Įvadas: Kodėl Svarbus Budrumas Esant Blogam Matomumui
Keliams virtus vaizdinga, tačiau pavojinga čiuožykla, vairavimas tampa kantrybės, meistriškumo ir atsargumo išbandymu. Sniegas, ledas ir sumažėjęs matomumas gali paversti kelius klastingais takais, kur už kiekvieno kampo slypi pavojus. Kad šiomis sąlygomis vairuotumėte saugiai, reikia šiek tiek pakeisti savo įpročius kelyje.
Vairavimas žiemą Lietuvoje kelia didesnę riziką net ir patyrusiems vairuotojams. Slidūs keliai, sniegas, plikledis ir staigiai besikeičiančios oro sąlygos gali gerokai pailginti stabdymo kelią, o taip pat ir automobilio kontrolę. Todėl tinkamas pasiruošimas prieš kelionę yra ypač svarbus saugiam vairavimui žiemą.
Metų laikai, su jais besikeičiančios meteorologinės sąlygos daro įtaką transporto priemonių eismo intensyvumui ir važiavimo greičiui, nuo kurio daugiausia priklauso ne tik avarijos tikimybė, bet ir jos pasekmės. Ruduo ir žiema yra gana sunkus laikotarpis visiems eismo dalyviams. Vairuok - vadinasi, numatyk. Gebėjimas nuspėti yra viena iš svarbiausių transporto priemonės vairuotojo savybių. Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau laiko lieka stebėjimui, prognozavimui ir veiksmams išvengiant pavojaus. Sumanus vairuotojas žino, kaip pasirinkti važiavimo greitį pagal eismo sąlygas - jis važiuoja greičiau, kai tai įmanoma, ir lėčiau, kai tai būtina.
Pasiruošimas Kelionei Esant Blogam Matomumui
Oro Sąlygų Stebėjimas ir Maršruto Planavimas
Ruošiantis kelionei žiemą, būtina sekti orų prognozes ir vietos tarnybų pranešimus apie sąlygas keliuose. Esant sudėtingoms oro sąlygoms, jei tik galite, niekur nevykite. Kai sninga, geriau rinkitės pagrindinius kelius ir greitkelius, nes jie bus geriau prižiūrimi ir juose sniegas bus nuvalytas pirmiausia. Taip pat rinkitės maršrutą aplenkdami kelius su stačiomis nuokalnėmis arba įkalnėmis.
Žiemą reikia atkreipti dėmesį ne tik į sniegą ar ledą - vairavimo sąlygoms įtakos turi ir tamsa bei krituliai. Pavyzdžiui, snygis, rūkas ar šlabdriba ženkliai pablogina matomumą, o dėl to lėtėja kiekvieno eismo dalyvio reakcija. Net kai oras ne visai žiemiškas, šiuo sezonu reikalingas papildomas budrumas. Smarkus lietus arba atlydys gali sukurti itin pavojingas situacijas. Plikledis - tai skaidrus ledo sluoksnis ant kelio paviršiaus.
Transporto Priemonės Techninė Būklė ir Matomumo Užtikrinimas
Prieš kiekvieną kelionę, ypač esant blogam matomumui, vairuotojas privalo kruopščiai patikrinti transporto priemonės techninę būklę. Būtina įsitikinti, ar automobilis atitinka Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimus, ypač atsižvelgiant į šviesos ir signalizacijos sistemas bei stiklo valytuvus. Mūsų šalyje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik su techniškai tvarkingomis motorinėmis transporto priemonėmis ir priekabomis, išskyrus KET numatytus atvejus.
Valytuvai, Langai ir Veidrodėliai
- Langus, veidrodėlius, žibintus ir posūkio signalus nuvalyti yra būtina, nes sniegas, ledas arba purvas blogina matomumą, o kai vaizdas neryškus, galite tiesiog nepastebėti kitų eismo dalyvių.
- Daugelis vairuotojų paskubomis valydami sniegą nenuvalo automobilio stogo, tačiau ant stogo susikaupęs sniegas gali būti pavojingas.
- Patikrinkite (pakeiskite) valytuvus, ar jie nėra susidėvėję.
- Pakeiskite langų plovimo skystį į tinkamą koncentratą, kuris neužšąla esant minusinei temperatūrai.
- Turėkite stiklo valytuvą. Prieš važiuodami būtinai nuvalykite apsnigtą (užšalusį) stiklą, automobilio stogą, jei ant jo yra sniego.
Apšvietimo Sistemos
Tamsiuoju paros metu, kai blogas matomumas, būtina, kad transporto priemonės žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos žibintai, posūkio žibintai, priekiniai (galiniai) rūko žibintai, gabaritiniai žibintai, stovėjimo žibintai, avarinė signalizacija, stabdžių žibintai, atbulinės eigos žibintai) tinkamai funkcionuotų. Taip pat svarbu užtikrinti šoninių veidrodėlių šildymo ir automobilio šildymo sistemos veikimą.
Padangos
Pasirūpinkite, kad padangos būtų tinkamos šiam metų laikui ir pernelyg nesusidėvėjusios. KET (230 punktas) reikalauja, kad nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama naudoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Protektoriaus gylis negali būti mažesnis kaip 3 mm (pageidautina, didesnis). Vairuotojas turėtų pasitarti su specialistais rinkdamasis padangas žiemos sezonui, atsižvelgdamas į kelius, kuriais dažniausiai tenka važiuoti. Dygliuotas padangas reikėtų rinktis tais atvejais, kai daugiausiai tenka važiuoti priemiesčio, sudėtingais keliais. Pirkdami padangas, atkreipkite dėmesį į pagaminimo metus: ant padangos (antspaudo) pirmieji du skaičiai nurodo savaitę, kiti du - pagaminimo metus. Kuo senesnės padangos, tuo blogesnės jų eksploatacinės savybės.
Teisingas slėgis automobilio padangoje yra labai svarbus veiksnys vairuotojo saugumui, degalų sąnaudoms bei automobilio vairavimo kokybei. Jeigu padangos slėgis yra teisingas, ji tarnaus ilgiau.
Kitos Priemonės
- Kad neužšaltų degalų žarnelės, palaikykite ne mažiau kaip puspilnį degalų baką. Atminkite, kad esant intensyviam eismui (kamščiuose, slidžiuose keliuose, kitose kliūtyse), sunaudojama daugiau degalų.
- Patikrinkite akumuliatorių, jei tai leidžia dizainas. Patikrinkite (pakeiskite) žvakes ir aušinimo skystį, kad jie neužšaltų. Pakeiskite degalų / oro filtrus (jei laikas keisti, nes geriau tai padaryti prieš žiemą, nelaukiant pavasario).
- Patepkite durelių / bagažinės spyneles, taip pat sandarinimo durų ir liuko gumas, kad esant šalčiui ar drėgmei jos neužšaltų.
- Venkite plauti automobilį, kai yra per daug šalta, jei jis bus priparkuotas lauke, ir ilgą laiką palikti automobilį šaltyje su įjungtu stovėjimo stabdžiu.
- Mūvėkite šiltas pirštines (laikykite jas automobilio bagažo skyriuje, naudokite, jei reikia, valydami sniegą nuo automobilio ir važiuodami, jei vairas nėra odinis).
- Galiausiai, įsidėkite į automobilį netikėtose situacijose reikalingų įrankių komplektą. KET reikalauja, kad kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje būtų vaistinėlė, gesintuvas, avarinio sustojimo ženklas. Be to, kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje, traktoriuje ar savaeigėje transporto priemonėje turi būti ryškių spalvų liemenė su atspindinčiais elementais.
Vairavimo Taktika Esant Blogam Matomumui
Greičio Pasirinkimas ir Saugus Atstumas
Jei norite saugiai keliauti, būtina koreguoti vairavimo stilių pagal oro sąlygas. Vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač į reljefą, į kelio ir transporto priemonės būklę ir apkrovą, meteorologines sąlygas ir eismo intensyvumą, kad sustabdytų transporto priemonę bet kokiose numatomose kliūtyse. Jis turi sulėtėti ir prireikus sustoti, jei to reikalauja aplinkybės, ypač kai blogas matomumas (KET 127 punktas). Sumanus vairuotojas žino, kaip pasirinkti važiavimo greitį pagal eismo sąlygas - jis važiuoja greičiau, kai tai įmanoma, ir lėčiau, kai tai būtina.
Didelis greitis yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga. Automobilis tampa sunkiau valdomas. Per mažas greitis yra taip pat pavojingas, nes kitos transporto priemonės turi lenkti lėčiau važiuojančią transporto priemonę.
Greitį didinkite ir stabdykite laipsniškai, kad sumažintumėte slydimo riziką. Stabdydami ant plikledžio ar sniego, stabdykite švelniai ir tolygiai, kad išvengtumėte slydimo. Net ir su ABS sistema, stabdymo kelias ant ledo nesutrumpėja, o automobilis vis tiek gali slysti dėl itin slidžios kelio dangos.
Paprastai greičio padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus, t.y. stabdymo kelias yra proporcingas greičio kvadratui. Todėl rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais (pvz., jei važiavimo greitis 60 km/h - 30 m, jei 100 km/h - 50 m ir pan.). Nedera priartėti labai arti, nes vairuotojas nemato, kas dedasi priekyje. KET (126 punktas) nurodo, kad vairuotojas turi išlaikyti tokį atstumą, kad nesusidurtų su priekyje važiuojančia transporto priemone, jei ji bus stabdoma. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų bent dvi sekundės arba bent pusė spidometro rodmens, perskaičiuoti į metrus.
Kas pirmas trenks durimis: socdemai ar Žemaitaitis?
Apšvietimo Naudojimas
Lietuvoje visos transporto priemonės privalo net ir dieną važiuoti su įjungtais priekiniais žibintais. Šie žibintai skirti pagerinti matomumą esant rūkui, miglai, smarkiai lyjant, sningant arba pakliuvus į smėlio audrą. Rūko žibintai yra įtaisyti žemiau ir apšviečia kelią arčiau žemės, todėl geriau matysite kelio žymėjimus ir ribas. Jie nepakeičiami, kai vairuojate tamsiuoju paros metu, ypač kaimo keliais ir atvirais greitkeliais, kuriuose nėra apšvietimo.
Manervravimas Ir Aklosios Zonos
Užpakalinio vaizdo veidrodėliai (vidiniai ir išoriniai) sudaro galimybę gauti informaciją apie tai, kas iš paskos vyksta kelyje. Veidrodėlius reguliuojame sėdėdami taisyklingai už vairo. Atkreipkime dėmesį į tai, kad yra „akloji zona“, kuri yra neapžvelgiama veidrodėliais. Ši zona tampa dar pavojingesnė esant blogam matomumui. Atsiminkite, kad būtina ne paprastai žvilgčioti į veidrodėlius, bet ir reaguoti į pasikeitusią situaciją.
Žiemą daug avarijų nutinka vairuotojams be reikalo rikiuojantis į kitą juostą. Nesirikiuokite iš vienos juostos į kitą vien todėl, kad atrodo, jog vienoje jų eismas juda truputį greičiau. Jeigu reikia persirikiuoti, o automobilis varomas priekiu, svarbu neatleisti akseleratoriaus pedalo, kol automobilis nepradeda stabiliai riedėti reikiama juosta. Jei automobilis varomas galu, persirikiuojant išlaikykite tolygų greitį ir venkite staigaus vairo sukimo.
Per arti privažiavus prie lenkiamos transporto priemonės, tokio ruožo matomumas bus ribotas. Šiuo atveju Jūsų automobilio per galinio vaizdo veidrodėlius gali nebematyti ir lenkiamojo automobilio vairuotojas. Baigus lenkti negalima staiga grįžti į savo eismo juostą. Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį, t.y. greičio negalima viršyti ir lenkiant transporto priemones. Todėl laikoma, kad optimalus greičių skirtumas lenkiant turėtų būti 10-15 km/h gyvenvietėse ir 15-25 km/h ne gyvenvietėse.
Sankryžos ir Pėsčiųjų Perėjos
Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuoti transporto priemonę yra sudėtinga dėl to, kad vairuotojas čia privalo vienu metu stebėti daug objektų, kurių daugelis gali kelti pavojų, juos suvokti ir priimti teisingiausią sprendimą. Tai - ženklai, šviesoforai, ženklinimas, transporto priemonės, pėstieji, įvairios kliūtys. Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas. Jose gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiaverčių kelių sankryžos. Čia dažniausiai suklysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Taip dažniausiai atsitinka dėl blogo matomumo, nepakankamos informacijos apie situaciją sankryžos prieigose ir skubotai priimto sprendimo važiuoti per sankryžą. Svarbu įvertinti visas sąlygas. Nepakanka pasitikėti, būtina dar ir pasitikrinti. Dažniausia avarijos priežastis - neatidumas tokiose sankryžose. Paprasčiau yra važiuoti per reguliuojamas sankryžas. Tačiau ir jose gali susidaryti pavojinga situacija, ir dažniausiai dėl KET nesilaikymo. Taisyklėse aiškiai pasakyta, kad draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų. Tai reiškia, kad ir degant leidžiamajam šviesoforo signalui, negalima įvažiuoti į sankryžą. Atsižvelgiant į tai, per sankryžą reikia važiuoti atsargiai, pasirenkant saugų greitį.
Sumažinkite greitį prie visų pėsčiųjų perėjų (net jeigu aplink nieko nematyti), kad pastebėtumėte net ir atšvaitų neseginčius žmones. Vairuotojai turi būti ypač atsargūs važiuodami keliu tamsiuoju paros metu, prieš pėsčiųjų perėjas, užmiesčio keliuose. Tamsoje ar esant prastam apšvietimui, reakcijos laikas sulėtėja, todėl būtina dar didesnė atsargumas.
Dėmesio Koncentracija ir Psichinė Būklė
Vairuojant vairuotojui tenka atlikti daug įvairių judesių, kurie turi būti greiti ir tikslūs. Tam reikalinga gera vairuotojo fizinė ir psichinė būsena. Vairuodami stenkitės nesiblaškyti: nesinaudokite telefonu, nereguliuokite muzikos, ypač esant prastam apšvietimui. Prisiminkite, kad svarbiausia sėdint už vairo yra vairuoti. Atidumas ir koncentracija kelyje - geram vairuotojui būtinos savybės.
Ypač reakcijos laikas pailgėja pervargus. Neteisingas gamtos sąlygų įvertinimas ir snaudulys prie vairo yra didelė problema. Monotoniškas važiavimas magistralėje naudojant „kruizo“ kontrolę migdo, o žmogui užtenka tik sekundei užmerkti akis ir avarijos tikimybė maksimaliai išauga. Todėl beviltiškai suėmus miegui, geriau išsimiegoti nei rizikuoti.
Specifinės Situacijos ir KET Nuostatos
Plikledis ir Slydimas
Svarbu įsidėmėti, kokį automobilį vairuojate: automobiliai su priekiniais varančiaisiais ratais ant ledo ir sniego „elgiasi“ visiškai kitaip, nei su galiniais varančiaisiais ratais.
Kaip suvaldyti sumėtytą automobilį, kaip važiuoti blogo matomumo sąlygomis - visas šias teorines žinias reikia mokėti panaudoti praktiškai. Iškilus ekstremaliai situacijai, laiko apmąstymui dažniausiai nelieka, todėl vairuotojas veikia tiesiog intuityviai. Situaciją blogina didelis greitis ir menka patirtis. Jeigu stinga pasitikėjimo vairuoti žiemiškomis sąlygomis, užsiregistruokite į saugaus vairavimo kursus. Prieš pradedant važinėti sudėtingomis sąlygomis, pasitreniruokite vairuoti tuščioje prisnigtoje aikštelėje. Galėsite ramiai priprasti prie to, kaip jūsų automobilis susitvarko su slidžia danga.
Kas pirmas trenks durimis: socdemai ar Žemaitaitis?
Stabdymas ir Kliūtys Esant Blogam Matomumui
Stabdymo kelias ant šlapio asfalto gali padidėti du kartus lyginant su sauso oro sąlygomis. KET 128 punktas nurodo: jei yra kliūtis ar kyla grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jei tik gali tai pastebėti) turi sulėtinti greitį, arba net visiškai sustabdyti transporto priemonę, ar aplenkti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Važiuodamas tiesia kryptimi 60 km/h greičiu, jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą - tokiu atveju svarbu išlaikyti ramybę, nepanikuoti, nespausti staigiai stabdžio ir stengtis švelniai valdyti vairą.
Kelių Eismo Taisyklių Reikalavimai Sustojimui ir Stovėjimui Blogomis Sąlygomis
KET griežtai reglamentuoja, kur draudžiama sustoti ir stovėti, ypač kai kelio matomumas yra ribotas. Draudžiama sustoti ir stovėti:
- ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118 (KET 150.11 punktas);
- gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais Nr. 113-118 (KET 150.12 punktas).
Šios nuostatos pabrėžia, kad vairuotojas privalo užtikrinti savo ir kitų eismo dalyvių saugumą, ypač esant ribotam matomumui.
Kiti Svarbūs Aspektai
Kiekvienas vairuotojas turėtų deramai įvertinti tai, kad rudenį ir žiemą kelyje yra ir kitų eismo dalyvių - pėsčiųjų, dviratininkų, vairuotojų. Eismo sąlygos nuolat keičiasi, reikalaujant iš vairuotojo nuolatinio budrumo ir prisitaikymo. Didieji automobiliai susidūrimų metu kelia žymiai didesnę grėsmę „mažesniems“ eismo dalyviams nei savo vairuotojui ar keleiviams, todėl atsakomybė už kitus eismo dalyvius esant blogam matomumui tampa dar svarbesnė.
Šiais laikais automobilių gamintojai įrengia savo serijiniuose automobiliuose modernias aktyviojo (pvz., ABS - stabdžių antiblokavimo sistema, DSTC - dinaminio stabilumo ir traukos sistema, EBD - elektroninė stabdžių slėgio paskirstymo sistema ir kt.) ir pasyviojo (pvz., priekinės ir šoninės oro pagalvės, energiją absorbuojantis kėbulas, durelių apsaugos, inerciniai saugos diržai ir kt.) saugumo sistemas. Tačiau net ir modernios sistemos negali pakeisti vairuotojo budrumo ir atsakingo elgesio, ypač esant blogam matomumui.
tags: #vaziuodamas #blogo #matomumo #salygomis #vairuotojas