Vairuotojo sveikatos medicininė pažyma yra esminis dokumentas, užtikrinantis eismo saugumą ir patvirtinantis asmens tinkamumą vairuoti transporto priemones. Ilgą laiką šios pažymos galiojimas nebuvo tiesiogiai susietas su vairuotojo pažymėjimo galiojimu, kas sukeldavo tam tikrų iššūkių. Tačiau, siekiant pagerinti vairuotojų sveikatos priežiūrą ir sumažinti eismo įvykių riziką, Lietuvoje įgyvendinami reikšmingi teisės aktų pokyčiai, kurie keis vairuotojų pareigas ir kontrolės mechanizmus.
Vairuotojo medicininės pažymos svarba ir teisės aktų pokyčiai
Istorinė perspektyva ir būsimos inovacijos
Iki 2025 m. sausio 1 d. nebuvo tiesioginio ryšio tarp vairuotojų sveikatos medicininės pažymos ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo. Nors galiojo Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, įpareigojantis vairuotojus, kurių sveikatos pažyma negaliojanti, pasitikrinti sveikatą, statistika rodė, kad tik maža dalis vairuotojų tai darė savanoriškai. Ši problema kėlė eismo saugumo pavojus.
Bandant spręsti šią problemą, priimtas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo sprendimas, kuris įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d. Pagal jį, vairuotojo pažymėjimo galiojimas tiesiogiai susietas su vairuotojo sveikatos medicininės pažymos galiojimu. Šis naujas kontrolės mechanizmas įvestas siekiant pagerinti vairuotojų sveikatos priežiūrą ir sumažinti eismo saugumo pavojus. Be to, nuo 2024 m. sausio 1 d. pradės galioti naujas įsakymas, numatantis, kad nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, vairuotojų turimi pažymėjimai bus paskelbti negaliojančiais ir vairuotojai nebegalės dalyvauti eisme.
Vairuotojo pažymėjimo ir medicininės pažymos galiojimo susiejimas
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios nauja tvarka, pagal kurią nustojus galioti sveikatos pažymai, bus sustabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas. Praėjus sveikatos komisiją ir gavus pažymą, vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus atstatomas automatiškai. Tai reiškia, kad vairuotojams nereikės papildomai kreiptis į „Regitrą“, atnaujinus sveikatos pažymą. Pasibaigus medicininės pažymos galiojimui ir to nepastebėjus, vairuotojo pažymėjimas nustos galioti, nors fiziškai jis ir toliau liks asmens rankose. Tad kai kurie vairuotojai gali net nesuprasti, kad važiuoja su negaliojančiu dokumentu, nes ant jo nurodyta galiojimo data dar negarantuos, kad jis galioja.
„Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas pažymi, kad pokyčių jau tikrai reikėjo, nes anksčiau, nors visiems vairuotojams reikėjo medicininės pažymos, niekas tiksliai nepatikrindavo, ar ji dar galioja. Naujoji tvarka leis užtikrinti, kad tie, kurie neturi galiojančios medicininės pažymos, turėtų sustabdytą vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnai, įvedę asmens duomenis, galės matyti, ar vairuotojo pažymėjimas galioja, ar nėra atimta teisė vairuoti, ar transporto priemonei atlikta techninė apžiūra ir ar ji apdrausta.
Sveikatos patikrinimų periodiškumas pagal vairuotojų kategorijas ir amžių
Vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas - nustatyti, ar sveikatos būklė atitinka minimalias fizinio ir psichikos tinkamumo normas, taikomas asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems atitinkamos kategorijos motorines transporto priemones ar jų junginius su priekaba, taip pat traktorius, savaeiges mašinas ir mechanizmus.
I-osios grupės (mėgėjų) vairuotojai
Tai AM, A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijų transporto priemonių vairuotojai. Jų sveikatos patikrinimo medicininė pažyma galioja:
- iki 55 metų amžiaus - kartą per 10 metų;
- nuo 56 iki 69 metų amžiaus - kartą per 5 metus;
- nuo 70 iki 79 metų amžiaus - kartą per 2 metus;
- nuo 80 metų amžiaus - kartą per 1 metus (kasmet).
II-osios grupės (profesionalų) vairuotojai
Tai C, C1, C1E, CE, D, D1, D1E, DE, T kategorijų vairuotojai, taip pat vairuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (taksi, krovininių automobilių, greitosios pagalbos vairuotojai ir pan.), įskaitant ir B kategorijos vairuotojus. Jų sveikatos patikrinimo medicininė pažyma galioja 2 metus. Šiems vairuotojams pažymėjimai galioja 5 metus, tačiau medicininė pažyma turi būti atnaujinama kas 2 metus.
Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojai
TR1, TR2, SM, SZ kategorijų vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininė pažyma galioja:
- iki 59 metų amžiaus - 5 metus;
- nuo 60 iki 70 metų amžiaus - 2 metus;
- nuo 70 metų amžiaus - 1 metus.
Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, sveikatos patikrinimo medicininė pažyma galioja 2 metus.
Sveikatos patikrinimo procesas: ką reikia žinoti?
Kur atlikti ir kokius dokumentus pateikti?
Vairuotojo sveikatos patikrinimas gali būti atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs, arba bet kurioje kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas. Sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis vidaus/vaikų ligų gydytojas.
Asmuo, norintis gauti vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą, turi pateikti:
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- Pažymą iš Pirminės psichikos sveikatos centro, kuriame yra registruotas;
- Pažymą iš Priklausomybės ligų centro (kai kurios klinikos gali užsakyti už papildomą mokestį);
- Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) iš šeimos arba vidaus ligų gydytojo (jei asmuo nėra prisirašęs klinikoje, kurioje tikrinasi);
- Užpildytą „Vairuotojo garbės deklaraciją“ (galima užpildyti atvykus arba atsisiųsti ir užpildyti iš anksto);
- Užpildytą klausimyną dėl obstrukcinės miego apnėjos (galima užpildyti atvykus arba atsisiųsti ir užpildyti iš anksto).
Užsakant vizitą internetu, galima sutaupyti laiko, nes klinika, gavusi užsakymą, galės sutvarkyti dokumentus iki apsilankymo. Po vizito pas gydytoją, elektroninė pažyma (forma Nr. 083-1/a) bus įvesta į „Regitros“ sistemą ir ją bus galima rasti prisijungus prie esveikata.lt. Pažymos kaina priklauso nuo miesto ir pasirinktos klinikos.
Patikrinimo eiga ir atliekami tyrimai
Prieš sveikatos patikrinimą vairuotojai pasirašo „Vairuotojo garbės deklaraciją“, kurios esmė - vairuotojas pats įvertina savo sveikatos būklę ir, jai pablogėjus, privalo kreiptis į gydytoją. Vairuotojo sveikatos patikrinimo metu atliekami įvairūs tyrimai ir vertinimai:
- Fizinis patikrinimas: vertinama bendra fizinė būklė, kraujo spaudimas, pulso dažnis, klausos ir regos funkcijos bei kitos fizinės charakteristikos, galinčios turėti įtakos vairavimo gebėjimui.
- Medicininiai tyrimai: atsižvelgiant į asmens savybes ir amžių, gali būti atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, elektrokardiograma ar kiti tyrimai, siekiant nustatyti galimus sveikatos sutrikimus ar ligas.
- Anamnezė ir sveikatos istorija: gydytojas renka informaciją apie paciento sveikatos istoriją, įskaitant ankstesnes ligas, operacijas, lėtines ligas ir vartojamus vaistus.
- Psichologinis vertinimas: gali apimti klausimynus apie asmens psichinę sveikatą, emocinį stabilumą, streso valdymą ir kitus psichologinius aspektus.
Sveikatos patikrinimo svarba eismo saugumui
Kuo svarbūs reguliarūs patikrinimai?
Reguliarūs sveikatos patikrinimai yra itin svarbūs eismo saugumui. Sunkūs sveikatos sutrikimai, tokie kaip regėjimo ar klausos problemos, epilepsija arba širdies ir kraujagyslių ligos, gali padidinti eismo įvykių riziką. Laiku atlikus sveikatos patikrinimą, diagnozavus ir pradėjus gydyti ligą galima sumažinti avarijos tikimybę bei užtikrinti saugią eismo aplinką visiems. Profilaktinis sveikatos patikrinimas apima ne tik privalomuosius medicininius tyrimus, bet ir atsakomybę perduoti gydytojui visą informaciją apie esamus ar ankstesnius sveikatos sutrikimus. Tai užtikrina, kad tik fiziškai ir psichiškai tinkami asmenys gali valdyti transporto priemones, laikytis kelių eismo taisyklių bei prisidėti prie saugumo keliuose.
Dažnesni patikrinimai vyresniems vairuotojams
Nors sveikatos patikrinimas aktualus visiems, jis ypač svarbus nuo 50 metų amžiaus, nes su amžiumi atsiranda daugiau sveikatos problemų, kurios gali turėti įtakos ir vairavimo gebėjimui. Tai gali būti regėjimo sutrikimai (katarakta, glaukoma, makulopatija), kognityviniai sutrikimai (atminties, koncentracijos ar sprendimų priėmimo problemos), sąnarių ir raumenų sisteminės problemos (sąnarių skausmas, lankstumo stoka, raumenų jėgos sumažėjimas), taip pat širdies ir kraujagyslių ligos (aukštas kraujo spaudimas, širdies nepakankamumas ar insultas). Visi šie sutrikimai gali turėti įtakos reikalingai greitai reakcijai kelyje.
Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pabrėžia, kad reikalavimas dažniau tikrintis sveikatą vyresniems žmonėms nėra laužtas iš piršto. 60-mečiui rizika patirti infarktą, insultą ar regos, klausos sutrikimą per 10 metų yra daug didesnė nei jaunam žmogui. Todėl dažnesnės patikros padeda užtikrinti, kad jų gebėjimas saugiai vairuoti yra nuolat stebimas ir vertinamas, taip sumažinant avarijų riziką ir užtikrinant eisme dalyvaujančių asmenų saugumą.
Kada medicininė pažyma gali būti neišduodama arba išduodama su apribojimais?
Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma yra suteikiama tiems, kurių sveikata yra tinkama vairuoti arba kurių būklę galima koreguoti taip, kad elgesys kelyje būtų saugus, pasitelkiant pritaikytą automobilio valdymą, vairą, akinius, klausos aparatus ir kitas priemones.
Vis dėlto, asmenims, turintiems tam tikrų sutrikimų, pažymos gali būti neišduodamos. Teisė vairuoti nesuteikiama:
- Asmenims, turintiems rimtų regos sutrikimų, aukštą nekoreguotą kraujo spaudimą, esant tam tikros ribos klausos susilpnėjimui ar visam kurtumui (pastaruoju atveju leidžiama vairuoti išimties tvarka tik vairuotojui mėgėjui).
- Sergantiesiems sunkiomis plaučių, širdies ligomis, esant ryškiai neurologinei simptomatikai (pvz., dažni priepuoliai).
- Asmenims, kuriems pasireiškia psichozės, taip pat turintiems kai kurių asmenybės sutrikimų, kurie itin trikdo nuovoką, elgesį ar gebėjimą prisitaikyti.
Jeigu vairuotojas turi nekontroliuojamą epilepsiją, prastą regėjimą arba sunkią širdies ligą, tai yra svari priežastis jam neleisti vairuoti. Pažymos asmuo taip pat gali negauti, jeigu atsisako atlikti reikalingus tyrimus, nepateikia reikalingos informacijos arba meluoja apie savo sveikatos būklę.
Gydytojas gali stabdyti pažymos išdavimą ir dėl nenuspėjamų ar ūmių sveikatos problemų, ypač jei būklė trumpuoju laikotarpiu gali paveikti vairavimo gebėjimus. Tokiu atveju pažyma neišduodama, kol problema bus išspręsta arba asmens būklė stabilizuosis. Kartais, atlikus papildomus tyrimus ir įvertinus jų rezultatus, pažyma gali būti išduodama, bet su tam tikrais apribojimais, pavyzdžiui, leidžiama vairuoti tik dienos metu, be keleivių, neviršijant tam tikro greičio, ne greitkeliais, be priekabos ar tik tam tikroje teritorijoje (pvz., 7 km aplink gyvenamąją vietą).
tags: #vairuotojui #pakartotine #medicinine #pazyma #pas #kita