Ne visas darbo laikas
Ne visas darbo laikas reiškia, kad darbuotojas dirba mažiau nei 40 valandų per savaitę arba mažiau valandų per savaitę nei darbuotojų kategorijai nustatytas sutrumpintas darbo laikas.Nustatymas ir įforminimas
Ne visas darbo laikas gali būti nustatytas darbuotoją priimant į darbą, sudarant darbo sutartį, arba vėliau, keičiant darbo sutartį. Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje, susitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas
Kaip trumpinamas darbo laikas, turėtų būti konkrečiai nurodyta darbo sutartyje. Pavyzdžiui, darbuotojui nustatant 4 valandų darbo dieną, darbo sutartyje pažymima, kad darbo diena trumpinama 4 valandomis. Ne visas darbo laikas darbo dieną gali būti skaidomas dalimis.
Pabrėžtina, kad darbdavys neturi teisės aukščiau išvardytiems darbuotojams ne viso darbo laiko nustatyti vienašališkai.
Darbo laiko sąvokos aiškinimas ir kelionės laikas
Nėra aiškiai nustatyta, ar laikas vykstant iš namų į darbdavio nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą, neturint nuolatinės darbovietės, yra darbo laikas ir už šį laiką darbdavys privalo mokėti darbuotojui darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį, ar darbo laikas pradedamas skaičiuoti tik nuvykus į darbo funkcijos laikino atlikimo vietą.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ESTT) priėmė sprendimą, jog laikas, kai darbuotojas neturi pastovios darbo vietos ir keliauja iš gyvenamosios vietos pas darbdavio nurodytą pirmąjį klientą ir iš paskutiniojo kliento atgal į gyvenamąją vietą, yra laikomas darbo laiku. ESTT tokį sprendimą argumentavo tuo, jog priešingu atveju darbdavys galėtų tvirtinti, kad tik laikas, per kurį vykdoma darbo funkcija, patenka į sąvoką „darbo laikas“.
Taigi, išanalizavus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB 2 straipsnio 1 punkto nuostatas, galima teigti, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtinta „darbo laiko“ sąvoka yra tapati minėtoje direktyvoje nurodytai „darbo laiko“ sąvokai.
Mobiliųjų kelių transporto darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumai
Mobiliųjų kelių transporto darbuotojų, nepatenkančių į Reglamento Nr. 561/2006 reguliavimo sritį, poilsio laiką reglamentuoja Darbo kodeksas. Kelių transporto įmonėse savaitė yra laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val. Darbdavys yra atsakingas už darbo organizavimo procesą ir organizuodamas darbą turėtų laikytis įtvirtintų reikalavimų.
Pertraukos darbo metu
Mobiliųjų kelių transporto darbuotojai be pertraukos gali dirbti ne ilgiau kaip 6 valandas per kiekvieną 24 val. laikotarpį. Jeigu darbo valandų suma sudaro 6-9 val., į darbo laiką turi būti įterpiama mažiausiai 30 min. pertrauka, o jeigu darbo valandų suma viršija 9 val., į darbo laiką turi būti įterpiama mažiausiai 45 min. pertrauka. Pertraukas galima padalyti į laiko tarpsnius, kurių kiekvienas trunka mažiausiai 15 minučių.
Po 4 val. 30 min. vairavimo, jei mobilieji kelių transporto darbuotojai nepradeda naudotis poilsio laikotarpiu, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 min. pertrauką. Šią pertrauką galima pakeisti ne trumpesne kaip 15 min. pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 min. Su porininkais dirbantys mobilieji kelių transporto darbuotojai gali padaryti 45 min. pertrauką.
Pertrauka - laikotarpis, kurio metu vairuotojas nevairuoja ar nedirba kitų darbų, ir kuris naudojamas tik jėgoms atgauti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos.
Pastebėtina, jog darbo teisės normos nereglamentuoja mobiliųjų kelių transporto darbuotojų pietų pertraukos. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų nuomone, pietų pertrauka galėtų būti įtraukiama ir suteikiama kartu su „Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 496, 14.2 papunktyje ar Reglamento Nr. 561/2006 7 straipsnyje numatytomis pertraukomis.
Poilsio laikotarpiai
- Normalus kasdienio poilsio laikotarpis - mažiausiai 11 val. poilsiui skirtas laiko tarpas. Kasdienio poilsio laikotarpis gali būti suskirstytas į du laikotarpius, kai pirmas yra mažiausiai 3 val. nepertraukiamas laikotarpis, antras - mažiausiai 9 val. nepertraukiamas laikotarpis.
- Sutrumpintas kasdienio poilsio laikotarpis - trumpesnis nei 11 val., bet ne mažiau kaip 9 val., poilsiui skirtas laiko tarpas. Sutrumpintas kasdienio poilsio laikotarpis gali būti iki 9 val.
- Kasdienio vairavimo trukmė - visa sudėta vairavimo trukmė nuo vieno kasdienio poilsio laikotarpio pabaigos iki kito kasdienio poilsio laikotarpio pradžios arba tarp kasdienio poilsio laikotarpio ir kassavaitinio poilsio laikotarpio.
- Normalus kassavaitinio poilsio laikotarpis - mažiausiai 45 val. kassavaitinio poilsio laikotarpis turi būti suteiktas ne vėliau kaip po šešių 24 val. laiko tarpų nuo ankstesnio kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos.
- Sutrumpintas kassavaitinio poilsio laikotarpis - trumpesnis nei 45 val. Jei pasinaudojama iš eilės dviem sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais, prieš pasinaudojant kitu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, turi būti pasinaudota poilsio laikotarpiu, kuris suteiktas kaip kompensacija už tuos du sutrumpintus poilsio laikotarpius.
Per 30 val. po kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos, mobilus kelių transporto darbuotojas, dirbantis su porininkais, turi būti pasinaudojęs kitu mažiausiai 9 val. poilsio laikotarpiu. Normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir bet kokiu ilgiau nei 45 val. trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuriuo kompensuojami ankstesni sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai, negali būti naudojamasi transporto priemonėje.
Transporto ūkio subjektai mobiliųjų kelių transporto darbuotojų darbą turi organizuoti taip, kad vairuotojai galėtų sugrįžti į darbdavio veiklos centrą, kuriame vairuotojas paprastai būna ir kuriame prasideda vairuotojo kassavaitinio poilsio laikotarpis, valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs darbdavys, arba sugrįžti į savo gyvenamąją vietą per kiekvieną 4 iš eilės einančių savaičių laikotarpį, kad pasinaudotų bent vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu arba vienu ilgiau nei 45 val. trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu.
Kitas buvimo darbo vietoje laikas
Kitas mobiliojo kelių transporto darbuotojo buvimo darbo vietoje laikas yra toks laiko tarpas, kuris nėra pertraukos ir poilsio laikas, kurio metu mobilusis kelių transporto darbuotojas neprivalo būti savo darbo vietoje, tačiau turi būti pasiekiamas, kad iškviestas galėtų pradėti toliau vairuoti arba atlikti kitą darbą. Tai tokie laiko tarpsniai, kuriais mobilusis kelių transporto darbuotojas lydi transporto priemonę, gabenamą keltu arba traukiniu, taip pat laukimo pasienyje laikas ir laikas, kai draudžiamas eismas. Tuos laiko tarpsnius ir jų numatomą trukmę mobilusis kelių transporto darbuotojas turi žinoti iš anksto.
Mobilieji kelių transporto darbuotojai gali laisvai disponuoti laiku tarp važiavimų, tenkinti savo poreikius, ilsėtis ir pan., šiuo laiku jis nėra darbdavio žinioje ir nevykdo darbo funkcijų, susijusių su transporto priemonės vairavimu.
Naktinis darbas
Nakties laikas - laikas nuo 00:00 val. iki 07:00 val. Jei mobilus kelių transporto darbuotojas dirba naktinį darbą, jis gali dirbti ne daugiau kaip 10 val. (įskaitant naktinės pamainos valandas) per kiekvieną 24 val. laikotarpį. Mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbo naktį apmokėjimą (kompensavimą) reglamentuoja DK normos - padidintas apmokėjimas taikomas už faktiškai dirbtą laiką nuo 22 val. iki 06:00 val.
Atkreiptinas dėmesys, kad naktinis mobiliojo kelių transporto darbuotojo darbas nėra draudžiamas, tačiau transporto priemonės vairuotojas ne visais darbo naktį atvejais turi teisę reikalauti atitinkamų mokėjimų už tokį darbą - tokio darbuotojo teisė gauti tam tikras išmokas ribojama tais atvejais, jeigu transporto priemonės vairavimas naktį kelia grėsmę saugiam eismui keliuose (LAT 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-469/2019).
Viršvalandžiai
Viršvalandžiai - laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Teismų praktikoje konstatuota, kad viršvalandiniu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuriam būdingi šie požymiai - t. y. jis iš esmės yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui).
Atkreiptinas dėmesys, jog sąlyga, be kurios darbas, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, negali būti kvalifikuotas kaip viršvalandinis, yra ta, kad jis turi būti atliekamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Priešingu atveju, mobilaus kelių transporto darbuotojo savavališkas, t. y., be darbdavio žinios ir nurodymo, darbo funkcijų vykdymas, viršijantis nustatytą darbo grafike darbo laiko trukmę nebūtų laikomas viršvalandiniu darbu ir darbuotojui už šį laiką darbo užmokestis nebūtų mokamas.
Maksimali savaitės darbo laiko trukmė gali būti pailginta iki 60 val., kai per 4 mėnesius neviršijama vidutiniškai 48 darbo valandos.
Darbdavio pareigos
Akcentuotina, kad darbdavys turi pareigą užtikrinti, kad darbuotojas išdirbtų visą darbo sutartyje nustatytą darbo laiko normą ir atitinkamai už įvykdytą darbo laiko normą mokėti darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį.
O tokiu atveju, kai darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, darbdavys DK įtvirtintais pagrindais gali skelbti prastovą ir atitinkamai darbuotojui, kuriam paskelbta prastova, privalo už prastovos laiką mokėti DK nustatyto dydžio darbo užmokestį. Aptariamu atveju, darbdavys negali įtakoti, daryti psichologinio spaudimo ar kitais būdais reikalauti, kad darbuotojas pateiktų prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo.
tags: #vairotas #darbo #laikas