Kai įvairaus pobūdžio pašnekesiuose kalba pasisuka apie nepriklausomos Lietuvos šokių muzikos sceną, kone kiekvienam kalbančiajam prieš akis iškyla pavadinimas dueto, dėl kurio iš proto praėjusio tūkstantmečio pabaigoje ėjo dažnas melomanas. Nejučiomis ausyse pasigirsta „Kuršiai“, „Afrika“, „Velykų salos“ ir kitos dainos, be kurių vargu ar apskritai galima įsivaizduoti mūsų šalies muzikos sceną.
It fragmentai pasąmonėje išnyra du robotą prisijaukinę sidabru „traukti“ kosmonautai, šviesų ir lazerių šou ant scenos, techno ritmai, o vėliau - didžiulį rezonansą sukėlęs albumo su dviem nuogomis moterimis viršelis. Visa tai - tik maža dalis prisiminimų, susijusių su vardu, kurio iš Lietuvos populiariosios muzikos istorijos jau nebeištrins niekas. „EXEM“ mūsų istorijos puslapiuose paliko pernelyg daug, kad apie juos pamirštume, kad juos nuvertintume ir kad jų negerbtume.
Dueto gimimas ir drąsūs žingsniai
„EXEM“ susikūrė tada, kai Lietuva skaičiavo antrus Nepriklausomybės metus. Drąsi buvo Lietuva, drąsus buvo ir Mato Petriko ir Mindaugo Kazakevičiaus - Kryžiaus naujasis duetas, nusprendęs jauną demokratiją pratinti prie techno muzikos. Pirmieji muzikiniai bandymai nebuvo sėkmingi - kaip ir tam tikrus dar neišbandytus laisvės elementus, taip ir industrinę techno muziką žmonės priėmė ne iš karto.
Mindaugas Kazakevičius - Kryžius prisimena: „1992 metais tikriausiai apskritai nedaug kas suvokė, kas yra šokių muzika. Buvo disco, buvo hip hopas, buvo house muzika. Tiesa, lietuviškoje muzikos scenoje ji praktiškai neegzistavo. Mes niekada neplanavome groti būtent tokios muzikos. Mus domino underground kultūra, techno, EDM, jungle, industrial žanrai. Kai galiausiai supratome, kaip skamba tokia muzika ir, kad jos visai nėra Lietuvoje, nusprendėme, jog tai gali būti mūsų kelias. Norėjome daryti tai, ko Lietuvoje iki mūsų dar niekas nebuvo daręs. Nors suvokėme, kad lengva nebus, tais 1992-aisiais mums viskas atrodė įmanoma. Juk dvidešimtmečiai visuomet nori išgelbėti pasaulį, pakeisti jį ir tam turi daug energijos bei užsispyrimo.“
Matas Petrikas priduria: „Bet jeigu kalbėtume apie baimes, vienareikšmiškai galima atsakyti, kad baisu tikrai nebuvo. Absoliučiai. Priešingai, viskas atrodė labai paprasta - štai Berlynas, ten super nauja elektroninė muzika, todėl padarykime taip pat ir Klaipėdoje. Taip ir darėme. Kiek galėjome, mokėmės patys, na o kad ilgai reikėjo švietėjiška veikla užsiiminėti, kaltinti negalime nieko.“
1995-aisiais išleistas albumas „No Time“ buvo didžiojo kelio pradžia. Naujieji šokių muzikos korifėjai į užgimstantį pop pasaulį įsiliejo ypatingai greitai: tokios muzikos poreikis, krūva koncertų, scenos dalijimasis su to meto eurodance žvaigždėmis „La Bouche“, „Capella“ ir „Plavka“ EXEMAMS suteikė sparnus, kuriuos grupė išskleidė akimirksniu.
„Atlanta“ ir populiarumo pikas
Po metų, 1996-aisiais, klaipėdiečiai Lietuvai dovanoja albumą „Atlanta“ ir su juo dainą „Kuršiai“ - kūrinį, kuriame folkloro ir šokių muzika pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo sulipdyta į vieną muzikinį piešinį. EXEM žvaigždė žibėjo labai aukštai. Jų muziką nuolat grojo tuo metu populiariausios radijo stotys „Radiocentras“ ir „M1“, grupė koncertavo tūkstantinėms minioms, o dueto gerbėjų skaičius augo ne dienomis, o valandomis.
Skandalingas albumo „Stereo“ viršelis, ant kurio pavaizduotos dvi nuogos moterys, kurstė kalbas apie „kažką naujo, negirdėto ir išskirtinio“. Tiesa, šio pokalbio metu pirmą kartą nuo tų įsimintinų metų grupės nariai atskleidė paslaptį, kokios dvi žymios Lietuvos moterys pozavo ant „Stereo“ viršelio.
Tačiau turinys buvo dar įspūdingesnis už formą, todėl ilgai laukti nereikėjo: albume esanti daina „Afrika“ pakilo iki radijo stoties „M1“ top 40-tuko viršūnės ir taip grupei leido dar kartą patekti į Lietuvos istoriją. „Afrika“ buvo pirma lietuviška daina, pasiekusi tuo metu prestižiniu laikyto mūsų šalies topo pirmąją vietą. Laurus daina skynė ir „Radiocentro“ tope, kuriame išbuvusi dešimt savaičių tapo auksine.
Matas Petrikas, prisimindamas populiarumo akimirkas, sako: „Tiesą sakant, neturėjome laiko apie tai susimąstyti. Tada reikėjo nuveikti labai daug - įrašinėjome muziką sau ir kitiems, daug koncertavome. Sulaukus populiarumo nėra taip, kad kažkas staiga ima ir perkelia tave į kitą - daug gražesnį gyvenimą. Įsivaizduokite: jūs dirbate ir vargstate tamsoje, ir taip vyksta dieną iš dienos. Tik tamsa ir darbas. Ir po daugelio metų staiga, visai netikėtai ima švisti… Bet šis švitimas vyksta labai iš lėto.“
Kryžius dalijasi iššūkiais: „Buvo laikas, kai norėjome į viską numoti ranka ir užsiimti kažkuo kitu. Bet… Gal dėl to žavaus jaunatviško maksimalizmo tęsėme tai, kas tuo metu mums atrodė svarbu. Kažkas iš pažįstamų tąkart sakė, kad sunkiausia išleisti pirmą oficialų albumą. Teko sukti į visiems labiau priimtiną „2 Unlimited“ stiliuką ir kažkiek pataikauti leidėjams… Tačiau netrukus mus pasiekė „Transglobal Undergroud”, „Laibach”, „Einsturzende Neubauten”. Tai buvo laikai, kai leidėjai dažniausiai leisdavo kasetes. Kompaktiniai diskai mums buvo nepasiekiama prabanga. Tačiau toks mūsų komercinis ėjimas pasiteisino. Bet mūsų gyvenimas nepasikeitė. Visada gyvenome taip… sakykime, bohemiškai (šypsosi). Tada tiesiog atsirado šviesa tunelio gale.“
„Atlanta“ po 20 metų: refleksijos apie kūrybą ir technologijas
Praėjus lygiai 20 metų nuo vieno įsimintiniausių nepriklausomos Lietuvos istorijos albumo „Atlanta“ išleidimo, atlikėjai apmąsto jo skambesį šiandien.
Kryžius pastebi: „Jis skamba primityviai. Man net kartais nesmagu jo klausytis. Bet nepamirškime, kad tuomet buvo itin mažai informacijos ir dar mažiau galimybių kurti techno muziką. Puikiai prisimenu vaizdelį: ateidavome ryte į studiją, spausdavome kompiuteryje „power on“ ir eidavome į kavinę gerti kavos. Maždaug po 20-30 minučių grįždavome ir windowsai jau būdavo pasikrovę (šypsosi). Apie technikos lygį daug ką pasako ir ant kažkurio albumo nugarėlės parašyti žodžiai „kuriant šį albumą buvo panaudota net 200 megabaitų semplų“. Taigi, jeigu „Atlanta“ būtų kuriama šiandien, šis albumas tikrai skambėtų kitaip. Bet jeigu būtume jį kūrę, emocija būtų išlikusi panaši.“
Matas Petrikas sutinka: „Mes su Kryžiumi visada mėgome muzikinę dialektiką, priešingybių sintezę. Todėl archaiškos folk muzikos ir elektronikos mišinys yra puikus to įrodymas. Taigi aš vis dėlto manau, kad „Atlantos“ koncepcija būtų panaši. Žinoma, nors ir ne taip sparčiai kaip 90-aisiais, bet elektroninė muzika vystosi. Todėl atsižvelgiant į laikmetį kai kurie garsai ko gero skambėtų kiek kitaip.“
EXEM - ATLANTA (1996)
Kultiniai kūriniai ir jų reikšmė
„Kuršiai“ ar „Afrika“?
Mato Petriko nuomone, vienareikšmiškai „Kuršiai“: „Šiemet po labai ilgos pertraukos perklausiau beveik visą „Exem“ diskografiją. Ir nors daug kūrinių neišlaikė laiko egzamino (nenuostabu, nes mūsų muzika buvo būtent to laikmečio soundas), visgi kai kurios dainos klausosi taip pat gerai. „Afrika“ vis dar skamba puikiai, tačiau „Kuršiai“ smeigia taip, tarytum tų 20 metų nė nebūtų buvę… Ši daina - tai idėjų, darbo, kančios ir įkvėpimo koncentratas. Jeigu atvirai, man visiškai negėda girti „Kuršių“.“
Kryžius, nors labiausiai mėgsta kūrinius „Lopšinė pelėdoms“ ir „Manyje uždek žvaigždes“, taip pat rinktųsi „Kuršius“, jei reikėtų rinktis iš dviejų: „Tai buvo revoliucija pop kultūroje. Nei vienas jaunas penkiolikmetis savo valia nebūtų klausęs liaudies dainų.“
Publika ir kultūros formavimas
„EXEM“ - pirmoji šokių grupė, sulaukusi tiek dėmesio. Jie grojo tūkstantinėms minioms, pradedant pasirodymu drauge su eurodance žvaigždėmis „La Bouche“ ir „Capella“ ir baigiant dešimttūkstantine auditorija Vilniuje ir Kaune serialo „X-Failai“ pristatyme. Jie buvo tie, kurie formavo ir pratino Lietuvą prie šokių muzikos ir jos kultūros.
Matas Petrikas apibūdina publiką: „Oi, tai buvo labai skirtingi žmonės. Media profesionalai mėgsta kalbėti apie personas ar vartotojo tipus, tačiau realybė dažnai yra gerokai įvairesnė. Mūsų klausytojai tuomet buvo ir paaugliai, ir studentai, ir intelektualai, ir sportininkai. Už lietuvišką folkloro panaudojimą gaudavome pagyrimų ir iš vyresnės kartos. Manau, kad jiems mes tam tikra prasme padėjome suprasti, kad elektroninė muzika yra gerokai daugiau nei tik beveidis ritmas.“
Kryžius prisimena: „Nuo scenos aš matydavau artimiausias tris eiles. Ir tai būdavo dažniausiai ne patys intelektualiausi veideliai (šypsosi). Visgi solinių koncertų turėdavome labai mažai - dažniausiai grodavome miesto šventėse ar festivaliuose, kuriuose ant vienos scenos lipdavo dešimt grupių per vakarą. Todėl mūsų pasirodymus (ypač karjeros pradžioje) lydėdavo fuck’ų miškas… Tai, kas nauja, dažniausiai rimtai gąsdina. „EXEM“ klausytojai dažniausiai prieidavo prie mūsų po koncerto ir tiesiog padėkodavo. Žmonės, kurie mūsų klausė, norėjo išgirsti kažką visai kitokio nei buvo įpratę. Todėl aš ir dabar labai džiaugiuosi nauja karta, kuri jau yra laisva mąstyti ir leidžia sau nebijoti. Esu labai laimingas, nes man tikrai neužtektų abiejų rankų pirštų tam, kad išvardinčiau nuostabias lietuviškas grupes. O jų, jau nešnekant apie pogrindį, palyginus, aš žinau nedaug.“
Muzikos verslo užkulisiai
Grupė „EXEM“ buvo šalies šou verslo priešakyje jo paties formavimosi metu.
Matas Petrikas pasakoja: „Žmonės tuo metu buvo labai draugiški. Kadangi nebuvo kur afišuoti savo asmeninių gyvenimų, muzikos versle jie užsiimdavo savo esmine veikla - kurdavo, įrašinėdavo, koncertuodavo. Dešimtame dešimtmetyje Lietuvoje vykdavo gausybė masinių renginių, kuriuose dalyvaudavo dešimtys atlikėjų - tai buvo ne tik įvairūs apdovanojimai, bet ir miestų šventės. Būtent tų renginių metu užkulisiuose visi ir susitikdavome.“
Kryžius teigia: „Tačiau nereikia pamiršti vieno esminio dalyko: mes mažai domėjomės šou verslu. Pagrindinis tikslas buvo kurti muziką ir nebūti panašiems į nieką Lietuvoje. Apie showbizo užkulisius daugiau galėtų papasakoti mūsų tuometinis vadybininkas Martynas Tyla. Galiu pasakyti tik tiek, kad tuomet, kaip beje ir dabar, Lietuva buvo švogerių kraštas. Egzistavo pažintys ir atkatai. Reikėdavo „susidraugauti“, padaryti gramą ar takelį, sudalyvauti bendruose tūsuose. Tik taip galėdavai pakliūti į teisingų bičų chebrą. Tačiau tai vyksta visame pasaulyje. Todėl man undergroundas yra daug artimesnis. Ten gimsta kažkas visiškai naujo.“
Sunkumai populiarumo viršūnėje
Grupė savo populiarumo piką pasiekė tada, kai muzikos vartojimas buvo itin kokybiškas: radijo stočių topai buvo daugiau nei šventa, televizijoje transliuojami populiariausiųjų sąrašai diktavo madas, o tie, kurie dominavo topuose, muzikos mylėtojų gretose galėjo vadintis kone dievais.
Matas Petrikas apie sunkiausius momentus: „Sunkiausia? Turbūt neatitikimas tarp oficialios pozicijos ir gyvenimo realybės. Išoriškai sėkmingi atlikėjai buvo labai išaukštinti, atpažįstami gatvėse, kviečiami į prabangius renginius. Tačiau realybė buvo labai prozaiška - po 1998 metų Rusijos krizės Lietuvos šou verslas buvo pakirstas. Tiek aš, tiek ir daugelis mano bičiulių gyveno ant skurdo ribos ir dirbo pašalinius darbus. „Ei, čia gi neformatas, mes negalime to leisti į eterį, nes niekas neklausys. Padarykite ką nors popsoviau.“ Tai mus žudė. Tačiau teko pabūti ir kekšėmis. Toks monopolis labai trukdė atsiskleisti tikrajai muzikantų kūrybai. Turėjome derintis prie visų ir dar išlikti įdomūs bei skirtingi nuo kitų. Padarykite eksperimentą: paimkite 5 skirtingų to metu grupių albumus ir perklausykite juos. Dabar, kai viską valdo internetas, to tiesiog nebeliko.“
Vėlesnė kūryba ir asmeniniai projektai
Matui išvykus 1999 metais, „EXEM“ neskubėjo skelbti savo išankstinės mirties - iki 2006 metų Mindaugas Kazakevičius - Kryžius drauge su kitais, vėliau į grupę atėjusiais muzikantais išleido dar 3 albumus: „Studio“, „Origami“ ir „Chameleonai“, džiugindamas melomanus savo kūryba ir vis naujai skambančia muzika.
Mato Petriko solinė veikla ir „UZI“
Matas Petrikas dirbo ne tik su „EXEM“. Jis išleido du solinius albumus, taip pat dirbo su „SEL“, „Naktinėmis Personomis“, į pasaulį „paleido“ 96-aisiais itin populiarų projektą „UZI“.
Matas apie „UZI“ svarbą: „„UZI“ buvo labai svarbu. Kaip tai buvo svarbu, suprantu tik dabar, ypač tada, kai susitinku su taip pat Berlyne gyvenančiu grupės lyderiu MC Geniu. „UZI“ buvo pirmas tikras muzikos projektas, skirtas Lietuvos „millennial“ kartai. Ieškojome, kaip autentiškai perduoti tą jaunų hip hopo fanų atmosferą, kurią mes matėme Klaipėdoje. Tai turėjo būti kažkas visai kitokio nei Vilniaus projektai „SEL“ arba „ŽAS“. Esu tikras, kad tada „UZI“ albumas nuskambėjo labai stipriai. Ypač kai matėme grupės narius Genį ir Laurį. Matėme, kokie jie buvo alkani, nuožmūs ir jauni žmonės. Manau, kad klausytojams tai padarė stiprų įspūdį, o mudu su Kryžiumi jiems sukūrėme atitinkamą muzikinį foną.“
Iš solinių projektų Matui labai brangus albumas „Naktis prieš pat miškus“: „Jį dariau I. Jonyno spektakliui ir Juozo Statkevičiaus garso takeliui. Abu šie žmonės - ypatingai iškilūs ir talentingi, todėl labai džiaugiuosi jų dėka pamatęs kitą darbo kokybės lygį.“
Grupės narių keliai šiandien
Matas ir Kryžius šiuo metu gyvena skirtinguose Europos kraštuose.
Matas Petrikas - Berlyno ritmu
Matui šiandien 41-eri. Jis tvirtai įleidęs šaknis Berlyne. „1999 palikau Lietuvą, „EXEM“ ir išvažiavau gyventi į Berlyną. Kadangi čia užteko muzikos prodiuserių, pakeičiau profesiją ir pradėjau programuoti bei kurti skaitmeninį dizainą. Nors dirbau prie didelių reklaminių ir politinių projektų (tokių, kaip „Audi“, „Volkswagen“, „Coca-Cola“, Vokietijos Prezidento ir Kanclerės interneto puslapių), visada ieškojau kažko artimesnio širdžiai. Taip man pavyko prisijungti prie labai jaunos „SoundCloud“ komandos, su kuria kartu išvystėme šį projektą iki didžiausios muzikos platformos visame pasaulyje. Šiuo metu ja kas mėnesį naudojasi beveik 200 milijonų vartotojų. Tai, ko gero, buvo mano antras didžiausias profesinis pasiekimas po „EXEM“. Per tą laiką sukūriau šeimą. Prieš dvejus metus jis sukūrė naują projektą vaikai.com, kurio tikslas - kurti išmanius medinius žaislus, augančius kartu su vaikais ir padedančius jiems mokytis.“
Mindaugas Kazakevičius - Kryžius - grįžęs į šaknis
Tuo tarpu Mindaugas Kazakevičius - Kryžius gyvena Lietuvoje. Panevėžyje gimęs 43 metų muzikantas, drauge su kolega Lietuvai padovanojęs stebuklingą projektą „EXEM“, šiuo metu apsistojo sostinėje ir dirba montuotoju vienos televizijos žinių tarnyboje.
Kryžius apmąsto: „Gyvenimas nuolat keičiasi. Taigi, pastaruoju metu iš „muzikos gamintojo“ tapau „muzikos vartotoju“.“
tags: #vairas #pakartot #albumai