Kaip Efektyviai Prižiūrėti Aušinimo Skysčio Valdymo Sistemą ir Išvengti Brangių Remontų!

Automobilio variklio darbinė temperatūra yra kritiškai svarbus atskaitos taškas, užtikrinantis tvarkingą variklio darbą, ekonomiškas sąnaudas, šilumą salone ir variklio tarnavimo laiką. Kad variklis neperkaistų ir būtų palaikoma optimali temperatūra, reikalinga funkcionali aušinimo sistema.

Aušinimo sistemos struktūra ir veikimo principas

Uždara priverstinė skysčio aušinimo sistema apima bloko ir cilindrų galvučių aušinimo ertmes, radiatorių, skysčio siurblį, termostatą, ventiliatorių, jungiamuosius vamzdžius, šiluminio režimo reguliavimo ir temperatūros kontrolės prietaisus. Sistema skysčiu pripildoma pro vamzdelį, įlituotą į radiatoriaus viršutinį bakelį, ir uždaroma dangteliu. Skysčiui iš sistemos išleisti apatiniame radiatoriaus bakelyje ir variklio bloke įtaisyti čiaupai.

Skysčio cirkuliacija

Skystį cirkuliuoti verčia išcentrinis siurblys. Jis pumpuoja skystį į skirstymo kanalą, iš kurio pro angas patenka į aušinimo ertmes ir aušina viršutines cilindrų įvorių dalis. Daugumos variklių skysčio siurblys įtaisytas priekinėje bloko dalyje; jį suka diržinė pavara. Prie variklio aušinimo sistemos prijungtas automobilio salono šildytuvas.

Aušinimo sistemos darbas kontroliuojamas temperatūros jutikliu, įmontuotu viršutiniame bloko dangtelyje, kurio rodiklis yra kabinos prietaisų skydelyje. Yra variklių, kuriuose dalis aušinimo skysčio iš cilindrų bloko atvamzdžiu patenka į skysčio-alyvos šilumokaitį, o iš ten kanalu nuteka į priekinės galvutės aušinimo ertmes.

Pagrindiniai komponentai

Radiatorius: Aušina variklyje įkaitusį skystį ir atiduoda šilumą į aplinką. Jį sudaro viršutinis ir apatinis bakeliai, atraminėmis plokštelėmis sujungti su šerdimi. Viršutiniame bakelyje yra įpylimo anga su dangteliu ir jungiamasis vamzdis, pro kurį skystis iš termostato korpuso teka į radiatorių. Vamzdeliu iš radiatoriaus išeina garai. Prie apatinio bakelio pritvirtintas jungiamasis vamzdis skysčiui iš radiatoriaus į siurblį tiekti ir išleidimo čiaupas. Viršutiniai ir apatiniai radiatoriaus bakeliai ir atraminės plokštės, kurios juos sutvirtina, dažniausiai liejami iš ketaus arba štampuojami iš žalvario.
Ventiliatorius: Traukia orą pro radiatorių, padėdamas aušinti skystį. Variklio ašinis ventiliatorius sudaro sparnuotė ir stebulė su pavaros skriemuliu. Priklausomai nuo aušinimo skysčio temperatūros, šiluminis jungiklis sistemose su elektrine pavara įjungia ir išjungia ventiliatorių.
Termostatas: Reguliuoja aušinimo skysčio srautą per radiatorių, palaikydamas optimalią variklio temperatūrą.
Vandens siurblys (pompa): Užtikrina aušinimo skysčio cirkuliaciją visoje sistemoje.
Temperatūros jutiklis: Tiekia informaciją apie variklio temperatūrą į prietaisų skydelį ir maitinimo sistemos valdymo blokui. Varikliuose temperatūra kontroliuojama termometru ir kontroline lempute. Termometras rodo aušinamojo skysčio temperatūrą. Kontrolinė lemputė įsijungia aušinamojo skysčio temperatūrai viršijus didžiausiąją leistiną.
Išsiplėtimo bakelis: Talpina aušinimo skysčio perteklių, atsirandantį jam plečiantis kaitimo metu.

Aušinimo skysčio svarba ir savybės

Aušinimo skysčio keitimas - vienas iš periodinės techninės automobilio priežiūros darbų. Dėl pasenusio ir praradusio savo savybes aušinimo skysčio ilgainiui galima patirti labai didelių nemalonumų. Eksploatuojant variklius, kuriuose naudojami nekokybiški aušinimo skysčiai arba tokie, kurių galiojimas pasibaigęs, dėl nuosėdų ant vidinių aušinimo sistemos paviršių susidarymo sutrinka temperatūrinis variklio darbo režimas. Esant aušinimo sistemos sutrikimams ir cilindro sienelės darbinės temperatūros padidėjimui sumažėja klampumas ir suprastėja alyvos plėvelės ant cilindro paviršiaus adsorbcinės savybės, išauga degalų sąnaudos.

Pagrindinės aušinimo skysčio savybės

Geras aušinimo skystis turi pasižymėti bent jau trimis svarbiomis savybėmis:

Neužvirti: Gero aušinimo skysčio virimo temperatūra turi būti ne mažesnė nei 107°C.
Neužšalti: Kristalizacijos arba užšalimo temperatūra neturi būti aukštesnė nei -35°C.
Apsaugoti nuo korozijos ir kavitacijos: Trečia itin svarbi savybė - apsauga nuo korozijos ir vadinamosios kavitacijos (garų ar burbuliukų susidarymo). Jei skystis chemiškai agresyvus, sąlyginai greitai susidaro nuosėdos, užkemšančios sistemos kanalus ir smarkiai pabloginančios jos darbą. Ne mažiau pavojingas garų ar burbuliukų susidarymas skystyje. Šiems sproginėjant iš metalo išplėšomos mažiausios medžiagos dalelės, taip pat pažeidžiančios aušinimo sistemą.

Aušinimo skysčių sudėtis

Aušinimo skysčiai gaminami iš monoetilenglikolio, į kurį įmaišoma nuo korozijos apsaugančių ir putojimą stabdančių priedų, dažų ir specialiai apdoroto vandens. Pastarojo kokybė labai svarbi norint išsaugoti kuo ilgiau aktyvius korozijos inhibitorius, apsaugoti sistemą nuo apnašų ir nuosėdų. Priedų nuo korozijos gamybos technologija - sudėtingas procesas, tai komercinė paslaptis, todėl jo ypatumų gamintojai nelinkę atskleisti. Europoje aušinimo skysčio gamybai plačiausiai naudojamas etilenglikolis.

Aušinimo skysčio pasirinkimas ir keitimas

Skystį reikėtų rinktis vadovaujantis automobilio gamintojo instrukcija. Koks aušinimo skystis ir kaip dažnai jį reikia keisti geriausiai nurodo automobilio gamintojas. Aušinimo sistemos skystį patartina keisti bent jau kas dvejus metus. Svarbu prisiminti, jog aušinimo skysčiai turi būti keičiami reguliariai pagal aušinimo skysčio gamintojo rekomendacijas, nes, laikui bėgant, antikoroziniai priedai praranda savo savybes, automobilio radiatorius ar kitos aušinimo sistemos dalys gali būti pažeistos korozijos, o tai sukelti gedimus ir papildomas išlaidas.

Aušinimo skysčių klasifikacija

Aušinimo skysčiai dažniausiai klasifikuojami pagal „Volkswagen“ AG TL774 standartą. G11, G12, G12++, G13 atspindi aušinimo skysčio tipą ir jam keliamus reikalavimus. Nors rinkoje galima rasti ir G48, G30, G40, GG40. Pastarieji pavadinti pagal vokiečių gamintojo „Basf Glysantin“ sistemą. Svarbu atsižvelgti į tarptautinius klasifikavimo standartus, kurie nurodyti etiketėje.

Neklasifikuotas (žalias): Dažniausiai pigiausiai parduodamas žalias aušinimo skystis, kuris paprastai gaminamas glicerino pagrindu ir nėra klasifikuojamas.
G11 (geltonas): Skirtas senesniems automobiliams, kurių aušinimo sistemoje yra daugiau aliuminio detalių, tačiau jis jau gaminamas etilenglikolio pagrindu. Šiuos aušinimo skysčius rekomenduojama keisti kas 3 metus.
G12, G12+ (raudonos spalvos), G12++ (violetinis): Skirtas naujesnės kartos varikliams ir yra priskiriami prailginto veikimo (long-life) aušinimo skysčių kategorijai, todėl gali būti keičiami kas 5 metus.
G13 (violetinis): Pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, tačiau jo sudėtyje yra nedidelis kiekis glicerino, kuris draugiškesnis gamtai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis žymiai brangesnis nei kitų kategorijų aušinimo skysčiai. G13 aušinimo skysčiai pasižymi sustiprinta aliuminio apsauga nuo korozijos.

Ką svarbu žinoti keičiant aušinimo skystį?

Nemaišyti skirtingų tipų ir gamintojų skysčių: Nors prireikus - pavyzdžiui, jeigu neturite galimybės įsigyti tokio paties aušinimo skysčio - galite jį maišyti ir skirtingų spalvų. Visgi skirtingų spalvų ar gamintojų skysčių maišyti nepatartina. Aušinimo skysčių spalva pati savaime nereiškia absoliučiai nieko, nes dažydami skysčius raudonai ar žaliai gamintojai tiesiog atskiria savo produkcijos rūšis, pvz., skysčius su silikatais ar be jų, su boratais ar be jų. Jei dėl kokių nors priežasčių teko kelionės metu papildyti skysčio rezervuarą, pasiekus kelionės tikslą rekomenduojama pakeisti visą aušinimo skystį. Tai leistų išvengti skirtingų korozijos inhibitorių tarpusavio reakcijų, kurių metu susidaro nauji nereikalingi junginiai arba suardomi jau esantys, o skystis praranda „darbines“ savybes. Ant aušinimo skysčio pakuočių paprastai būna nurodoma, galima ar negalima jo maišyti su kitais.
Vengti "kokteilių": Koncentruotą antifrizą būtina skiesti tik distiliuotu vandeniu ir tik tada, kai nėra galimybės papildyti sistemos kokybišku aušinimo skysčiu. Griežtai nerekomenduojama - nebent avariniu atveju - pilti į automobilio variklio aušinimo sistemą vandenį. Net jei tai distiliuotas vanduo, be jokių priedų.
Tikrinti lygį: Reguliariai tikrinkite antifrizo lygį bakelyje. Dauguma automobilių turi indikaciją skydelyje, jeigu aušinimo skysčio trūksta, tačiau nepamirškime, kad ir indikacija kartais nesuveikia.
Nenaudoti sandariklių ir priedų: Vairuotojų ypač mėgstami įvairūs aušinimo sistemos sandarikliai ilgainiui turi neigiamų pasekmių. Greitai sustabdęs aušinimo sistemos nuotėkį sandariklis kartu su aušinimo skysčiu cirkuliuoja aušinimo sistemoje. Servisų meistrai atkreipia dėmesį į tai, kad vairuotojai kartais susigundo išbandyti įvairių priedų, kurie valo sistemą ar stabdo nedidelį skysčio nuotėkį. Kaip taisyklė, tokie preparatai kenkia vandens siurbliui ir visai aušinimo sistemai - skatina koroziją bei mažina radiatorių efektyvumą.
Plauti sistemą: Aušinimo sistemą turite plauti kas metus. Net ir nauja automobilio aušinimo sistema greitai suges, jei į ją pilsite netinkamą skystį. Kai per klaidą panaudojote rūdis sukeliantį skystį, prieš pildami naują, visų pirma, išpilkite senąjį, o sistemą atidžiai išplaukite.

Aušinimo sistemos gedimai ir jų diagnostika

Pagrindinis požymis, kad turime gedimą, vienaip ar kitaip susijusį su aušinimo sistema, yra variklio temperatūros padidėjimas, kitaip tariant, perkaitimas. Tačiau praktika rodo, kad tai yra jau pasekmė kito gedimo, o priežastys tam gali būti labai įvairios. Šios priežastys yra gerai žinomos, tačiau, kai kurios jų, iš pirmo žvilgsnio atrodančios nereikšmingos, taip pat gali turėti įtakos į automobilio variklio darbinės temperatūros padidėjimą. Šių gedimų skaičius yra ne toks jau mažas, be to, dažnai jie vienas su kitu būna susiję. Todėl tenka sugaišti daug laiko, nustatant pagrindinę variklio kaitimo priežastį.

Perkaitimo pasekmės

Laiku nepastebėjus variklio temperatūros padidėjimo, labai dažnai įvyksta kur kas rimtesni gedimai, kurie susiję su variklio galvutės tarpinės pažeidimu bei pačios galvutės trūkiais. Tuomet variklio remontas neišvengiamas. Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad jau įvyko paminėti gedimai, yra padidėjęs aušinimo sistemoje slėgis, neveikiantis salono apšildymas bei užverdantis aušinimo skystis. Visus šiuos reiškinius sąlygoja kompresija, patenkanti į aušinimo sistemą. Ši kompresija sutrikdo normalią aušinimo skysčio cirkuliaciją aušinimo sistemoje. Pastarajai sutrikus, ne laiku pradeda įsijunginėti (arba visai neįsijungia) radiatoriaus ventiliatorius. Tai galima paaiškinti tuo, kad vietoje, kurioje yra temperatūrinis ventiliatoriaus daviklis, esant sutrikusiai aušinimo skysčio cirkuliacijai, gali susidaryti oro kamštis.

Dažniausios gedimų priežastys

Aušinimo skysčio nutekėjimas: Akivaizdiausias aušinimo skysčio nutekėjimo simptomas yra be abejo pastebėta antifrizo bala po automobiliu. Kadangi tai nėra vienintelis skystis, kuris gali nutekėti iš jūsų variklio, svarbu žinoti, ko ieškoti, kad būtų galima nustatyti, kokio tipo skystis tai yra. Aušinimo skystis paprastai bus ryškiai žalios, oranžinės arba rausvos spalvos, o jo kvapas gali būti "saldokas". Jei supratote, kad yra aušinimo skysčio nutekėjimas, visada jį greitai išvalykite (jeigu tai įmanoma), nes jis yra labai toksiškas tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams ir apskritai GAMTAI.
- Radiatoriaus korozija ir pažeidimai: Korozija radiatoriuje yra viena iš pagrindinių aušinimo skysčio nutekėjimo priežasčių. Vamzdžiams senstant ir prarandant atsparumą, viduje gali atsirasti nuosėdų, kurios sukelia nuotėkį.
- Žarnų sukietėjimas ir įtrūkimai: Žarnos, sujungtos su radiatoriumi, taip pat gali būti kaltininkas, nes einant laikui žarnos tampa kietos ir "trapios", o tai reiškia, kad jos taip pat praranda elastines savybes, atsiranda įtrūkimų dėl variklio vibracijų ir t.t.
- Radiatoriaus dangtelio gedimas: Radiatoriaus dangtelis atrodo nereikšmingas dalykas, tačiau jis atlieka didelį darbą. Pačiame radiatoriuje darbo metu susidaro labai didelis slėgis, o dangtelis yra atsakingas už sistemos sandarumą, kuris palaiko vienodą slėgį visoje aušinimo sistemoje. Tačiau laikui bėgant jo tarpinė gali susidėvėti arba spyruoklė gali prarasti reikalingą amortizaciją, o tai gali leisti aušinimo skysčiui po truputį ištekėti. Daugelyje automobilių gamintojai ant paties kamščio nurodo slėgį, prie kurio atsidaro vožtuvas. Pavyzdžiui: japoniškiems automobiliams šis atsidarymo slėgis svyruoja nuo 0,9 iki 1,2 bar. Tuo tarpu, kai kurių Audi automobilių atsidarymo slėgis yra 1,3-1,5bar.
- Variklio galvos tarpinės pažeidimas: Kai pradeda leisti variklio galvos tarpinė, galite to irgi nepastebėti ilgą laiką. Tarpinė realiai turi atlaikyti platų variklio temperatūrų diapazoną, taip pat ypač aukštus ir labai žemus variklio slėgius. Kai tai atsitinka, tarpinė nebegali laikyti variklio alyvos ir aušinimo skysčio atskirai, o tai yra labai pavojinga ir dažnai sukelia rimtus gedimus.
- Vandens siurblio gedimas: Vandens siurblys vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant, kad aušinimo skystis būtų cirkuliuojamas visoje aušinimo sistemoje taip, kaip priklauso. Paprastai jis varomas diržu ir yra apatinėje variklio dalyje. Siurblio gedimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - dažniausiai tai natūralus susidėvėjimas. Nutrūkus dirželiui galima pastebėti gumos pėdsakus ant skriemulio. Sutrūkęs sandarinimo žiedas yra rezultatas, o ne priežastis blogai sumontuoto paskirstymo diržo.
- Išsiplėtimo bakelio įtrūkimai: Automobilio aušinimo sistemoje yra išsiplėtimo bakas. Laikui bėgant ir veikiant temperatūros pokyčiams, tas plastikas gali susilpnėti, taip pat ir jį jungiančios dalys. Bakelis gali įtrūkti arba atsirasti bakelio dangtelio nesandarumas, leidžiantis išbėgti aušinimo skysčiui.
- EGR aušinimo sistemos nuotėkis: Jei EGR aušinimo sistemoje atsiranda nuotėkis, skystis gali patekti į recirkuliuojančias išmetamąsias dujas, praeiti pro variklį ir sudegti išmetimo vamzdyje, praktiškai be jokių simptomų, išskyrus nuolatinį aušinimo skysčio praradimą, kurio priežastis gali būti sunku diagnozuoti.
Termostato gedimas: Dažnai nutinka taip, kad aušinimo sistemoje esantys termostatai sugenda. Kaip pastebėti, kad sugedo termostatas? Visų pirma - pakinta automobilio darbinė temperatūra, ji dažniausiai gali pakisti dviem būdais: pirmasis - kai temperatūra niekada nepasiekia darbinės temperatūros ribos ir automobilio variklis tarsi iš pažiūros yra visuomet šaltas. Antrasis variantas, kai sugenda termostatas, variklis pradeda kaisti ir jis gali perkaisti. Pirmuoju atveju Jūs rizikuojate netvarkingu automobilio darbu, prastesne trauka ir dinamika bei padidėjusiomis kuro sąnaudomis. Jei vis tik termostatas sugedo ir užstrigo užsidariusioje padėtyje ir neatsidaro arba nepilnai atsidaro - variklis pradeda kaisti. Norint patikrinti termostatą jau jį išėmus papildomų įrankių ar medžiagų nereikia, pakanka karšto vandens, beveik verdančio.
Nekokybiškas arba senas aušinimo skystis: Per laiką nekeistas antifrizas tampa rūgštinis ir pradeda ardyti vidines dalis, praranda savo tepimo savybes, ko pasekoje prastai tepama vandens pompa. Atsiranda korozija.

Diagnostikos metodai

Aušinimo sistemos diagnostiką apsunkina tai, kad beveik visų šiuolaikinių automobilių aušinimo sistemos yra uždaro tipo, t.y. neturi susisiekimo su atmosfera. Kaip žinoma iš fizikos, kylant slėgiui, taip pat didėja virimo temperatūros reikšmė. Savaime suprantama, kad didėjant virimo temperatūros reikšmei, mažėja pačio virimo proceso atsiradimo galimybė. Yra automobilių, kurių antras aušinimo sistemos ventiliatoriaus greitis įsijungia prie 105C. Esant tokiai temperatūrai, atsiradęs nesandarumas sukels virimo procesą (dėl slėgio kritimo) aušinimo sistemoje ir tuo pačiu sutriks aušinimo skysčio cirkuliacija.

Vizuali apžiūra:
- Stebėti variklio temperatūros daviklį. Jei pastebite variklio temperatūros anomalijas ir matote, kad variklio temperatūra „elgiasi“ keistai ar neįprastai, patikrinkite aušinimo skystį. Jei pastebėsite, kad variklis kaista, kuo skubiau sustokite ir patikrinkite aušinimo skysčio kiekį.
- Patikrinti išsiplėtimo bako aušinimo skysčio lygį ir užpildyti jį, tada stebėti lygį, kad sužinotumėte, ar skystis mažėja.
- Stebėti išmetamų dūmų spalvą, jeigu balta, turite problemą.
- Reguliariai tikrinti variklio alyvą, jeigu jos kiekis didėja, tikėtina, kad antifrizas patenka ir kelia alyvos kiekį.
- Apžiūrėti, ar visos detalės savo vietoje.
Nesandarumų paieška:
- Atsukant aušinimo sistemos kamštį ir vietoje jo, parinkus atitinkamą adapterį, sujungti aušinimo sistemą su suspausto oro padavimo magistrale. Neturint centralizuoto suspausto oro, galima panaudoti tam tikslui skirtus specializuotus rankinius siurblius, kurie įeina į aušinimo sistemos testerio sudėtį. Išoriniai nesandarumai gerai pasimato, nes per juos pradeda tekėti aušinimo skystis.
- Atliekant sandarumo tikrinimą, patartina lygiagrečiai atlikti ir oro pašalinimo procedūrą. Atliekant šias procedūras, reikia nepamiršti atidaryti salono apšildymo.
Galvutės sandarumo testas: Šiam tikslui naudojamas galvutės tarpinės sandarumo testeris, dar vadinamas CO2 pralaidumo testeriu. Jo metu aušinimo sistemoje aptinkamas CO2, kas rodo, kad galvutės tarpinė arba pati galvutė yra nesandari. Testeris sudarytas iš dvejų viena su kita sujungtų kamerų, užpildomų reagentu. Prietaisas, adapterių pagalba, sujungiamas su aušinimo sistema. Variklio temperatūra pakeliama iki darbinės ir stebimas reagentas testeryje. Esant pažeistai tarpinei arba pačiai galvutei, CO2 patenka į testerį ir keičia reagento spalvą.
Radiatoriaus dangtelio tikrinimas: Tam, kad patikrinti kamštį, taip pat naudojamas suspaustas oras ir specializuoti, tik tam kamščių tipui, skirti adapteriai. Tikrinamas kamštis nusukamas nuo išsiplėtimo indo ir užsukamas ant adapterio. Adapteris sujungiamas su suspausto oro šaltiniu. Palaipsniui keliamas slėgis, kurio dydis stebimas manometro pagalba. Pasiekus vožtuvo atsidarymo slėgį, jis akimirksniui atsidaro ir vėl užsidaro, t.y. palaiko pastovų slėgį. Galimi vožtuvo gedimai: vožtuvas aplamai nelaiko slėgio, keliant slėgį - neatsidaro, atsidaro ne prie tos slėgio reikšmės, kuri nurodyta techninėje literatūroje.
Aušinimo skysčio užšalimo temperatūros matavimas: Antifrizas - medžiaga, mažinanti vandens užšalimo temperatūrą. Kai oro temperatūra gali būti žemesnė už 0 °C, rekomenduojama automobilių aušinimo sistemas užpildyti skysčiu, kurio užšalimo temperatūra būtų žemesnė už galimą aplinkos temperatūrą. Atliekant aušinimo sistemos techninį aptarnavimą dažniausiai būna patikrinama aušinimo skysčio užšalimo temperatūra ir kitos jo savybės.

Priežiūros rekomendacijos ir saugumas

Automobilių radiatoriai, aušinimo sistema veiks ilgiau, jei pasirūpinsite reguliaria jų priežiūra: tikrinkite, ar neprakiurę radiatoriai, sekite, ar nevarva aušinimo skystis ir t.t. Šaltis gali pakenkti aušinimo sistemai, sugadindamas jos jungtis.

Reguliari patikra ir keitimas

Reguliariai tikrinkite, ar aušinimo skystis atitinka nustatytą ribą.
Nustatytu metu reikės pakeisti siurblį, kuris pumpuoja aušinimo skystį. Kai jis netinkamai veikia, į variklį nepatenka pakankamai aušinimo skysčio, dėl ko jis greičiau perkaista.
Tikrinkite, ar automobilių radiatoriai nepraleidžia skysčio. Jei kažkurioj vietoje jis netyčia prateka, skylę laikinai galima užklijuoti plėvele, kol sistema bus visiškai pataisyta.
Kai keičiama vandens pompa, dėl skirtingo susidėvėjimo lygio, visi įtempiantys ir laisvai besisukantys guoliai ir kiti elementai turi būti keičiami.
Tokios dalys, kaip ventiliatorių termomovos arba patys ventiliatoriai turi būti tikrinami ir turi tolygiai suktis.
Tam tikras kiekis, kuris išbėga per pirmas 1-3 valandas darbo dėl naujai pakeistų perdavimo sistemos elementų bei vandens pompos, laikomas normaliu dalyku. Tačiau pastovus bei dideliais kiekis ištekantis aušinimo skystis per drenažinę ertmę reiškia neatidėliotiną būtinybę patikrinti aušinimo sistemą. Dažniausios to pasitaikančios priežastys yra netinkamo skysčio naudojimas aušinimo sistemoje arba užterštas bei ne laiku keičiamas aušinimo skystis. Senesnės konstrukcijos varikliuose nešvarumų atsiradimas tiesiogiai priklauso ir nuo variklio cilindrų galvutės tarpinės sandarumo.

Saugumo reikalavimai

Tvarkant šią sistemą, būtina laikytis nustatytų saugumo technikos reikalavimų, kadangi aušinimo skystis yra nuodingas. Dirbant prie įkaitusios aušinimo sistemos, ypač atidžiai reikia saugoti akis ir neuždengtas kūno vietas. Prieš bandant atidaryti radiatoriaus dangtelį, reikia įsitikinti, ar jau atvėso aušinimo skystis. Sandariai užsuktas jis padidina spaudimą ir neleidžia skysčiui užvirti. Rekomenduojama dangtelio neatidarinėti, kol jis labai karštas. Prieš apžiūrint ventiliatorių reikėtų prisiminti, kad, kai jis sukasi, sparnelių nesimato, o elektra varomi ventiliatoriai gali pradėti veikti net ir išjungus variklį, todėl prieš pradedant darbus reikia išjungti energiją.

tags: #valdymo #voztuvas #ausinimo #skystis

Aušinimo skysčio valdymo sistema ir jos priežiūra