Vilkikų vairuotojai neretai susiduria su įvairiomis saugumo ir sveikatos rizikos problemomis, kurios kyla dėl profesijos specifikos, ilgo laiko kelyje ir aplinkos veiksnių. Siekiant užtikrinti saugų transportavimą ir vairuotojų gerovę, būtina įdiegti efektyvias prevencijos priemones, apimančias tiek transporto priemonės techninę priežiūrą, tiek vairuotojų mokymus ir ergonomiškas darbo sąlygas.
Vairuotojo kortelės ir tachografų reikšmė
Tachografas yra esminis įrenginys, skirtas fiksuoti ir saugoti vairuotojo darbo bei transporto priemonės veiklos duomenis. Vairuotojo kortelės nuskaitymas yra svarbus, siekiant užtikrinti darbo laiko, poilsio režimo taisyklių bei transporto priemonės naudojimo sąlygų laikymąsi. Per nuskaitymą gaunami duomenys apie vairuotojo veiklą, įskaitant pravažiuotą atstumą, vairavimo laiką, poilsio trukmę ir darbo laiko pertraukas.
Šie duomenys naudojami ne tik vairuotojų darbo laiko kontrolei, bet ir darbo organizavimui, efektyvumo analizei bei teisiniams reikalavimams atitikti. Vairuotojo kortelės nuskaitymas supaprastina reiso sekimą, o galimybė atsisiųsti DDD failus leidžia tiksliai sekti laikotarpius. Be to, keičiantis vairuotojui sistema automatiškai atpažįsta naująjį - taip ne tik apsisaugoma nuo įvairių klaidų, bet ir užtikrinamas tinkamas sistemos veikimas.
Vilkikų techninė būklė ir krovinio valdymas
Vilkikų techninė būklė yra esminis veiksnys saugiam kelių transportui. Reguliari techninė priežiūra, įskaitant variklio, stabdžių ir elektros sistemos patikras, yra būtina užtikrinti, kad visi mechaniniai ir elektriniai komponentai veiktų optimaliai. Prieš tolimąjį reisą pateikus transporto priemonę profesionalų apžiūrai, daugelio techninių problemų galima lengvai išvengti.
Vilkikų saugumą taip pat gali paveikti krovinio tvarkymas ir balastavimas. Perkrovus arba netinkamai išdėsčius krovinį ant priekabos, gali pakisti vilkiko svoris ir jo stabilumas, taip padidinant avarijos riziką. Todėl svarbu tinkamai suplanuoti krovinio išdėstymą, laikantis numatytų saugumo standartų. Galiausiai, atliekant techninę priežiūrą, svarbu, kad ji būtų atliekama tik patyrusių ir kvalifikuotų specialistų.
Vairuotojų mokymai ir elgesys kelyje
Tinkamas vairuotojų elgesys kelyje yra kritiškai svarbus veiksnys siekiant užtikrinti saugų eismo judėjimą ir transporto veiklą. Vairuotojų mokymai apima įvairias sritis, pradedant nuo saugaus vairavimo praktikų iki kritinių situacijų valdymo ir teisinių reikalavimų supratimo. Vairuotojai turi būti apmokyti visais atvejais laikytis kelių eismo taisyklių, vertinti riziką ir priimti sprendimus, esant skirtingoms kelių sąlygoms arba eismo situacijoms.
Be to, būtų naudinga išmokti naudotis naujausia technologija ir įrangos funkcijomis, padedančiomis užtikrinti saugų vairavimą. Mokymai gali būti vykdomi tiek pradinio vairuotojo mokymo metu, tiek ir nuolatinių mokymų programų metu, siekiant nuolat atnaujinti žinias ir įgūdžius.
Profesionalių vairuotojų sveikatos rizikos
Tolimos kelionės, ilgos valandos kelyje ir tūkstančiai įveiktų kilometrų - tokia vilkikų vairuotojų kasdienybė. Medikai teigia, kad tolimųjų reisų vairuotojų darbas susijęs su specifinėmis rizikomis sveikatai, o įvairiomis problemomis skundžiasi daugelis šios profesijos atstovų. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje šeimos gydytoja Vida Uzelienė pažymi, kad vilkikų vairuotojų darbas apima net keletą rizikos veiksnių: sėdimą darbą, pamaininį darbo grafiką, rankinį transporto priemonės valdymą, socialinę izoliaciją, visaverčio poilsio stoką ir kt.
Sėdimas darbas ir jo pasekmės
Vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių dirbant tolimųjų reisų vairuotoju yra sėdimas darbas. Kitaip nei kitų sėdimą darbą dirbančių profesijų atstovai, vilkikų vairuotojai neturi galimybių pakankamai dažnai atsistoti, prasivaikščioti, pasimankštinti. Tai didina riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, patirti insultą ar infarktą. Dažnos sėdimo darbo pasekmės yra antsvoris, padidėjęs cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, kraujotakos sutrikimai.
Dėl sėdimo darbo ir nuolatinės vibracijos vilkikų vairuotojai taip pat skundžiasi kaulų ir raumenų sistemos ligomis - nugaros, pečių, sprando ir sąnarių skausmais. Ilgalaikė raumenų įtampa ir vibracija gali sukelti stuburo slankstelių struktūrinius pakitimus, išvaržas, kurios sukelia skausmą, apsunkina judėjimą ir kartais lemia neįgalumą. Ilgai sėdint sutrinka dubens organų kraujotaka, o tai gali turėti įtakos šlapimo pūslės, šlapimo takų, prostatos ir inkstų onkologinių ligų išsivystymui. Kita nemaloni liga, atsirandanti nuo sėdėjimo, yra hemorojus - storosios angos pakitimai, sukeliantys skausmą ir galimą kraujavimą.
Technologiniai sprendimai ir ergonomika vilkikuose
Nors sėdimas darbas yra iššūkis sveikatai, krovininio transporto gamintojai deda daug pastangų, kad rizikos būtų kiek įmanoma sumažintos. Pavyzdžiui, šiuolaikiniuose vilkikuose montuojamos sėdynės su orine pakaba ir reguliuojama nugaros apkrova, turinčios specialias pagalvėles, kurias galima atitinkamai pripūsti, siekiant sumažinti stuburo apkrovas, ypač apatinėje nugaros dalyje. Maksimalų vairuotojų komfortą padeda užtikrinti ir sėdynėse įrengiama ventiliacijos sistema, leidžianti išvengti nugaros prakaitavimo. Ergonomiškos sėdynės taip pat turi reguliuojamas alkūnių atramas.
Mitybos ir virškinimo problemos
Beveik visi besikreipiantys vilkikų vairuotojai skundžiasi virškinimo ir žarnyno veiklos sutrikimais. Vairuotojų mitybos racionas dažnai yra prastos kokybės ir priklauso nuo pakelėse esančių kavinių valgiaraščio. Maisto pasirinkimas dažnai spontaniškas, negalvojant apie sveikesnį valgį. Kelyje, nenukrypstant nuo maršruto ir laikantis numatyto grafiko, maitintis sveikai gali būti didelis iššūkis.
Maisto ruošimui kabinoje reikia tinkamos įrangos ir sąlygų. Vilkikų gamintojai sprendžia šią problemą kabinose integruodami pažangias mikrobangų krosneles, kuriose galima ne tik šildyti maistą, bet ir laikyti jį šiltai iki kito sustojimo. Sunkiojo transporto technikos ekspertai sako, kad vilkikuose taip pat integruojami ir kavinukai. Be to, vairuotojai turi galimybę į kelionę pasiimti kokybiško maisto ir laikyti jį šaldytuve, o prireikus paprasčiausiai pašildyti.
Kvėpavimo sistemos ir psichologinės problemos
Nemaža dalis vilkikų vairuotojų taip pat serga astma, lėtine obstrukcine plaučių liga. Pagrindinė to priežastis - rūkymas, kuris ilgo vairavimo metu vairuotojams dažnai tampa viena iš budrumo palaikymo priemonių. Ilgainiui toks žalingas įprotis lemia ženklius ir negrįžtamus plaučių audinio pakitimus. Su siekiu įveikti nuovargį ir išsklaidyti mieguistumą sietinas ir dažnas energinių gėrimų ar budrumą skatinančių medikamentų vartojimas, dėl ko taip pat gali kilti įvairių sveikatos problemų.
Gydytojos teigimu, visi be išimties į ją besikreipiantys vilkikų vairuotojai skundžiasi ilgalaikiu nuovargiu, daugelis taip pat mini galvos skausmus. Nuolatinė įtampa, izoliacija, buvimas toli nuo namų dažnai lemia psichologines vilkikų vairuotojų problemas - lengvo ar vidutinio sunkumo depresiją, nuotaikų svyravimą ir nervų problemas. Vienišumas, fizinio aktyvumo stoka, nereguliarus miegas ir sunkumas palaikyti santykius dėl ilgų reisų, kurie gali užtrukti mėnesius, yra papildomi streso šaltiniai.
Lietuvoje – deficitas tolimųjų reisų vairuotojų: dėl netinkamų darbo sąlygų renkasi dirbti užsienyje
Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos
Valstybinės Darbo inspekcijos duomenimis, tolimųjų reisų vairuotojų mirčių skaičius darbe kiekvienais metais vis auga, o vairuotojo profesija yra viena pirmaujančių pagal sergamumą profesinėmis ligomis. Dėl ilgo sėdėjimo prie vairo vairuotojus kankina stuburo ir dubens srities ligos, sutrinka kraujotaka, virškinimas. Dėl sudėtingo darbo ir poilsio režimo vairuotojai neretai patiria įtampą, dėl ko dažniau pasitaiko širdies ritmo sutrikimai, infarktai, širdies ir kraujagyslių ligos.
Draudimo bendrovės BTA duomenimis, per pastaruosius porą metų dėl tolimųjų reisų vairuotojų mirčių, įvairių ligų, traumų ir kitų sveikatos sutrikimų, nutikusių darbo metu, buvo išmokėta per 500 tūkst. eurų išmokų. Nelaimingi atsitikimai, dažniausiai susiję su vairuotojų mirtimis, kurių priežastys - infarktas, insultas, trauma ar žūtis eismo įvykyje, sudaro didelę dalį išmokų. Draudimo specialistė konstatavo, kad vairuotojai vis dar nemažai traumų patiria patekę į eismo įvykius, taip pat krovinių iškrovimo metu arba remontuodami sugedusį sunkvežimį.
Ergonomikos principai ir prevencijos priemonės
Ergonomika - tai mokslas, skirtas projektavimui erdvių ir užduočių, kad jos atitiktų darbuotoją. Komerciniai vairuotojai susiduria su dideliais iššūkiais, o prasta laikysena, pasikartojantys judesiai ir tinkamo palaikymo stoka gali sukelti raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus, nuovargį ir net lėtinį skausmą. Daugumą vairavimo traumų, susijusių su raumenų ir kaulų sistema, galima išspręsti atlikus keletą ergonominių korekcijų, kurios gali sumažinti traumų išlaidas ir padėti išvengti skausmo bei diskomforto.
Transporto priemonės sureguliavimas ir laikysena
- Sėdynės aukščio reguliavimas: pakelkite sėdynę kuo aukščiau, nepažeidžiant komforto, užtikrinant gerą matomumą (apie 3 colius virš vairo rato). Kelių galinės dalys turėtų būti maždaug 2-3 coliai nuo sėdynės priekio.
- Sėdynės atlošo padėtis: pastumkite sėdynę į priekį, kol visa jūsų koja galės spausti pedalus. Sureguliuokite atlošą taip, kad jis paremtų visą nugarą. Tai padės išvengti apatinės nugaros dalies skausmo.
- Juosmens atrama: sureguliuokite taip, kad būtų vienodas spaudimas per visą nugarą.
- Vairo rato reguliavimas: pakreipkite kampą ir pakeiskite aukštį, kol jo centras bus maždaug 10-12 colių nuo krūtinkaulio. Oro pagalvė turėtų būti krūtinės lygyje, o ne galvos.
- Rankų padėtis: rankos turėtų būti patogioje padėtyje vairuojant, o alkūnės šiek tiek sulenktos, pečiai atpalaiduoti.
- Galvos atrama: sureguliuokite taip, kad jos viršus būtų jūsų galvos viršaus lygyje.
Ergonomika apima ne tik transporto priemonę. Svarbu atsipalaiduoti vairuojant, stengtis atpalaiduoti raumenis ir kuo patogiau įsitaisyti. Užtikrinkite, kad automobilio langai būtų švarūs, siekiant išvengti akių įtampos. Kai patenkate į spūstis, svarbu judinti rankas, kojas ir kaklą, kad sumažėtų sustingimas.
Mankšta ir pertraukos
Paprasčiausi kaklo, pečių ir pakinklių tempimo pratimai gali sumažinti sustingimą ir pagerinti lankstumą. Judėjimas taip pat yra nepaprastai svarbus. Vaikščiojimas pertraukų metu padeda pagerinti kraujotaką, kuri gali būti sutrikdyta dėl ilgalaikio sėdėjimo. Ilgos valandos kelyje vargina vairuotojo kūną, sukeldamos nuovargį ir diskomfortą. Reguliarios pertraukos yra būtinos, siekiant užkirsti kelią nuovargiui ir išlaikyti budrumą vairuojant. Vairuotojai turėtų daryti pertraukas kas dvi valandas, išlipdami iš transporto priemonės, kad pasitemptų, pasivaikščiotų ir atnaujintų savo protą bei kūną. Rekomenduojama vilkike turėti ir patogią kėdę, kurioje būtų galima sėdėti išsitiesus.
Technologijų vaidmuo ir mokymo programos
Technologijos taip pat siūlo novatoriškus sprendimus vairuotojų saugumui didinti. Mokymo programos padeda vairuotojams suprasti tinkamos laikysenos, transporto priemonės sureguliavimo ir reguliaraus judėjimo svarbą, siekiant išvengti traumų ir sumažinti nuovargį. Profesinės sveikatos ir saugos administracija (OSHA) nustatė tris pagrindinius ergonominius rizikos veiksnius: pasikartojančius judesius, nepatogias laikysenas ir jėgos naudojimą.
Lietuvoje – deficitas tolimųjų reisų vairuotojų: dėl netinkamų darbo sąlygų renkasi dirbti užsienyje
Vairuotojų sveikatos patikrinimas ir teisiniai reikalavimai
Dabartinė išduota medicininė sveikatos pažyma A, AM, B kategorijai vairuotojo pažymėjimui galioja 10 metų, kai žmogaus amžius yra iki 55 metų. Vairuotojai profesionalai C ir D kategorijoms turi tikrintis sveikatą kas dvejus metus, o nuo 80 metų - kasmet.
Tačiau Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kurios įsigalioja nuo 2024 metų sausio 1 d. Nepasitikrinusių sveikatos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu vairuotojų turimi vairuotojo pažymėjimai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka skelbiami negaliojančiais. Prieš atliekant vairuotojo sveikatos patikrinimą, visa asmens sveikatos istorija yra tikrinama e.sveikatos sistemoje.
tags: #vairuotojo #rizikos #veiksniai