Atėjus žiemai, gatvės dažnai pasidengia balta danga arba tampa slidžios, o vairavimas virsta nauju iššūkiu. Tai laikotarpis, kai vairuotojai turėtų prisiminti svarbiausius vairavimo slidžiame kelyje principus ir taisykles. Žiema suteikia galimybę išbandyti savo vairavimo įgūdžius ir išmokti saugiai keliauti net ekstremaliomis oro sąlygomis. Keliams virtus vaizdinga, tačiau pavojinga čiuožykla, vairavimas tampa kantrybės, meistriškumo ir atsargumo išbandymu. Sniegas, ledas ir sumažėjęs matomumas gali paversti kelius klastingais takais, kur už kiekvieno kampo slypi pavojus. Kad šiomis sąlygomis vairuotumėte saugiai, reikia šiek tiek pakeisti savo įpročius kelyje.
Kelio dangos įvertinimas ir padangų svarba
Žiemą pasikeičia vairavimo sąlygos, todėl, prieš pradedant kelionę šiuo metų laiku, būtina nustatyti kelio dangos būklę, patikrinti ir patiems įsivertinti, koks yra padangų sukibimas su kelio danga. Pirmiausia labai svarbu įsitikinti, ar kelio danga yra slidi. Plika akimi nematydami ledo arba sniego, galima pamanyti, jog kelias tiesiog šlapias. Siekiant neapsigauti, patartina prieš išvažiuojant į judresnes gatves išbandyti automobilį stabdant, žinoma, įsitikinus, kad tai daryti saugu.
Nematomas plikledis
Kai oro temperatūra yra artima nuliui laipsnių, pavojingiausias reiškinys keliuose yra plikledis. Jis ne visada yra matomas, todėl būtina vairuoti atsargiai, rinktis saugų važiavimo greitį, kuris visada yra mažesnis už maksimalų leistiną. Dėl intensyvesnės oro cirkuliacijos tiltų ir viadukų paviršių temperatūra būna gerokai žemesnė, todėl būtent čia susidaro iš pirmo žvilgsnio nepastebimas plonytis ledo sluoksnis. Dėl jo vairuotojai, netinkamai įvertinę oro ir eismo sąlygas, gali sukelti eismo įvykį. Taip pat reikia prisiminti, kad ir sankryžos yra slidžiausi kelio ruožai, nes dėl nuolatinio stabdymo jose susidaro ledas. Artėjant prie sankryžų žiemą reiktų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau.
Žieminės padangos ir jų priežiūra
Žieminės padangos veikia kiek kitaip nei vasarinės. Nereikėtų tikėti reklamomis ir manyti, jog su vieno ar kito gamintojo padangomis žiemišką kelią įveiksite net nesistengdami būti atidžiais. Automobilių vairuotojai labai dažnai klysta taupydami naujoms žieminėms padangoms. Tinkama automobilio techninė būklė ir priežiūra yra ne ką mažiau svarbus saugaus dalyvavimo eisme žiemos sąlygomis aspektas. Visų pirma, turi būti naudojamos žieminės padangos, kurių protektoriaus gylis ne mažesnis kaip 5 mm. Kuo padangos naujesnės, tuo patikimesnės.
Saugus greitis ir atstumas
Permainingi orai ir dažnai besikeičiančios oro sąlygos daro didelę įtaką eismo saugumui. Neįvertinus kelio būklės, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio ar saugaus atstumo nuo kitų automobilių - padidėja tikimybė patekti į eismo įvykį. Nėra kito būdo žiemą vairuoti saugiai, kaip tik judėti lėčiau, tolygiai, vengti staigių manevrų ir išlaikyti pagarbų atstumą nuo kitų transporto priemonių.
Stabdymo kelio pailgėjimas
Žiemą pasikeičia padangų sukibimo lygis ir pailgėja stabdymo kelias. Padangų sukibimas žiemos metu su kelio danga yra mažesnis ir mašinai sustoti reikia daugiau laiko. Važiuojant žiemą, reiktų rinktis didesnį atstumą iki priešais važiuojančių automobilių, kad, esant pavojingai situacijai ir slidžiai kelio dangai, užtektų laiko sustabdyti automobilį. Stabdymas turėtų būti ne staigus, o lėtesnis ir tolygus. Žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės.
Atstumo taisyklės
Kelių eismo taisyklėse yra nustatyta, kad saugus atstumas yra distancija lygi pusei važiavimo greičio. Tai reiškia, kad, jei vairuotojas važiuoja 50 km/val. greičiu, saugus atstumas turėtų būti 25 metrai, t. y. 2 sekundės. Tačiau žiemą reikia palikti didesnį atstumą, t. y. apie 40 metrų arba atstumą, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes. Važiuojant slidžiu keliu, distancija tarp automobilių turi būti daugiau kaip du kartus didesnė negu važiuojant sausu keliu. Pavyzdžiui, jei jūs važiuojate 40 km/h greičiu, tai atstumas tarp jūsų ir priešais jus važiuojančio automobilio turėtų būti 80 m.
Greičio pasirinkimas
Kelių eismo taisyklių 127 punkte rašoma: „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.“ Pavyzdžiui, dažnai užmiesčio keliuose pamatę kelio ženklą, leidžiantį važiuoti 90 km/val., pamiršta apie realias sąlygas. Žiemą labai dažnai leidžiamas greitis nesutampa su saugiu greičiu.
Stabdymo technikos slidžiame kelyje
Žiemos metu stabdymas priklauso nuo to, ar automobilyje yra ABS sistema. Pamačius pusnį ar tviskantį ledą, svarbiausia nepasimesti ir nedaryti staigių judesių. Prieš įvažiuojant į pavojingą zoną, jei yra galimybė, vertėtų sumažinti greitį.
Stabdymas su ABS ir be jos
- Transporto priemones, kuriose ABS sistemos nėra, stabdyti reikia trumpais stabdžio pedalo paspaudimais. Automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros. Taip pat automobilio stabilumą važiuojant slidžiu keliu pagerina stabdymas įjungiant žemesnę pavarą ir tokiu būdu neblokuojant ratų.
- Naujesniuose automobiliuose, kuriuose yra ABS sistema, už mus tai padaro ji pati. Todėl stabdyti reikia vienu paspaudimu - negalima maigyti pedalo.
Stabdžių perkaitimas kalnuose
Automobiliuose esantys stabdžiai yra hidrauliniai, tai reiškia, kad juose yra skystis, kuris kaista. Jeigu mes pastoviai stabdysime tik stabdžiais ir tą darysime ilgą laiką, pavyzdžiui, pusvalandį, jie gali perkaisti ir net nustoti apskritai veikę. Tam, kad nebūtų sukeliama apkrova stabdžiams, galime pasimažinti pavarą. Tačiau važiuoti labai žemomis pavaromis taip pat negalima. Rekomenduočiau greitį pamažinti viena ar dviem pavaromis. Tai galioja automobiliams ne tik su mechanine, tačiau ir su automatine pavarų dėže. Elektromobiliuose ir hibriduose taip pat yra žemesnė pavara, kuri žymima B raide. Ši pavara padeda papildomai stabdyti automobilį važiuojant nuo kalno.
MARKELEVIČIUS #230 BENDROMIS KLUBIEČIŲ PASTANGOMIS SKUBIAI PRIKELTA SENOJI BULKA S6. KYLAM!
Stovėjimo stabdžio naudojimas
Jei atsitiko taip, kad stabdžiai nebeveikia, ekstra situacijomis galima panaudoti stovėjimo stabdį. Tačiau svarbu įvertinti, kad jo pagalba automobilis gali sustoti labai staigiai, tad jei už jūsų važiuoja transporto priemonė, ji gali nespėti sustoti. Svarbu įvertinti ir tai, koks tas stovėjimo stabdis yra - elektrinis ar užtraukiamas ranka. Taip pat aktualu tai, kad tuomet, kai stabdome stovėjimo stabdžiu, automobilio gale neveikia STOP žibintai. Tai reiškia, kitas automobilis gali nesuprasti, kad transporto priemonei kažkas nutiko ir ji stabdoma.
Manevravimas ir slydimo kontrolė
Važiuojant slidžia kelio danga vairuoti reikėtų tolygiai, vengti staigių judesių sukiojant vairą ar stabdant bei spaudžiant greičio paminą. Be to, intensyvus manevravimas gali išprovokuoti slydimą, todėl reikėtų vengti staigiai persirikiuoti ar lenkti. Net jei ir nėra ledo, o kelią dengia sniegas, staigiai pasukus vairą automobilio padangos gali prarasti sukibimą su keliu ir pradėti čiuožti.
Sniego „košė“ ir provėžos
Itin pavojingi žiemą yra sniego „koše“ padengti ruožai. Būtent juose dažniausiai kyla automobilio sumėtymo pavojus. Atminkite, kad šlapio sniego dažniausiai prisikaupia šalikelėje bei kelio viduryje, tarp eismo juostų. Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Nerekomenduojama staigiai kirsti sniego košės ruožo. Keliuose itin sudėtinga situacija susidaro, kai išvažinėtame, provėžuotame kelyje per vidurį susiformuoja sniego masė. Specialistai sako, kad saugiausia važiuoti susigulėjusiu puriu sniegu, vis dėlto toks sniegas kai kur gali slėpti gryną ledą, todėl reiktų būti itin atsargiems.
Lenkimas ir persirikiavimas
Tiek pradedant lenkti, tiek sugrįžtant į savo eismo juostą būtina įsitikinti, kad lenkti saugu. Būtina nedaryti jokių staigių ar agresyvesnių judesių, pasirinkti saugų greitį. Venkite lenkti specializuotas transporto priemones. Pavyzdžiui, sniego valymo transporto priemonės išmeta daug sniego, o tai žymiai pablogina matomumą.
Reagavimas į slydimą
Jeigu jaučiate, kad automobilis slysta, reikia tinkamai į tai reaguoti. Pirmiausia, stenkitės nepanikuoti - panika dažniausiai sukelia staigius judesius, o svarbiausia vairuojant žiemą yra švelnūs ir ramūs judesiai. Automobiliui pradėjus slysti, reikėtų atleisti greičio paminą ir nedaryti staigių judesių. Jei slysta priekiniai ratai - reikia patraukti koją nuo akseleratoriaus ir sukti ratus į norimą posūkio kryptį. Jei slysta galiniai ratai, svarbu lengvai sukti vairą į slydimo pusę. Staigus stabdymas tokioje situacijoje tikrai nepadės. Taip pat reikia turėti omenyje vairuojamo automobilio tipą bei įvertinti tai, varančioji yra priekinė ar galinė ašis.
Elektroninės saugumo sistemos
Daugumoje automobilių yra įdiegtos ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos), ASC (praslydimo kontrolės sistemos), ESP (elektroninės stabilumo sistemos) saugumo sistemos, kurios slydimo metu padidina transporto priemonės stabilumą ir saugumą.
Vairavimas kalnuotose vietovėse
Važiavimas kalnuotu keliu yra tikras iššūkis, ypač kai kelias apledėjęs. Vairuojant kalnuotose vietovėse būtina vengti staigaus stabdymo. Stabdyti transporto priemonę keliaujant tokiose vietovėse būtina tolygiai, neskubant.
Važiavimas įkalnėn
Įgykite šiek tiek inercijos lygiame kelyje, prieš pradėdami važiuoti įkalnėn. Prieš įkalnę iš anksto įjungiama žemesnė pavara, kad važiuojant nereikėtų perjungti pavaros ir automobilis nesustotų įkalnėje. Paprastai pradedama važiuoti pirmąja pavara, o slidžiame kelyje - antrąja arba trečiąja. Svarbiausia - neleisti buksuoti ratams. Geros žieminės padangos padidina jūsų saugumą, tačiau netgi jos tokioje situacijoje neapsaugos, jei energingai „kirsite“ per stabdžių pedalą ar isteriškai sukiosite vairą.
Posūkiai kalnuose
Posūkiai slidžiame kelyje labai pavojingi, todėl sukama ir apsisukama perpus mažesniu greičiu negu vasarą. Viena didžiausių klaidų - posūkyje perjungti pavaras ar stabdyti, nes taip labai paprasta išprovokuoti nevaldomą slydimą. Norėdami teisingai pradėti posūkį, pirmiausia atlikite šiuos veiksmus: norėdami išvengti priekinių ratų slydimo, prieš pradėdami manevrą, maksimaliai juos apkraukite. Kad tai padarytumėte, turite atleisti akceleratoriaus pedalą, o tada pasukti vairą dideliu kampu. Gana dažna vairuotojų daroma klaida - užmina stabdį ir laukia, kas bus toliau. To daryti tikrai nereikėtų. Kalnuose taip pat svarbu tinkamai įvertinti posūkius - sukti svarbu atsargiai, užtikrintai.
Automobilio paruošimas ir vairuotojo pasirengimas
Iškritus dideliam sniego kiekiui ar pašalus, vairuotojams prieš važiuojant tenka ilgiau užtrukti valant nuo šerkšno ar sniego automobilių langus. Dėl nenuvalytų langų žiemą išauga avarijų tikimybė, nes vairuotojams sunkiau pastebėti kitus eismo dalyvius ir išvengti rizikingų situacijų. Taip pat derėtų kruopščiai nuvalyti ne tik priekinius ir galinius žibintus, bet ir sniegą nuo viso automobilio.
Prieš kelionę: ką patikrinti?
Svarbiausia paruošti esminius dalykus: padangos ir protektoriaus gylis turi atitikti sezono reikalavimus, stabdžių ir šildymo sistemos turi būti ištestuotos bei veikti be priekaištų. Apšvietimo sistema ir stiklų valymo elementai taip pat turi būti patikrinti. Svarbu pasirūpinti ir neužšąlančiu langų skysčiu. Iškritus krituliams, prieš kiekvieną kelionę verta nuvalyti sniegą ne tik nuo automobilio priekinio stiklo, bet ir kapoto, stogo. Krentant temperatūrai būtina laiku pakeisti vasarinį langų plovimo skystį į žieminį, juo apiplauti automobilio stiklus, kad neužšaltų purkštukai. Atkreipkite dėmesį, kad priekiniai automobilio stiklai turi būti nuvalyti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus.
- Žibintai: Patikrinkite, ar jie tinkamai sureguliuoti, ar visos lemputės šviečia ir ar žibintų stiklai pakankamai skaidrūs. Netinkamai prižiūrint žibintus, jų paviršius pasidengia matiniu sluoksniu, dėl to šviesa tampa blausesnė, sutrumpėja kelio apšvietimas, žibintai nesuformuoja teisingo šviesos spindulio, nebesimato kelkraščio, pėsčiųjų.
- Akumuliatorius: Kad automobilis apskritai užsivestų, reikia patikrinti akumuliatorių, kuris esant žemai temperatūrai nusilpsta arba gali visiškai išsikrauti. Tai dažniausiai nutinka, kai automobilis, kurio akumuliatorius yra jau nebenaujas, keletą dienų stovi nenaudojamas.
- Valytuvai: Būtina patikrinti automobilio valytuvus, kurie dažniausiai sugadinami spustelėjus šaltukui. Viena pagrindinių klaidų - valytuvų įjungimas nepatikrinus, ar jie neprišalę. Taip elgiantis galima sugadinti ne tik valytuvus, bet ir valytuvų mechanizmą. Todėl pirmiausia visada verta patikrinti, ar valytuvai neprišalę, o jei prišalę - nuo stiklo juos reikėtų atkelti itin atsargiai, neplėšti jėga.
Papildoma įranga kelionėms kalnuose
Planuojant kelionę į kalnuotas vietoves, patartina pasirūpinti tam tikrais prietaisais, kurie pagelbės ištikus nelaimei: specialiomis grandinėmis, kurias būtų galima panaudoti važiuojant apledėjusiu kelio ruožu ar kylant į kalną, o taip pat ir tempimo trosu, kuris pravers, jei reikės išsikapanoti iš duobės. Automobilyje vertėtų turėti apšvietimo priemonių, automobilinį keltuvą (geriau sraigtinį, ne hidraulinį) ir atsarginį ratą. Taip pat bus naudinga pompa (geriau paprasta, valdoma kojos pagalba, o ne automatinė) ir laidai, kurių dėka kitas automobilis galėtų padėti užkurti jūsų transporto priemonę. Šiais laikais galima įsigyti ir specialių aparatų, kuriuos tereikia pakrauti ir jų pagalba bus paprasta užkurti automobilį pačiam.
Vairuotojo pasiruošimas ir atsargos
Lietuvos automobilių kelių direkcija primena vairuotojams, kad kelių pabarstymas yra tik papildoma, nors ir labai svarbi, pagalba. Vis dėlto kelionių saugumą lemia vairuotojų veiksmai. Žiemą oro sąlygos ir kelio būklė gali pasikeisti akimirksniu. Todėl išvažiuojant į žiemos kelią visada labai svarbu įvertinti ir kelio dangos, ir automobilio būklę. Esant nepastoviam orui, saugesnis vairavimas reikalauja papildomo pasirengimo ir atsargumo. Svarbu kiekvieno mūsų priimti sprendimai - pasirinktas saugus važiavimo greitis, saugus atstumas, saugus stabdymas.
Keliaujant vertėtų turėti krepšį, kuriame - svarbiausi daiktai, skirti nutikus nelaimei. Tokiame krepšyje turėtų būti šilumą sulaikantis apklotas, termosas karšto gėrimo, pirštinės, vaistinėlė, kurioje - preparatai, padėsiantys, jei oda nukentėjo nuo šalčio ir panašiai. Taip pat galima turėti ir pakraunamą šildytuvą. Šie dalykai, kurių galbūt jums neprireiks, tačiau ekstra atveju jie gali padėti išgyventi. Žinoma, kiekvienoje kelionėje būtina turėti ir vandens. Žiemos sezonu, išsiruošus į kalnus, svarbu pasirūpinti tam tikromis atsargomis, kurių gali prireikti netikėtiems atvejams ar net ekstremalioms sąlygoms. Automobilyje reiktų turėti maisto, vandens atsargų bei šiltų rūbų. Taip pat pravartu būtų turėti ir galimybę pasiruošti šiltų gėrimų. Lygiai taip pat svarbu pasirūpinti degalais. Nerekomenduočiau rizikuoti važiuojant su mažu degalų rezervu bake. Jei krovinys salone bus tinkamai pritvirtintas, jūsų kelionė bus saugi net ekstremaliomis sąlygomis.
Atidumas ir informacijos sekimas
Gausiai sningant, vairuoti sudėtinga tampa dėl to, jog sunku tiksliai identifikuoti eismo sąlygas ir kelio dangos būklę, ypač jei esi nepažįstamoje teritorijoje. Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad pradedant kelionę su informacija apie kelių būklę ir oro sąlygas galima susipažinti interneto svetainėje www.eismoinfo.lt. Kalnuose visada būtina sekti orų prognozes, o taip pat - vietinių vairuotojų elgesį. Jei yra galimybė, būtent jų galima pasiteirauti patarimų. Tokia informacija esant nepažįstamoje vietovėje, kurioje nuolat keičiasi oro sąlygos gali būti neįkainojama.
Svarbu ir paprasti vairavimo pagrindai - atidus kelio ženklų stebėjimas, nuorodų apie meteorologinius pokyčius įvertinimas. Kalnų keliuose dažnai galima išvysti ir pastovius įspėjamuosius ženklus ar realiu laiku oro sąlygas nurodančias švieslentes. Kalnuose oras linkęs greitai keistis, todėl tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prasidėjus snygiui, ieškoti sustojimo vietos jau gali būti vėlu.
Įgūdžių tobulinimas
Jei abejojama savo vairavimo įgūdžiais, patariama „atlikti“ tam tikrus namų darbus. Būtina pasikartoti bent teorinius pagrindus, kaip reikėtų atpažinti situaciją ir sąlygas, kuriose gali būti didelė slydimo galimybė bei kaip reikėtų to išvengti. Kitas sveikintinas žingsnis - prieš kelionę pasitikrinti savo įgūdžius specialiai įrengtose aikštelėse, kitaip vadinamuosiuose autodromuose, kuriuose įrengtos slidžią dangą imituojančios aikštelės. Vairuotojui tai suteiktų galimybę įgyti automobilio valdymo ant slidžios dangos įgūdžių. Vis tik, anot specialistų, dažniausiai vairuotojai teoriškai žino taisykles, tačiau jas pamiršta arba tiesiog pervertina savo įgūdžius ir galimybes.
tags: #vairavimas #sunkiomis #oro #salygomis