Automobilio akumuliatorius yra itin svarbus transporto priemonės komponentas, užtikrinantis jos sklandų ir efektyvų veikimą. Laiku įkrautas akumuliatorius ne tik užtikrina, kad automobilis lengvai užsives bet kada ir bet kur, bet ir ženkliai pratęsia akumuliatoriaus tarnavimo laiką. Akumuliatorių baterijos gali būti sugadinamos arba anksčiau laiko susidėvėti dėl eilės tipinių procesų, vykstančių baterijos viduje. Šių procesų intensyvumą dažniausiai lemia kitų automobilio sistemų nukrypimai nuo normalių parametrų ir itin intensyvi akumuliatoriaus eksploatacija. Todėl kiekvienam vairuotojui svarbu žinoti, kaip tinkamai prižiūrėti ir įkrauti akumuliatorių, siekiant išvengti netikėtų gedimų.
Įtampos kritimų svarba automobilio elektros sistemoje
Įtampos kritimai automobilio elektros sistemoje yra situacijos, kai elektrinė įtampa nukrenta žemiau optimalaus 12-14V lygio. Šie kritimai atsiranda dėl padidėjusios apkrovos, prastų jungčių, sugedusių komponentų ar laidų nesuderinamumo. Net 35% visų elektros gedimų šiuolaikiniuose automobiliuose yra susiję su įtampos kritimais, o ne su visišku komponento gedimu. Standartinėje 12V automobilio sistemoje įtampos kritimai gali atrodyti nedideli, tačiau jie turi kritinės reikšmės. Lietuvos sąlygomis, kur žiemos temperatūros gali nukristi žemiau -20°C, įtampos kritimų problemos tampa dar aktualesnės.
Akumuliatoriaus įtampos normos ir įkrovos lygis
Modernių automobilių elektros sistemoje galioja konkretūs įtampos standartai. Visiškai pakrautas automobilio akumuliatorius turi siekti apie 12,6-12,8 voltų įtampą po 12 valandų ramybės būsenos (kai automobilis nebuvo užvestas). Šis voltų diapazonas rodo, kad akumuliatorius yra sveikas ir pilnai pakrautas. Kai akumuliatoriaus įtampa nukrenta iki 12,4 voltų, tai reiškia, kad jis yra apie 75% pakrautas. Jei įtampa sumažėja iki 12,0 voltų, akumuliatorius yra tik apie 25% pakrautas. Verta pastebėti, kad įtampai esant žemiau 11,9 voltų, tai rodo, jog akumuliatorius yra beveik visiškai išsikrovęs ir reikalingas skubus jo įkrovimas. Įtampa nuo 12,45 iki 12,6 V paprastai yra laikino nepakankamo įkrovimo rezultatas, tačiau dėl to nereikia nieko daryti - automobiliui ilgiau pavažiavus ji turėtų grįžti į normalią būseną.
Kiekvienas automobilio akumuliatorius, kurio nominali įtampa yra 12 V, susideda iš šešių sekcijų, kurių kiekviena išskiria maždaug 2,1 V įtampą. Visiškai įkrauto akumuliatoriaus įtampa yra 2,12 x 6 = 12,72V.
Veikiant varikliui, automobilio akumuliatorius turi įsikrauti pats. Generatorius yra atsakingas už akumuliatoriaus įkrovimą tiekiant jam srovę. Užvedus automobilį, akumuliatoriaus įtampa turėtų būti tarp 13.7 V ir 14.5 V. Įtampa tarp bet kurių vartotojų neturėtų skirtis daugiau nei 0.2V veikiant tai pačiai apkrovai. Startuojant leistinas kritimas iki 9.6V, tačiau ne ilgiau kaip 3 sekundes. Leistinos įtampos normos nėra atsitiktinės - jos yra paremtos automobilio elektronikos sistemos veikimo principais ir saugos reikalavimais.
AGM (Absorbent Glass Mat) ir GEL tipo akumuliatoriai, kurie vis dažniau naudojami šiuolaikiniuose automobiliuose, turi kiek kitokias įtampos normas. AGM akumuliatoriaus pilna įkrova atitinka 12.8-12.9V, o GEL akumuliatoriaus - 12.7-12.8V.
Pagrindinės akumuliatoriaus įtampos kritimo ir gedimų priežastys
Įtampos kritimai automobiliuose dažniausiai atsiranda dėl šių priežasčių:
- Nusidėvėjusio ar nepilnai įkrauto akumuliatoriaus: Tai yra dažniausias įtampos kritimų šaltinis, sudarantis apie 75% atvejų. Jei akumuliatoriaus įtampa esant ramybės būsenos yra mažesnė nei 12,4 V, tai reiškia, kad akumuliatorius įkrautas maždaug 60 proc. Jei reguliariai važinėjančiame automobilyje įkrovimo įtampa yra mažesnė nei 12,4 V, tai gali reikšti, kad akumuliatorius sugedo arba susidėvėjo.
- Prastų elektros jungčių ar korozijos: Šios problemos sudaro apie 15% visų įtampos kritimo problemų. Korozija ant akumuliatoriaus gnybtų, pažeisti laidai ar prasti kontaktai trukdo efektyviam srovės atidavimui. Šios problemos itin aktualios Lietuvoje, kur keliai žiemą barstomi druskos mišiniais, didinančiais korozijos riziką.
- Generatoriaus gedimų: Generatoriaus gedimai pasireiškia rečiau (apie 10% atvejų), tačiau gali sukelti didesnius įtampos kritimus. Šiuolaikiniai generatoriai turi įkrovimo reguliatorius, kurie palaiko stabilią 13.8-14.4V įtampą. Generatorius privalo palaikyti stabilią įtampą automobilio elektros sistemoje nepriklausomai nuo variklio sūkių ir apkrovos. Jei generatorius neveikia tinkamai arba jo diržas praslysta, akumuliatorius negauna pakankamai įkrovimo.
- Per plonų elektros laidų naudojimo aukštos apkrovos sistemose: Tai dažna problema, ypač modifikuotuose automobiliuose. Pavyzdžiui, 4 mm² laidas, pagal standartus galintis saugiai perduoti iki 30 amperų srovę, prie 25 amperų apkrovos sukelia 0.21V įtampos kritimą 1 metro atkarpoje.
- Papildomų vartotojų prijungimo nesilaikant saugos reikalavimų: Automobiliuose dažnai naudojami tokie prietaisai kaip navigacijos įrenginiai, stacionarios šildymo sistemos, pramoginės sistemos ir kt., kuriems reikia papildomos energijos. Tai gali lemti originalaus akumuliatoriaus talpos nepakankamumą ir jo gyvavimo laiko sutrumpėjimą. Šiuolaikiniuose automobiliuose energijos poreikis viršija generatoriaus galią, todėl kyla grėsmė akumuliatorių greičiau iškrauti.
Išaugęs elektros prietaisų naudojimas šiuolaikiniuose automobiliuose
Akumuliatoriams keliami reikalavimai vis didėja sulig kiekviena naujų automobilių karta. Iš tiesų, didėjantis elektros prietaisų naudojimas automobiliuose - tikras iššūkis akumuliatoriams. Moderniuose automobiliuose energijos poreikis viršija generatoriaus galią, todėl kyla grėsmė akumuliatorius greičiau iškrauti. Šiuo metu įprasta, kad daugiau kaip 100 prietaisų automobilyje elektros galios poreikis siekia 5000 W. Tai dažnai nulemia neigiamą energijos balansą akumuliatoriaus sąskaita ir priešlaikinį jo išsikrovimą.
Originalus automobilio gamintojo akumuliatorius nepakankamos talpos ir galios
Automobilių gamintojai, taupydami išlaidas, montuoja akumuliatorius, kurių galia ir talpa paprasčiausiai yra nepakankamos. Todėl dažnai akumuliatorius yra nepajėgus tiekti reikiamos energijos visiems automobilyje esantiems prietaisams. Jeigu akumuliatoriaus kompiuterinė sistema nesuveikia, tada akumuliatorius yra iškraunamas ir palaipsniui gadinamas.
Šalčio poveikis
Šaltis yra pagrindinis akumuliatoriaus priešas. Esant -20°C baterijos talpa gali sumažėti perpus. Jei akumuliatorius jau silpnas, žiemos rytas gali tapti paskutiniu kartu, kai automobilis užsiveda. Kai oro temperatūra nukrenta žemiau 0° C, akumuliatorius šiuolaikiniame automobilyje nepakankamai įkraunamas. Esant labai žemai oro temperatūrai, variklio alyva sutirštėja ir variklis sunkiau užvedamas. Tuo pačiu metu akumuliatorius neigiamai veikiamas dėl galios sumažėjimo, kadangi dėl šalčio cheminė reakcija tampa lėtesnė. Net kai oro temperatūra yra tik šiek tiek žemiau 0°C, variklio užvedimo energijos poreikis išauga 50 proc. lyginant su kambario temperatūra, o tuo tarpu net gerai įkrautas akumuliatorius, esant minusinei temperatūrai, maksimaliai turi 80 proc. galios pajėgumo.
Nereguliarūs ir trumpų atstumų važiavimai
Nereguliarūs ir trumpų atstumų važinėjimo įpročiai gali sutrumpinti akumuliatoriaus tarnavimo laiką, nes akumuliatorius ilgai būna iš dalies iškrautas. Akumuliatorius dažnai naudojamas ne pilnai įkrautas. Kuo dažniau automobilio akumuliatorius yra iškraunamas, tuo greičiau jis sensta ir dėvisi. Esant 20 proc. iškrovai, akumuliatoriaus tarnavimo laikas yra maždaug penkis kartus ilgesnis nei esant 50 proc. iškrovai.
Akumuliatoriaus vidiniai defektai ir procesai
Akumuliatoriaus viduje gali vykti įvairūs procesai, kurie sutrumpina jo tarnavimo laiką ir sukelia įtampos kritimą:
Perteklinis įkrovimas (elektrolito "virimas")
Perteklinis krovimas sąlygoja gausesnį dujų išsiskyrimą, akumuliatoriaus elektrolitas pradeda „virti“. Toks „virimas“ ardo aktyviąją plokštelių masę, ypatingai teigiamų. Irimo metu susidariusios nuosėdos kaupiasi sekcijos dugne sudarydamos tirštą rudą masę, kuri gali pažeisti tiek pačias plokšteles, tiek ir separatorius. Dėl pastovaus elektrolito virimo išgaruoja vanduo, todėl būtini dažnesni sekcijų papildymai distiliuotu vandeniu.
Ilgalaikė nepakankama įkrova (sulfatacija)
Ilgalaikė nepakankama įkrova sąlygoja progresuojantį elektrolito tankio mažėjimą ir šviesesnę plokštelių spalvą dėl smulkių baltų miltelinės struktūros švino sulfato nuosėdų. Šis nuosėdų sluoksnis auga kiekvienąkart naujai įkraunant akumuliatorių, gadindamas vieną ar kelias akumuliatoriaus sekcijas. Jei akumuliatoriaus įtampa žemesnė negu 12,20V, prasideda labai sparti žemos įtampos korozija. Švino sulfatų formavimasis ant sekcijų plokštelių paviršiaus arba aktyviosios masės akutėse vadinamas sulfatacija. Normalaus lygio sulfatacija - neišvengiama akumuliatoriuje vykstančių procesų pasekmė ir nėra kenksminga, tačiau intensyvesnė sulfatacija gali pakenkti plokštelėms ir baterijai.
Korpuso įtrūkimai ir elektrolito nuotėkis
Išoriniai korpuso sienelės įtrūkimai gali būti pastebimi dėka besisunkiančio elektrolito, tačiau vidinių pertvarų įtrūkimus aptikti gan keblu. Vidinis įtrūkimas tarp sekcijų dažniausiai pasireiškia vienos arba dviejų gretimų sekcijų savaiminiu išsikrovimu. Nepageidautinas srovės nuotėkis atsiranda trūkimo vietoje per elektrolitą.
Trumpasis sujungimas sekcijos viduje
Trumpas sujungimas sekcijos viduje tarp teigiamų ir neigiamų plokštelių dažniausiai įvyksta dėl pažeisto separatoriaus, susidariusių nuosėdų sekcijos dugne arba švino sulfatų kristalinių prieaugų. Dažniausi trumpojo jungimo sekcijoje simptomai - elektrolito tankio mažėjimas, greita savaiminė iškrova, akumuliatoriaus įtampos kritimas esant pilnai įkrautoms sekcijoms. Akumuliatoriaus su užtrumpinta sekcija įtampa matavimo metu dažniausiai neviršija 11,2V.
Sudėvėtas akumuliatorius
Sudėvėtas akumuliatorius paprastai nebeturi tokios talpos, kokia priklauso pagal jo tipą, netgi esant pakankamiems krovimo parametrams. Kiti akumuliatoriaus susidėvėjimo požymiai - rudas, kavos spalvos elektrolitas ir rudos spalvos apnašos ant plokštelių ir jas jungiančių tiltelių.
Plokštelių deformacijos ir išsipūtimas
Jeigu elektrolito lygis sekcijose ilgesnį laiką būna žemesnis plokštelių viršutinės dalies lygio, prasideda nenormalus pagreitintos plokštelių sulfatacijos procesas, kurio pasekmė - sekcijos plokštelių deformacijos (išsikraipymas, išsipūtimas). Tai dažniausiai atsitinka laiku nepapildant išgaravusio vandens sekcijose.
Akumuliatoriaus užšalimas
Užšalimas kai kuriais atvejais gali visiškai sugadinti akumuliatorių bateriją. Užšalimo proceso metu iš elektrolito išsiskiria ledo kristalai. Formuodamiesi plokštelių aktyviojoje masėje jie plečia ją iš vidaus. Normaliomis eksploatacijos sąlygomis užšąla tik iškrauti akumuliatoriai, kurių sekcijose likęs tik vanduo.
Elektrolito užteršimas
Elektrolitas dažniausiai užsiteršia išsiskiriant rūgšties priemaišoms arba švino priemaišoms iš plokštelių. Priemaišos gali išsiskirti ir iš nekokybiško distiliuoto vandens papildant akumuliatoriaus sekcijas. Kai kurių tipų priemaišos, pavyzdžiui, geležies priemaišos, gali būti pavojingos akumuliatoriui.
Aktyviosios masės ištrupėjimas
Aktyvioji masė dažniausiai ištrupa teigiamose plokštelėse, neigiamose plokštelėse šis reiškinys pasitaiko rečiau. Priežastys gali būti įvairios: aktyvioji masė nepakankamai tvirtai laikosi plokštelės tinklelyje, pati plokštelė pagaminta nekokybiškai arba išsipūtusi nuo ilgalaikių perkrovų, aktyvioji masė per daug kieta ir trapi.
Teigiamų plokštelių tinklelio korozija
Dažniausiai sutinkama teigiamų plokštelių tinklelio korozija. Tinklelio koroziją labiausiai provokuoja sulfato susidarymas. Korodavęs sluoksnis izoliuoja aktyvią plokštelės masę nuo tinklelio, trukdydamas normaliai įkrovai. Korozijos galimybė atsiranda ir susitraukus aktyviajai masei dėl nekokybiškos mišinio sudėties. Koroziją skatina ir kai kurios elektrolito priemaišos - acto, druskos ir azoto rūgštys.
Poliariškumo pasikeitimas
Baterijos poliariškumas gali būti pakeistas giliai iškrautą bateriją klaidingai prijungus prie pakrovimo įtaiso. Sekcijų plokštelių paviršius tampa grubus, kai kurios plokštelės nevisiškai pakeičia poliariškumą ir vienu metu turi ir teigiamos, ir neigiamos aktyviosios masės, ko pasekoje vyksta intensyvi savaiminė iškrova plokštelės viduje.
Plokštelių "augimas"
Teigiamos plokštelės eksploatacijos metu nepertraukiamai praranda savo aktyviąją masę ir tuo pat metu „prisiaugina“ ją iš naujo. Jei toks procesas visame plokštelės plote vyksta chaotiškai, atsiranda galimybė formuotis švino oksidui, kuris savo tūriu yra didesnis už šviną. Formuojantis vis daugiau oksido, plokštelės „ūgis“ didėja. Tokį defektą galima pastebėti vizualiai apžiūrint teigiamą gnybtą, jis būna pakilęs kartu su plastiku ir dažnai net išlinkęs.
Akumuliatoriaus įtampos diagnostika ir matavimas multimetru
Įtampos kritimų diagnostikai būtini keli pagrindiniai įrankiai, o pati diagnostika turi būti sisteminga ir metodiška.
Reikalingi įrankiai
- Kokybiškas skaitmeninis multimetras su ne mažesne nei 10MΩ vidine varža.
- Kontaktų valymo priemonės.
- Akumuliatoriaus apkrovos testeris (specializuota įranga).
- Idealus, bet ne visada būtinas: osciloskopas trumpalaikiams įtampos svyravimams fiksuoti.
Pasiruošimas matavimui
Akumuliatoriaus patikra multimetru prasideda nuo pasiruošimo:
- Visiškai išjunkite variklį ir išimkite raktą iš užvedimo spynos. Išjunkite visas šviesas, radiją ir kitus prietaisus.
- Atidarykite kapotą ir suraskite akumuliatorių. Apžiūrėkite gnybtus. Jei matote baltas ar žalsvos spalvos nuosėdas, nuvalykite jas vieliniu šepetėliu. Nešvarūs gnybtai duoda netikslų rodmenį.
- Matuoti reikia praėjus valandai po akumuliatoriaus įkrovimo, t. y. tiek atjungus įkroviklį, tiek važiavus automobiliu.
Matavimas multimetru
Patikrinti akumuliatorių su multimetru yra paprasta procedūra:
- Įjunkite multimetrą ir pasirinkite nuolatinės srovės (DC) įtampos režimą (žymimas raide V su tiesia linija arba brūkšneliais), geriausia naudoti automatinį matavimo intervalą arba intervalą iki 20 V. Svarbu nepasirinkti kintamosios srovės (AC) režimo, kuris žymimas V su banguota linija (~).
- Raudoną multimetro laidą prijunkite prie teigiamo (+) akumuliatoriaus gnybto. Juodą laidą prijunkite prie neigiamo (-) gnybto. Užtikrinkite tvirtą kontaktą.
- Pažvelkite į ekraną ir palaukite 3 iki 5 sekundžių, kol skaičiai nusistovės. Jei multimetras rodo neigiamą reikšmę (pvz., -12,5 V), tiesiog supainiojote laidų jungtis.
Akumuliatoriaus poilsio įtampa: Tai pagrindinis matavimas, kai variklis išjungtas bent 1 iki 2 valandas. Sveiko akumuliatoriaus poilsio įtampa turėtų siekti 12,6 V arba daugiau.
Generatoriaus įkrovimo įtampa: Paleiskite variklį ir tik tada prijunkite multimetrą prie akumuliatoriaus. Šis matavimas parodo, ar generatorius tinkamai krauna akumuliatorių. Jei matote mažiau nei 13,5 V (veikiant varikliui), generatorius gali neveikti tinkamai. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad įtampa ant akumuliatoriaus gnybtų paleidžiant variklį neturi nukristi žemiau negu 9,5 V.
Įtampa su apkrova: Veikiant varikliui, įjunkite žibintus, oro šildytuvą, šildomas sėdynes ir kitus prietaisus vienu metu. Įtampa neturėtų nukristi žemiau 13,0 V. Stiprus kritimas rodo, kad akumuliatorius nebepajėgia tiekti reikiamos srovės. Akumuliatoriaus patikrinimui užvedant automobilį, įtampa neturėtų nukristi žemiau 10 voltų. Jei įtampa stipriai nukrenta, akumuliatorius gali būti nusilpęs.
Įžeminimo grandinės tikrinimas: Matuokite įtampos kritimą tarp akumuliatoriaus neigiamo gnybto ir variklio bloko.
Pagrindinių maitinimo linijų tikrinimas: Matuokite įtampą tarp akumuliatoriaus teigiamo gnybto ir pagrindinio saugiklių bloko.
Įtampos kritimo matavimui grandinėje: Prijunkite multimetro zondus tiesiogiai prie komponento įėjimo ir išėjimo taškų, ne prie bendro įžeminimo. Pavyzdžiui, matuojant įtampos kritimą saugiklyje, vienas multimetro zondas liečia laidą prieš saugiklį, kitas - po saugiklio. Daugiau nei 65% įtampos kritimų aptinkama akumuliatoriaus gnybtų ir įžeminimo taškų srityje.
Kaip patikrinti automobilio akumuliatorių | AUTODOC
Rezultatų interpretavimas
- Virš 12,6 V: Viskas gerai, akumuliatorius pilnai įkrautas.
- 12,2-12,6 V: Akumuliatorius nepilnai įkrautas. Rekomenduojama pravažiuoti bent 30-60 minučių nepertraukiamai arba naudoti išorinį įkroviklį.
- Žemiau 12,0 V: Situacija rimta. Akumuliatorius išsikrovęs. Pirmiausia pamėginkite pilnai įkrauti lėtu įkrovikliu. Jei po įkrovimo įtampa vėl greitai krinta, akumuliatorius nebetinkamas.
- Žemiau 11,9 V: Akumuliatorius labai susidėvėjęs ir jį reikia pakeisti nauju. Ilgai iškrautas akumuliatorius gali būti sugadintas negrįžtamai.
- Žemiau 10,8 V: Gilus akumuliatoriaus iškrovimas, galimai nebeveikia viena ar daugiau celių.
Jei automobilio variklis užsiveda tik su papildoma pagalba, o vos atjungus užvedimo laidus vėl gęsta - tikėtina, kad akumuliatorius yra nebetinkamas naudoti.
Dažniausios matavimo klaidos
- Neteisingas režimas: AC vietoj DC yra dažniausia pradedančiųjų klaida.
- Per trumpas laukimas: Jei matuojate iš karto po variklio išjungimo, matysite generatoriaus paviršinę įtampą, o ne tikrąją akumuliatoriaus būklę.
- Nešvarūs gnybtai: Oksidų sluoksnis sukuria papildomą varžą ir duoda žemesnį rodmenį nei tikroji įtampa.
- Saugos priemonių ignoravimas: Švino rūgštinio akumuliatoriaus elektrolitas yra sieros rūgštis, kuri gali nudeginti odą ir akis. Visada naudokite apsaugines pirštines ir akinius.
Akumuliatoriaus priežiūra ir ilgaamžiškumo užtikrinimas
Tinkama akumuliatoriaus priežiūra gali gerokai prailginti jo tarnavimo laiką. Akumuliatoriaus tarnavimo laikas paprastai yra nuo 3 iki 5 metų, tačiau tai priklauso nuo naudojimo sąlygų ir priežiūros.
- Reguliariai tikrinkite įtampą: Naudokite multimetru, kad periodiškai patikrintumėte akumuliatoriaus įtampą. Akumuliatoriaus patikrinimas multimetru kartą per mėnesį padeda pastebėti problemas anksčiau, nei jos jus užklups kelyje.
- Laikykite kontaktus švarius: Nuvalykite akumuliatoriaus gnybtus nuo korozijos naudojant soda ir vandens mišinį. Po valymo rekomenduojama naudoti kontaktų tepalą, kuris apsaugos jungtis nuo tolimesnio oksidavimosi.
- Apsaugokite nuo ekstremalių temperatūrų: Venkite didelių šalčių ir perkaitimo. Jei akumuliatorius montuojamas po dangčiu šalia variklio, kur karščio ir taip pakanka, svarbu stebėti jo būklę.
- Tinkamai įkraukite: Naudokite tinkamą įkroviklį ir laikykitės gamintojo rekomendacijų. Pratęskite akumuliatoriaus tarnavimo laiką papildomai jį įkraudami du kartus per metus, ypač jei automobilis stovi ilgiau.
- Naudokite automobilį reguliariai: Ilgesnės stovėjimo laikotarpių metu akumuliatorius gali išsikrauti. Jei turite automobilį, kuriuo retai ar nereguliariai važinėjate, pasirūpinkite įkrovikliu, turinčiu palaikomojo įkrovimo funkciją.
- Tikrinkite elektrolito lygį: Kai kuriuose akumuliatoriuose, ypač švino-rūgštiniuose, reikia reguliariai tikrinti ir papildyti distiliuotu vandeniu.
- Venkitie trumpųjų jungčių: Būkite atsargūs dirbdami su akumuliatoriumi.
- Naudokite akumuliatoriaus dėklą: Jis gali padėti apsaugoti akumuliatorių nuo mechaninių pažeidimų ir temperatūros svyravimų.
Renkantis naują akumuliatorių, atkreipkite dėmesį į du pagrindinius parametrus: talpą (Ah) ir paleidimo srovę (CCA). Dyzeliniams automobiliams paprastai reikia didesnės talpos (nuo 70 Ah), benzininiams dažniausiai pakanka 55 iki 70 Ah. Svarbu atsižvelgti į automobilio ar akumuliatoriaus gamintojo rekomendacijas. Akumuliatoriaus talpa ir startinė srovė negali būti mažesnės, nei rekomenduojamos gamintojo konkrečiam automobiliui konkrečioms klimato sąlygoms. Esant šaltoms žiemoms, neapsiriksite pirkdami akumuliatorių su didesne nei rekomenduojama startine srove.
Akumuliatoriaus tipai ir įkrovimo ypatumai
Automobilio akumuliatoriai skirstomi į kelis pagrindinius tipus:
- Švino-rūgštiniai (angl. lead-acid): Dažniausiai naudojami. Naudoja skystą elektrolitą, kuris gali būti papildytas distiliuotu vandeniu. Turi būti įkraunami lėtai ir tolygiai, kad būtų išvengta elektrolito išgaravimo, naudojant standartinį kroviklį, kuris palaiko konstantinę įtampos lygį ne aukštesnį kaip 14,4 voltai.
- Geliniai (angl. gel): Naudoja elektrolitą gelio pavidalu, todėl jie yra mažiau jautrūs išsiliejimui ir gali būti montuojami įvairiose padėtyse. Reikalauja švelnesnio krovimo režimo, naudojant specialius kroviklius, skirtus geliniams akumuliatoriams, kurie palaiko įtampos lygį apie 14,2 voltus.
- Absorbuotos stiklo matricos (angl. AGM): Labai panašūs į gelinius, tačiau jie gali atlaikyti šiek tiek aukštesnę įtampos ribą iki 14,6 voltų. Lyginant su standartiniais akumuliatoriais, AGM technologijos akumuliatoriai yra trigubai atsparesni iškrovimo ir įkrovimo ciklams.
Svarbu pažymėti, kad tinkamas įkrovimas ir priežiūra kiekvienam baterijos tipui padeda išvengti ankstyvo išsikrovimo ir prailgina automobilio akumuliatoriaus tarnavimo laiką.
Akumuliatoriaus įkrovimas nepašalinant jo iš automobilio
Taip, akumuliatorių galima įkrauti nepašalinant jo iš automobilio, tačiau reikia būti atsargiems, kad neatsirastų trumpasis jungimas. Įkrovimo trukmė priklauso nuo akumuliatoriaus būklės ir naudojamo įkroviklio. Paprastai, pilnas įkrovimas gali užtrukti nuo 4 iki 24 valandų. Naudojant standartinį įkroviklį, vidutiniškai reikėtų skaičiuoti apie 10-12 valandų įkrovimui iki pilno. Laikydami šiuos nurodymus, galite užtikrinti, kad jūsų akumuliatoriaus įkrovimas bus saugus ir efektyvus.
tags: #vedant #itampa #neturi #kristi #akumuliatoriaus