Vairavimas yra neatsiejama daugelio šiuolaikinių žmonių gyvenimo dalis, suteikianti laisvę ir mobilumą. Tačiau tai taip pat yra didelės atsakomybės reikalaujanti veikla. Gebėjimas saugiai vairuoti tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo fizinės ir psichinės sveikatos būklės.
Tam tikros ligos ar sveikatos sutrikimai gali kelti pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Sunkūs sveikatos sutrikimai, tokie kaip regėjimo ar klausos problemos, epilepsija arba širdies ir kraujagyslių ligos gali padidinti eismo įvykių riziką. Būtent todėl Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, galioja griežti reikalavimai vairuotojų sveikatos patikrai.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. vairuotojo pažymėjimo galiojimas tiesiogiai susietas su vairuotojo sveikatos medicininės pažymos galiojimu. Šis naujas kontrolės mechanizmas buvo įvestas siekiant pagerinti vairuotojų sveikatos priežiūrą ir sumažinti eismo saugumo pavojus.
Sveikatos būklės įtaka saugiam vairavimui
Kasdien gatvėse įvykstantys eismo įvykiai neretai būna susiję ne su neatsargumu ar greičio viršijimu, o su staigiais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip širdies smūgis, epilepsijos priepuolis ar regėjimo praradimas. Pavyzdžiui, Klaipėdoje, sutrikus 54-erių vairuotojo sveikatai, maršrutinis autobusas nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Sostinėje kitą autobusą vairavusio 62-ejų vyro medikams išgelbėti nebepavyko, kai jis prarado sąmonę ir kliudė du autobusus. Taip pat netoli Panevėžio, sušlubavus vairuotojo sveikatai, nevaldomas „Ford Galaxy“ kelio vingyje kliudė ženklą ir nuskriejo tiesiai į laukus, o prie vairo sukniubusio vyriškio gydytojams atgaivinti nepavyko.
Šie atvejai pabrėžia, kad net ir lengvi sveikatos sutrikimų simptomai, į kuriuos gali būti nekreipiamas dėmesys, gali atvesti iki mirties. Medikai teigia, kad sergant lėtinėmis ligomis, riziką vertinti įmanoma, tačiau daug kas priklauso nuo paties vairuotojo: jei lėtinė liga yra prastai kontroliuojama vaistais ar asmuo išvis nesigydo, ilgainiui į simptomus nebekreipiama dėmesio. „Šioks toks galvos svaigimas, skausmas, greitas širdies plakimas, prakaito pylimas, ūžimas ausyse jiems gali būti įprasti dalykai, kuriuos jaučia, pavyzdžiui, dešimt metų. Būklei pradėjus blogėti jie į tai neatkreipia dėmesio“, - sako gydytojas Valerijus Morozovas.
Širdies ir kraujagyslių ligos: ypatingas dėmesys miokardo infarktui
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje, o staigus priepuolis vairuojant gali baigtis tragiškai. Nauja vairuotojų sveikatos tikrinimo tvarka labiausiai palies širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius asmenis. Kiekvienu atveju būtina kardiologo išvada, įvertinanti ligos sunkumą, gydymo efektyvumą ir staigios kardialinės mirties ar sąmonės netekimo riziką.
Rizikingos būklės ir vertinimo kriterijai
- Krūtinės angina (stenokardija): Vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ar neatnaujinamas asmenims, kuriuos ramybės būsenoje ar susijaudinus gali ištikti stenokardijos priepuolis. Ypač pavojinga nestabili krūtinės angina ar priepuoliai, kylantys esant minimaliam fiziniam krūviui ar ramybėje, nes skausmas ir dusulys gali sutrikdyti vairavimą.
- Persirgtas miokardo infarktas (I25.2): Kandidatams į vairuotojus ar vairuotojams, kurie patyrė miokardo infarktą, vairuotojo pažymėjimai išduodami ar atnaujinami pateikus gydytojo kardiologo išvadą ir prireikus reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Po infarkto reikalingas reabilitacijos ir stebėjimo laikotarpis. Vairuoti leidžiama tik stabilizavus būklę ir įvertinus širdies nepakankamumo laipsnį bei ritmo sutrikimų riziką.
- Širdies ritmo sutrikimai (aritmijos): Vairuotojo pažymėjimas neišduodamas kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinamas vairuotojams, kurie serga sunkia aritmija, ypač toms, kurios sukelia galvos svaigimą, alpimą (sinkopę) ar staigų silpnumą. Pavyzdžiui, nekontroliuojamas prieširdžių virpėjimas, skilvelinės tachikardijos.
- Širdies nepakankamumas: Sunkus širdies nepakankamumas, pasireiškiantis dusuliu ramybėje ar esant minimaliam krūviui, nuovargiu, yra rimta kliūtis vairuoti.
- Nekontroliuojama arterinė hipertenzija (I11-I15): Labai aukštas kraujospūdis (II laipsnio su didele rizika ir III laipsnio), ypač su organų pažeidimo požymiais, didina insulto, infarkto ir kitų staigių komplikacijų riziką. Asmenims, sergantiems sunkiomis lėtinėmis plaučių ligomis, II ir III laipsnio kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, gali būti draudžiama važiuoti didesniu nei 100 km/h greičiu.
- Implantuoti prietaisai: Vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas ar atnaujinamas asmenims su implantuotu širdies ritmo stimuliatoriumi (Z95.0), pateikus gydytojo kardiologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Po kardioverterio-defibriliatoriaus (IKD) implantavimo ar suveikimo dėl gyvybei pavojingos aritmijos gali būti taikomas laikinas vairavimo apribojimas.
Bendra vairuotojų sveikatos patikrinimo sistema Lietuvoje
Teisinis reguliavimas ir vairuotojų grupės
Asmenų, jau turinčių vairuotojo pažymėjimą, ir tik pretenduojančių tapti vairuotojais, sveikatos tikrinimo tvarką reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. V-973, kuriuo patvirtintas vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašas.
Visi vairuotojai skirstomi į dvi pagrindines grupes:
- I grupė (mėgėjai): AM (mopedų), A1, A, B1 (motociklų), B (automobilių masė ne didesnės nei 3500 kilogramų) ir BE (B kategorijos automobilių su priekaba) vairuotojai.
- II grupė (profesionalai): Vairuojantieji C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE (automobilius, kurių masė didesnė kaip 3500 kilogramų) ir T (troleibusai) kategorijų transporto priemones. Taip pat į ją įeina visi dirbantys vairuotojais pagal darbo sutartis - taksistai, greitosios pagalbos automobilių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai ir pan. II grupės vairuotojams taikomi gerokai griežtesni sveikatos reikalavimai, nes jie paprastai vairuoja didesnių gabaritų transporto priemones, veža keleivius ar krovinius, praleidžia daugiau laiko kelyje.
Sveikatos patikrinimo eiga ir periodiškumas
Prieš sveikatos patikrinimą vairuotojai pasirašo „Vairuotojo garbės deklaraciją“, kurioje asmuo turėtų iškloti visą tiesą apie savo sveikatą. Vairuotojų sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus/vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Profilaktinis sveikatos patikrinimas apima ne tik privalomuosius medicininius tyrimus, bet ir teisingai numatytą atsakomybę perduoti gydytojui visą informaciją apie esamus arba ankstesnius sveikatos sutrikimus. Vairuotojo sveikatos patikrinimo metu atliekami įvairūs patikrinimai:
- Fizinis: Vertinama bendra fizinė būklė, kraujo spaudimas, pulso dažnis, klausos ir regos funkcijos bei kitos fizinės charakteristikos, galinčios turėti įtakos vairavimo gebėjimui.
- Medicininiai tyrimai: Atsižvelgiant į asmens savybes ir amžių, atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, elektrokardiograma ar kiti, siekiant nustatyti galimus sveikatos sutrikimus ar ligas.
- Anamnezė ir sveikatos istorija: Būtina pateikti informaciją apie asmeninę paciento sveikatos istoriją, įskaitant ankstesnes ligas, operacijas, lėtines ligas bei vartojamus vaistus.
- Psichologinis vertinimas: Gali apimti klausimynus apie asmens psichinę sveikatą, emocinį stabilumą, streso valdymą bei kitus psichologinius aspektus.
Atlikus profilaktinį patikrinimą, išduodama elektroninė Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (forma Nr. 083-1/a).
Sudėtingais ir konfliktiniais atvejais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija (GKK).
Privalomas sveikatos patikrinimas atliekamas prieš pradedant mokytis vairuoti, keičiant vairuotojo pažymėjimą pasibaigus jo galiojimo laikui ir reguliariai pagal nustatytą periodiškumą:
- I grupės vairuotojams:
- Iki 65 metų - kas 10 metų.
- Nuo 66 iki 79 metų - kas 5 metus.
- Nuo 80 metų - kas 2 metus.
- II grupės vairuotojams (profesionalams): Kas 2 metus.
Šeimos gydytojas arba vidaus/vaikų ligų gydytojas, tikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas pacientas dėl medicininių priežasčių negali vairuoti visų kategorijų transporto priemonių, tikrinimo netęsia. Taip pat, jei vairuotojas turi nekontroliuojamą epilepsiją, prastą regėjimą arba sunkią širdies ligą, tai yra svari priežastis tokiam žmogui neleisti vairuoti. Pažymos asmuo gali negauti, jeigu atsisako atlikti reikalingus tyrimus, nepateikia reikalingos informacijos arba meluoja apie savo sveikatos būklę.
Trumpam laikui medicininė pažyma, pasak šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, išduodama nebūtinai tik vyresniems žmonėms, tai gali nutikti ir jauniems asmenims, turintiems sveikatos problemų. „Tikrai yra buvę atvejų, kai duodavome leidimą vairuoti ir trims mėnesiams, ir pusei metų, kai yra tam tikros ligos, kurios šiuo metu stabilios, bet nežinome, kaip bus po pusės metų“, - teigė V. Morozovas. Tokiu atveju gydytojų komisija sprendžia, kiek ilgai galima leisti vairuoti.
Nauja kontrolės tvarka ir „Regitros“ vaidmuo nuo 2025 metų
Iki 2025 m. sausio 1 d. nebuvo susieto ryšio tarp vairuotojų sveikatos medicininės pažymos ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo. Nors galiojo Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, įpareigojantis vairuotojus, kurių vairuotojo sveikatos medicininė pažyma yra negaliojanti, pasitikrinti sveikatą, statistika rodė, kad tik maža dalis vairuotojų tai daro savanoriškai. Siekiant spręsti šią problemą, priimtas sprendimas, kuris įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d., tiesiogiai susieja vairuotojo pažymėjimo galiojimą su vairuotojo sveikatos medicininės pažymos galiojimu.
Pats procesas atrodys taip: nustojus galioti sveikatos pažymai, bus stabdomas ir vairuotojo pažymėjimo galiojimas, o praėjus sveikatos komisiją ir gavus pažymą, vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus atstatomas automatiškai. „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas paaiškino, kad į „Regitrą“ dėl to nereikės papildomai kreiptis, nes atnaujinus sveikatos pažymą, vairuotojo pažymėjimas atsinaujins automatiškai. Pasibaigus galioti vairuotojų sveikatos medicininei pažymai ir to nepastebėjus, svarbu nepamiršti, kad vairuotojo pažymėjimas nustos galioti, bet jis toliau liks žmogaus rankose. Tad kai kurie vairuotojai galbūt net nesupras, kad važiuoja su negaliojančiu dokumentu, nes ant jo nurodyta galiojimo data dar negarantuos, kad jis galioja.
„Tas pokytis leis įgyvendinti administravimą, kad tiems, kurie neturi galiojančios medicininės pažymos, būtų stabdomas vairuotojo pažymėjimas. Atnaujinus pažymą, automatiškai būtų atnaujintas vairuotojo pažymėjimas. Tarkim, turite sveikatos pažymą, kuriai liko galioti 2 metai, bet atėjote išsilaikyti dar motociklo teisių. Jas gaunate 10 metų, tada teoriškai jūs galite būti 8 metus be sveikatos patikrinimo“, - aiškino S. Šuminas. Šis pokytis leis geriau kontroliuoti, ar sveikata patikrinta laiku.
Kitos sveikatos būklės, ribojančios vairavimą
Be širdies ir kraujagyslių ligų, yra ir kitų sveikatos sutrikimų, kurie gali tapti kliūtimi gauti ar išlaikyti vairuotojo pažymėjimą.
Neurologinės ligos
- Epilepsija: Tai viena iš dažniausiai minimų būklių, galinčių apriboti vairavimą dėl staigaus sąmonės praradimo.
- Po pirmo (vienintelio) epilepsijos priepuolio A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 6 mėnesius, kitų kategorijų - 2 metus.
- Diagnozavus epilepsiją (buvus 2 ir daugiau epilepsijos priepuolių) ir priepuoliams nesikartojant, A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojai negali vairuoti 2 metus, kitų kategorijų - 10 metų.
- Draudžiama vairuoti priešepilepsinių vaistų nutraukimo periodu ir 6 mėnesius po jų nutraukimo.
- Kartojantis priepuoliams tik miego metu, po 2 metų A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams leidžiama vairuoti tik dienos metu, o kitų kategorijų vairuotojams vairuoti draudžiama.
- Gydytojas neurologas įvertina epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklę, klinikinę formą ir progresavimą bei atliktą gydymą.
- Insultas: Po insulto gali likti ilgalaikių pasekmių, tokių kaip galūnių paralyžius, koordinacijos ar regos sutrikimai. Galimybė vairuoti vertinama individualiai po reabilitacijos.
- Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė: Vertinamos individualiai. Jei liga progresuoja ir sukelia didelius motorikos sutrikimus (pvz., galūnių paralyžių, stiprų drebėjimą) ar mąstymo sulėtėjimą, vairuoti neleidžiama.
- Miego sutrikimai: Ypač narkolepsija (staigūs neužvaldomo miego priepuoliai dieną) ir obstrukcinė miego apnėja (kvėpavimo sustojimai miegant, sukeliantys didelį mieguistumą dieną). Nekontroliuojamas mieguistumas yra labai pavojingas vairuojant. Obstrukcinė miego apnėja sukelia didelį mieguistumą dienos metu, kas prilyginama vairavimui išgėrus.
Regos sutrikimai
Geras regėjimas yra pagrindinis saugaus vairavimo garantas, nes apie 90 proc. informacijos kelyje gaunama per akis. Visi kandidatai į vairuotojus patikrinami gydytojo oftalmologo. Patikrinimo metu dėmesys kreipiamas į regėjimo aštrumą, regėjimo lauką, regėjimą prieblandoje bei progresuojančias akių ligas.
- I grupės vairuotojams: Binokuliarinio regėjimo aštrumas (su korekcija) abiem akimis turi būti ne mažesnis kaip 0,5. Horizontalus akiplotis turi būti ne mažesnis kaip 120 laipsnių.
- II grupės vairuotojams: Sveikesnės akies regėjimo aštrumas (su korekcija) privalo būti ne mažesnis kaip 0,8, o silpnesnės akies - ne mažesnis kaip 0,5. Binokuliarinis regėjimo laukas turi būti normalus, diplopija neleistina.
Draudžiama vairuoti, jei regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 žiūrint abiem akimis (H54.2), sumažėjęs akiplotis mažiau kaip 120º (H53.4) arba yra diplopija ir žvairumas (H49-H50).
Jei asmuo mato tik viena akimi, jis gali gauti leidimą vairuoti B kategorijos transporto priemones, jei ta akimi pasiekiamas pakankamas regos aštrumas ir akiplotis, ir jei praėjęs pakankamas adaptacijos laikotarpis. Profesionaliam vairavimui reikalavimai regėjimui yra gerokai griežtesni.
Cukrinis diabetas
Cukrinis diabetas (E10, E11, E12, E13, E14) pats savaime nebūtinai yra kliūtis vairuoti, tačiau pavojų kelia jo komplikacijos ir gydymo ypatumai. Pati pavojingiausia diabeto komplikacija vairuojant - hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje). Staigus cukraus kiekio sumažėjimas gali sukelti sumišimą, regos sutrikimus, drebulį, o sunkiais atvejais - sąmonės praradimą ar traukulius. Nukritus cukraus kiekiui kraujyje, žmogų gali ištikti koma. Arba atvirkščiai - kai padidėja gliukozė, taip pat panyrama į komos būseną, prie vairo prarandama sąmonė.
Vairuotojo pažymėjimas gali būti išduodamas ar atnaujinamas sergantiems diabetu, pateikus gydytojo endokrinologo išvadą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Profesionalams pažymėjimai gali būti išduodami tik ypač išskirtiniais atvejais. Jei būna sąmonės sutrikimų ir komos būsenų, vairuoti neleidžiama. Gali būti draudžiama važiuoti didesniu nei 100 km/h greičiu.
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Psichinė būklė yra ne mažiau svarbi nei fizinė. Psichikos sutrikimai gali paveikti sprendimų priėmimą, reakcijos greitį, rizikos vertinimą, impulsų kontrolę ir bendrą gebėjimą adekvačiai reaguoti į eismo situacijas. Visiškai draudžiama vairuoti asmenims, sergantiems silpnaprotyste arba demencija.
Vairuotojo pažymėjimas neišduodamas ar neatnaujinamas asmenims, turintiems sunkių psichikos sutrikimų (įgimtų ar sukeltų ligos, traumų) arba aktyvių psichozės simptomų (pvz., šizofrenija, haliucinacijos, kliedesiai). Sunkios nuotaikos sutrikimai (sunki depresija su dėmesio koncentracijos stoka ar manijos epizodai su padidėjusiu impulsyvumu) taip pat gali riboti vairavimą. Sprendimą priima gydytojas psichiatras, įvertinęs ligos pobūdį, sunkumą ir gydymo efektyvumą.
Klausos sutrikimai ir judėjimo negalia
Klausa vairuojant padeda suvokti aplinką. Visiškas kurtumas (H91.3, H91.9) paprastai nėra kliūtis vairuoti A ar B kategorijos transporto priemones (išimties tvarka, individualiu sprendimu gali būti leista), tačiau profesionaliems vairuotojams taikomi griežtesni reikalavimai. Klausos susilpnėjimas (H90, H91, H93.3), kai kalba girdima mažesniu nei 3 m atstumu, sprendžiamas individualiai.
Esant rankos, kojos, plaštakos, pėdos ar abiejų plaštakų, pėdų trūkumui, žymioms deformacijoms su lokomotorinės funkcijos sutrikimu (Z89.1-Z89.9), sprendžiama individualiai, tačiau tik individualiam transportui be teisės dirbti vairuotoju. A; A1; AM; B; B1 ir BE kategorijų vairuotojams turi būti nurodyta, kokia automobilio modifikacija reikalinga ir ar vairuotojui reikalingas ortopedinis įrenginys, kuriuo naudojantis vairavimas nekeltų pavojaus. Gali būti leidžiama vairuoti rankinio valdymo ar su automatine pavarų dėže automobilį.
Priklausomybės ligos ir vaistų vartojimas
Priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių/psichotropinių medžiagų yra rimta kliūtis saugiam vairavimui, nes šios medžiagos tiesiogiai veikia suvokimą, reakciją ir sprendimų priėmimą.
Kai kurie legaliai paskirti vaistai taip pat gali neigiamai veikti gebėjimą vairuoti, sukeldami mieguistumą, lėtindami reakciją ar blogindami koordinaciją. Tai ypač pasakytina apie raminamuosius, migdomuosius, kai kuriuos antidepresantus, stiprius vaistus nuo skausmo (opioidus) ir net kai kuriuos vaistus nuo alergijos ar peršalimo.
Svarbu: visada skaitykite vaisto informacinį lapelį ir pasitarkite su gydytoju ar vaistininku dėl galimos vaisto įtakos vairavimui. Nevairuokite, jei jaučiate mieguistumą, galvos svaigimą ar kitokį poveikį, galintį sutrikdyti vairavimą.
Vairuotojo atsakomybė ir draudimo pasekmės
Nors teisės aktai ir gydytojų komisijos nustato ribas, galutinė atsakomybė visada tenka pačiam vairuotojui. Sveikatos būklė gali pasikeisti per vieną dieną, ir dešimt metų galiojanti medicininė pažyma nereiškia, kad šiandien esate pajėgus vairuoti. Pajutus staigų silpnumą, galvos svaigimą, skausmą krūtinėje ar regėjimo sutrikimus, būtina nedelsiant sustoti ir nesėsti prie vairo, kol nepasikonsultuosite su gydytoju.
Slėpti ligą nuo gydytojų komisijos siekiant išsaugoti teisę vairuoti yra nusikaltimas ne tik prieš įstatymą, bet ir prieš savo bei kitų eismo dalyvių saugumą. Gydytojas V. Morozovas prisimena atvejį: „Žmogų ištiko epilepsijos priepuolis, buvo atimta teisė vairuoti, bet pacientas sugalvojo už savaitės nueiti pas kitą daktarą, galvojo, kad gal praslys. Ir nenurodė, kad yra buvęs priepuolis.“ Tokia apgavystė gali būti vertinama kaip sukčiavimas ir dokumentų klastojimas.
Medikai kritikuoja dabartinę tvarką - esą dėl stringančio bendro registro apie migruojančių pacientų lėtines ligas jie gali net nesužinoti, todėl tenka pasikliauti paciento atsineštais išrašais ir jo pildoma garbės deklaracija.
Jeigu vairuotojas turi sveikatos sutrikimų, kurie gali turėti įtakos jo gebėjimui saugiai vairuoti, po gydytojo įvertinimo jam gali būti nesuteikta asmens sveikatos pažyma. Neišduoti pažymos galima ir dėl nenuspėjamų ar ūmių sveikatos problemų - tokiu atveju šeimos gydytojas gali stabdyti pažymos išdavimą iki tol, kol problema bus išspręsta arba žmogaus būklė stabilizuosis. Kartais, vairuotojui atlikus papildomus sveikatos tyrimus ir gydytojui įvertinus jų rezultatus, pažyma gali būti išduodama, galbūt ir su apribojimais. Pavyzdžiui, leidžiama vairuoti 7 km aplink savo gyvenamąją vietą, nevažiuojant į automagistralinius kelius, leidžiant senjorui važiuoti į vietinę parduotuvę, bet neleidžiant į automagistralę.
Vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma yra suteikiama tiems, kurių sveikata yra tinkama vairuoti arba kurių būklę galima koreguoti taip, kad elgesys kelyje būtų saugus, pasitelkiant pritaikytą automobilio valdymą, vairą, akinius, klausos aparatus ir kitas priemones.
tags: #vairavimo #galimybes #po #miokardo #infarkto