinių kriterijų.
3. Medžių vertinimas
Medžių skersmuo matuojamas 1,3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Vertinant, ar medis priskirtinas saugotiniems, atsižvelgiama į jo rūšį, skersmenį ir augimo vietą. Jei kyla abejonių dėl konkretaus medžio statuso, rekomenduojama kreiptis į vietos savivaldybę arba konsultuotis su specialistais.
4. Atsakomybė už savavališką kirtimą
Neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia administracinę atsakomybę. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, asmenims gali būti skiriama bauda nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 80 iki 300 eurų.
tags: #vejos #naikinimas #bauda