Vairavimas daugeliui šiuolaikinių žmonių yra neatsiejama kasdienybės dalis. Tyrimai rodo, kad egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp šalies ekonominės gerovės ir vienam žmogui tenkančių nuvažiuotų kilometrų - gyvenant geriau, važiuojame vis daugiau. Tačiau kartu daugėja ir su vairavimu susijusių problemų. Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2030 metais avarijos bus populiariausių mirties priežasčių penketuke, o tikimybė žūti avarijose bus didesnė nei mirti nuo vėžio ar Alzheimerio ligos. Tyrimai rodo, kad nuo 40 iki 90 proc. avarijų keliuose kyla dėl žmogaus elgesio, taigi, daugiausia dėl psichologinių veiksnių.
Transporto psichologijos reikšmė eismo saugumui
Daugeliui psichologija asocijuojasi su žmogaus sielos gelmių tyrinėjimu, pagalba sunkumų ar psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, individualiu konsultavimu. Tačiau psichologijos mokslo žinios gali būti taikomos daug plačiau. Viena iš tokių pasaulyje sparčiai besivystančių taikomosios psichologijos sričių yra transporto ir eismo psichologija. Ši sritis tyrinėja vairavimo elgesį ir psichologines eismo nelaimių priežastis, ieško priemonių, kurios padėtų nelaimių išvengti ir padidintų eismo saugumą, kuria metodus, padedančius atpažinti padidėjusios rizikos vairuotojus ir juos konsultuoti. Transporto psichologai teikia rekomendacijas gydytojams, transporto priemonių kūrėjams, kelių inžinieriams, politikams.
Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos lektorės, socialinių mokslų magistrės, VDU organizacinės psichologijos magistrantės Renatos Arlauskienės mokymo priemonė „Vairuotojo darbo psichologija“ yra skirta būsimiems ir esamiems vairuotojams, vairuotojų mokytojams, įvairių profesijų žmonėms, leidžiantiems daug laiko už vairo. Ji taip pat gali būti naudinga specialistams, besidomintiems vairuotojo profesine veikla bei transporto psichologija. Knygoje aptariama psichologinių veiksnių, lemiančių eismo saugumą, svarba. Nagrinėjami vairuotojo darbo ypatumai: mechanizuota darbo forma, kuriai priklauso vairavimas, vairuotojo ryšys su kitais eismo dalyviais bei psichofiziologiniai darbo ypatumai. Analizuojama vairuotojo psichofiziologija bei vairuotojo darbingumas ir nuovargis, nagrinėjamos vairuotojo asmenybės savybės bei emociniai veiksniai ir stresas vairuotojo darbe.
Vairuotojo psichofiziologiniai ir asmeniniai ypatumai
Tirti vairuotojo psichofiziologines savybes darbo metu pirmiausia reikia todėl, kad jam būtų galima parinkti darbo pobūdį: dirbti mieste su intensyviu transporto priemonių eismu ar tarpmiestiniuose pervežimuose, parinkti automobilio tipą, nustatyti darbo pamainos trukmę, užduoties svarbą ir laiką, kokiu paros metu reikėtų dirbti. Tokia pažiūra, vertinant vairuotojų psichofiziologines savybes, yra būdinga profesinei atrankai. Reikia pabrėžti, kad svarbios yra ne tik vairuotojo žinios apie automobilio sandarą ir eksploatavimą, bet ir būtinas bei saugus vairavimo meistriškumas, kurį galima nustatyti specialiais treniravimo įrenginiais. Vairuotojo patyrimas toli gražu ne visada rodo jo sugebėjimą teisingai veikti avarinėmis aplinkybėmis.
Kognityvinės ir motorinės funkcijos, svarbios vairavimui
Visi vairuotojai žino, kad rega yra nepaprastai svarbi norint sėkmingai vairuoti. Svarbu ne tik regos aštrumas, bet ir regėjimo laukas. Tiek regos aštrumas, tiek regėjimo laukas natūraliai keičiasi dėl amžiaus; regos laukas gali ypač susiaurėti ir dėl įvairių ligų. Susiaurėjęs periferinis regėjimo laukas gali trukdyti pastebėti kelio ženklus, pėsčiuosius ar kitus automobilius. Vyresniems žmonėms reikia ilgesnio laiko prisitaikyti prie apšvietimo pokyčių, todėl juos daug labiau akina priešpriešiais važiuojančių automobilių šviesos.
Vairavimui taip pat labai svarbi atmintis, vaizdinis suvokimas, erdviniai gebėjimai, selektyvus dėmesys ir dėmesio perkėlimas. Vairuojant reikalinga tiek aktyvi darbinė atmintis (kur važiuoju, kokius ženklus mačiau), tiek ilgalaikė atmintis (ką ženklas reiškia). Vairuojant reikia tuo pat metu atlikti kelias funkcijas: stebėti vykstantį eismą, kelio ženklus, valdyti automobilį, išlaikyti dėmesio lauke maršrutą, o dažnai tai vyksta muzikos ar pokalbių su keleiviais fone. Taigi, vairuotojui savo dėmesį reikia paskirstyti. Vaizdinis suvokimas reikalingas tam, kad sėkmingai integruotume visą vairavimo metu gaunamą vaizdinę informaciją, įvertintume atstumą iki kitų automobilių ar kliūčių.
Vairavimas taip pat yra ir motorinė veikla, kuri reikalauja raumenų jėgos ir ištvermės, galūnių, kaklo ir liemens lankstumo. Antsvoris, raumenų ir sąnarių ligos gali lemti prastą judesių kokybę. Nepakankamos judėjimo galimybės savo ruožtu gali padidinti nelaimingų atsitikimų riziką, nes vairuotojo gebėjimas greitai sureaguoti į tokias situacijas gali būti sumažėjęs. Pačiam žmogui tiksliai įvertinti savo kognityvines funkcijas ar judėjimo galimybes yra sunku. Asmuo gali jausti, kad dėmesio koncentracija pablogėjusi ar reakcijos greitis yra sulėtėjęs, tačiau atsakyti, ar tas pablogėjimas yra reikšmingas ir pavojingas, pačiam yra labai sudėtinga.
Vairuotojo asmenybės savybės ir emocijos kelyje
Lietuvos vairuotojai gali atrodyti santūresni keliuose nei kad, pavyzdžiui, šiltųjų kraštų vairuotojai, kur signalizavimas, mostagavimas, šūksniai pro langus yra kasdienybė. Tačiau emociškai „karštų“ situacijų, bandant pasidalinti vietą gatvėje, pasitaiko ir pas mus. Psichoterapeutė Genovaitė Petronienė dalijasi, kad elgesį prie vairo didžiąja dalimi lemia mūsų charakterio ypatybės. Kiekvienas iš mūsų turi kelių charakterio tipų savybių, o reakcija priklauso nuo to, kuris tipas konkrečiame žmoguje dominuoja.
- Pasak G. Petronienės, narcisistinio tipo asmenybės už vairo gali elgtis ramiai, tačiau yra linkusios nuvertinti ir žeminti kitus.
- Paranojinio tipo asmenybės valdomos jausmų - kelyje gali elgtis neapgalvotai ir net pavojingai, įsivaizduoti, kad prieš juos visi nusiteikę.
Įvykus eismo įvykiui, asmenybės charakteris dar labiau išryškėja, tai pastebi ir specialistas A. Kikutis: „Į tas pačias situacijas kelyje skirtingi žmonės reaguoja skirtingai - vieni būna susijaudinę ar išsigandę, kiti supykę ar įsiaudrinę, treti išlieka ramūs.“ Reakcija priklauso taip pat ir nuo vairuotojo amžiaus, patirties ar konkrečių aplinkybių, kuriose jis atsiduria. Pavyzdžiui, charakterių tipus galima iliustruoti konkrečia situacija: jei prasilenkiant žvyrkelyje su kitu vairuotoju, pakilęs akmenukas išdauš automobilio stiklą:
- Depresyvaus ir mazochistinio charakterio tipo žmonės pajus stiprų nerimą, kaltins save.
- Psichopatinio tipo asmenybės pradės bartis, reaguos agresyviai.
- Paranojinio tipo asmenybės pagrasins teismu.
A. Kikutis komentuoja, kad kartais į nemalonias situacijas keliuose pakliuvę žmonės dėl patiriamo streso tiesiog pamiršta, kokius veiksmus reikia atlikti ar kokia pagalba gali naudotis. „Jei kelyje kažkas nutinka, visada reikia prisiminti, kokias draudimo apsaugas turite. Įvairiose situacijose dažniausiai gelbsti pagalbos kelyje paslauga, kuri gali būti įsigyta tiek prie kasko, tiek ir prie TPVCA draudimo. Priklausomai nuo paslaugų apimties, gali būti suteikiamos konsultacijos telefonu, rato pakeitimas kelyje ar automobilio nutempimas į saugojimo aikštelę, pakaitinio automobilio suteikimas, kol bus vykdomas remontas. Kasko draudime, pagalbos kelyje paslaugų apimtis yra plačiausia; vienokia ar kitokia pagalba per metus pasinaudoja maždaug 20 proc. klientų.“
Pasitaiko ir sudėtingesnių bei specifinių atvejų, pavyzdžiui, kai eismo įvykyje vairuotojas dalyvauja nelegaliai: neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ar yra neblaivus. Tokiais atvejais jie gali elgtis neapgalvotai, labai jaudintis ar būti agresyvūs, bandyti apgauti, teisintis, įtikinti dėl finansinio atlygio vietoje, sukčiauti ar pasišalinti iš įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad nepriklausomai ar esate kaltininkas, ar nukentėjęs, reikia būti itin budriems, nepasiduoti galimoms manipuliacijoms ir provokacijoms, kviesti policijos pareigūnus ir situaciją palikti aiškintis jiems.
G. Petronienė pataria patekus į eismo įvykį ir pastebėjus kito žmogaus aštrias emocijas reaguoti griežtai ir išlaikyti šaltą protą: „Susidūrus su „piktųjų“ tipų asmenybėmis, nustatykite ribas, tvirtai stabdykite besiveržiančias emocijas, liepkite žmogui nurimti, nesinervinti, sakykite, kad jei negalite nurimti, kviesime policiją, o jei nurimstate - užpildysime eismo įvykio deklaraciją.“ Matant panikuojantį ar liūdintį žmogų, anot G. Petronienės, reikėtų tvirtai, tačiau empatiškai nuraminti lyg suaugusį vaiką, sakyti - matau, kad labai susijaudinote, bet dabar nurimkite ir einame užpildysime eismo įvykio deklaraciją. Juk mes ir patys reaguojame priklausomai nuo mūsų charakterio tipo: jei esame linkę susinervinti, šaukti ant kito žmogaus, reikėtų sau pasakyti, kad tai nepadeda išspręsti bėdos, o galima tik sulaukti didesnio kito žmogaus priešiškumo.
Kaip suvaldyti stresą: universalūs patarimai kiekvienam
Psichologinis vairuotojų įvertinimas ir jo reikšmė
Psichologinis įvertinimas gali būti rekomenduotas, kai kyla klausimas, ar vairuotojo sveikatos būklė, ligos ar vartojami vaistai nesukelia papildomos rizikos vairavimo saugumui. Australijoje psichologinis įvertinimas gali būti profilaktiškai skiriamas vyresnio amžiaus vairuotojams. Didžiausią riziką pakliūti į eismo įvykius turi jauni ir garbaus amžiaus vairuotojai, tačiau labai skiriasi priežastys, dėl kurių šios vairuotojų grupės vairuodamos klysta.
- Jaunesniame amžiuje pagrindinė avarijų priežastis yra per didelis greitis, vairavimas apsvaigus, rizikingi sprendimai.
- Vyresniame amžiuje pagrindine avarijų priežastimi tampa persirikiavimo klaidos, nepastebėti kelio ženklai, nepakankamai greita reakcija.
Nors Lietuvoje gana daug kalbama apie eismo saugumo didinimą, prevenciją, vairuotojų rengimo permainas, tačiau apie psichologinius vairavimo sėkmę lemiančius veiksnius beveik visiškai neužsimenama. O įvertinti vairavimui svarbias psichologines vairuotojo charakteristikas, aptarti vairuotojo stipriąsias ir silpnąsias vietas ir ką būtų galima daryti, kad vairavimo saugumas padidėtų, yra nesunku.
Tiek tyrimai užsienyje, tiek Lietuvoje rodo, kad remiantis psichologinių testų rezultatais galima prognozuoti vairavimo sunkumus. Tyrimai taip pat rodo, kad vairuotojui tokią informaciją svarbu žinoti, nes tai padeda išvengti nelaimingų atsitikimų kelyje. Pavyzdžiui, Izraelyje vienoje pervežimų kompanijoje buvo vykdomas eksperimentas: visi kompanijoje dirbantys vairuotojai buvo įvertinti psichologiniais testais, jiems papasakota apie rezultatus ir vairavimo riziką, o vėliau pasiūlyti mokymai, kaip būtų galima padidinti savo vairavimo saugumą. Eksperimento rezultatai parodė, kad per metus įvairių eismo nelaimių skaičius tirtoje kompanijoje smarkiai sumažėjo.
Kaip gauti psichikos sveikatos centro kontaktus pažymai?
Jei jums reikalinga pažyma vairuotojo pažymėjimui, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba poliklinikos registratūrą - jie pateiks Psichikos sveikatos centro (PSC) kontaktus ir pažymą, jei reikia. Jei nežinote šeimos gydytojo, ieškokite pagal adresą e.sveikata.lt arba skambinkite vietinei poliklinikai.
Dažniausiai asmuo automatiškai prirašomas prie to psichikos sveikatos centro, su kuriuo sutartį turi jo šeimos gydytojo poliklinika. Kartais tai būna ta pati įstaiga, o kartais - visiškai atskira klinika.
Kaip pasitikrinti per e.sveikata.lt:
- Prisijunkite prie portalo www.esveikata.lt per Elektroninius valdžios vartus (naudojant elektroninę bankininkystę, „Smart-ID“ ar mobilųjį parašą).
- Atidarykite „Paciento sritį“.
- Meniu skiltyje ieškokite informacijos apie savo duomenis - dažniausiai tai skiltis „Mano gydymo įstaigos“ arba atitinkama vieta jūsų profilyje.
- Ten matysite savo šeimos gydytojo polikliniką ir jai priskirtą psichikos sveikatos centrą.
Jei informacijos nerandate, greičiausias būdas sužinoti yra paskambinti į savo poliklinikos (kur dirba jūsų šeimos gydytojas) registratūrą.
Vairavimo baimė (amaksofobija) ir jos įveikimas
Kartais psichologo konsultacijos gali prireikti, kai vairuotojas ar būsimasis vairuotojas labai bijo vairuoti. Vairavimo baimė dažnai atsiranda po patirtų avarijų arba kai eismo įvykiuose nukenčia artimi žmonės. Visgi avarijos nėra vienintelė priežastis, dėl kurios dalis vairuotojų bijo vairuoti. Tyrimai rodo, kad vidutinė ar stipri vairavimo baimė yra būdinga maždaug 7-8 % vairuotojų, kurie niekada nepatyrė avarijų.
Vairavimo baimė yra susijusi su vairuotojo vairavimo įgūdžiais ir jų vertinimu. Vairavimo įgūdžiai apima įvairius vairavimo elgesio aspektus, tokius kaip geri automobilio valdymo įgūdžiai, judesių koordinacija, dėmesys, reakcijos laikas, emocijų valdymas. Kartais vairuotojui objektyviai trūksta žinių ir patirties, todėl, norint įveikti baimę, reikia jų įgyti. Naudingiausias čia bus geras ir supratingas vairavimo instruktorius.
Tačiau nemaža dalis vairuoti bijančių žmonių bijo vairuoti ne dėl įgūdžių stokos, o dėl to, kad mąsto negatyviai ir savo gebėjimus nuvertina. Vairuoti trukdo galvoje besisukančios neramios mintys: „nors niekada nebuvau patekęs į avarinę situaciją, aš joje tikrai nesugebėsiu gana greitai reaguoti“; „aš toks išsiblaškęs, kad keliu grėsmę kitiems; mano vairavimas turbūt nervina kitus vairuotojus“ ir pan. Tokie vairuotojai dažniausiai sėkmingai išlaiko vairavimo egzaminus, vairuodami nedaro daugiau klaidų nei kiti, tačiau vengia ar visiškai atsisako vairavimo dėl baimės ir nepasitikėjimo savimi. Šiai vairavimo baimei įveikti vien vairavimo instruktoriaus gali ir nepakakti. Reikia, kad žmogus ne tik turėtų vairavimo įgūdžių, bet ir patikėtų, kad jų turi. Dauguma vairuotojų susiduria su vienokiais ar kitokiais sunkumais vairuodami. Jei pažymėjote bent vieną iš sunkumų, tai gali būti ženklas, kad jūsų atveju vairavimo rizika yra padidėjusi. Pasvarstykite, kas šiuos sunkumus sukelia, ar galite tai kontroliuoti.
tags: #vairuotojo #darbo #psichologija