Malta, oficialiai Maltos Respublika, yra salų valstybė Viduržemio jūroje, Pietų Europoje. Valstybė susideda iš keleto salų, iš kurių trys yra apgyvendintos. Didžiausia sala - Malta, kurioje įsikūrusi sostinė Valeta ir didžioji dalis šalies gyventojų. Nors Maltoje gyvena kiek daugiau nei 500 000 gyventojų, dėl savo mažo ploto (316 km²) ji yra viena tankiausiai apgyvendintų pasaulio šalių.
Šalyje yra dvi valstybinės kalbos - maltiečių ir anglų. Dėl subtropinio klimato ir istorinio paveldo Malta traukia turistus. Šalyje būna bene daugiausia saulėtų dienų, palyginus su likusia Europa. Maltoje yra trys UNESCO pasaulio paveldo vietos: Hal Saflynio požemis, Maltos sostinė Valeta ir Maltos megalito šventyklos, pastatytos 3600 m. pr. m. e.
Maltos istorija ir dabartis
Nuo 1993 m. Malta yra nedidelė Viduržemio jūros valstybė, esanti pusiaukelėje tarp Sicilijos ir Šiaurės Afrikos pakrantės. Šaliai priklauso Maltos ir Gozo gyvenamos salos, Komino sala, kurioje teturi tris registruotus gyventojus, bei negyvenama Filfla sala. Maltos sostinė ir svarbiausias uostas - Valeta (virš 7 tūkst. gyventojų), o didžiausias miestas - Birkirkara (virš 22 tūkst.).
Valstybės santvarka - Konstitucinė Respublika. Šaliai vadovauja Prezidentas, kurio vaidmuo daugiau reprezentacinis, o reali valdžia yra ministro pirmininko rankose. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų Atstovų tarybai, kurią sudaro 71 narys, renkami kas penkerius metus tiesioginio, visuotinio balsavimo metu. Pats prezidentas renkamas taryboje.
Iki 1800 m. Malta priklausė nuo medvilnės, tabako ir jos laivų statyklų eksporto. 1869 m. Sueco kanalo atidarymas suteikė Maltos ekonomikai didelį impulsą, nes ženkliai padidėjo laivyba. Tačiau XIX a. pabaigoje Maltos ekonomikos augimas pradėjo lėtėti. Malta turi nedaug iškasenų, neskaitant klinčių. Žemės ūkis yra suvaržytas dėl salos akmenuoto paviršiaus, todėl į šalį turi būti importuojami maisto produktai.
Gyventojai ir kalbos Maltoje
Maltoje gyvena apie 400 tūkst. žmonių, dauguma jų yra maltiečiai. Tai labai urbanizuotas kraštas - net 94 % maltiečių gyvena miestuose. Vienam kvadratiniam kilometrui šalyje vidutiniškai tenka net 1 298 žmonės. Tai didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje ir vienas iš didžiausių pasaulyje.
Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas Maltoje yra 92,8 % (92 % vyrams, 93,6 % moterims). Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė skaičiuojant nuo gimimo - 79,44 metų (77,21 vyrams, 81,8 moterims).
97 % gyventojų gimtoji kalba yra maltiečių, 2 % - anglų. Abi šios kalbos Maltoje yra oficialios. Be to, net 92 % gyventojų moka dar bent vieną ir 68 % - bent dvi kalbas neskaitant gimtosios. Iš viso angliškai gali susišnekėti 90 %, itališkai - 66 %, o prancūziškai - 17 % visų gyventojų.
Maltiečių kalba yra kilusi iš arabų kalbos dialekto, kuriuo buvo kalbama pietų Italijoje. Maždaug pusė žodžių yra pasiskolinti iš italų arba siciliečių kalbų, dar 20 % - iš anglų kalbos. Maltiečių kalbos abėcėlė yra suformuota lotynų abėcėlės pagrindu.
Religija ir klimatas Maltoje
Maltos konstitucija garantuoja religijos laisvę. 98 % gyventojų yra Romos katalikai. Dauguma Maltos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“ ir dar dalis „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“. Pagal šiuos duomenis Malta yra pati religingiausia Europos Sąjungos valstybė. Šalyje yra daugiau nei 360 bažnyčių, tad vienai bažnyčiai tenka tik truputį daugiau nei 1000 gyventojų.
Maltos klimatas tipiškas Viduržemio jūros regionui - vasaros yra šiltos ir sausos, dvelkiant gaiviems jūros vėjams, kaitintis saulėje galima daugiau nei 12 val. per dieną, o žiemos - švelnios ir drėgnos. Maudynių sezonas Maltoje tęsiasi beveik ištisus metus. Tinkamiausias metas keliauti į Maltą yra vasario-rugsėjo mėnesiai.
Kipras: sala su turtinga istorija ir kultūra
Kipras, oficialiai Kipro Respublika, yra valstybė ir sala Viduržemio jūros rytuose, į pietus nuo Turkijos, į vakarus nuo Sirijos, į šiaurės vakarus nuo Libano, Izraelio ir Gazos ruožo, į šiaurę nuo Egipto ir į pietryčius nuo Graikijos. Kipras yra trečioji pagal dydį sala Viduržemio jūroje. Geografiškai šalis priklauso Azijai, tačiau politiniu ir kultūriniu atžvilgiu yra laikoma Europos dalimi.
Valstybė 1960 m. rugpjūčio 16 d. paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės ir tais pačiais metais rugsėjo 20 d. įstojo į Jungtinių Tautų Organizaciją. 2004 m. gegužės 1 d. Kipras tapo Europos Sąjungos narys.
Kipro pavadinimas turi keletą aiškinimų. Viena dažniausių versijų salos vardą sieja su variu (lot. cuprum), nors nesutariama, ar metalas davė pavadinimą salai, ar sala metalui. Taip pat spėjama, kad Kipro pavadinimas gali būti kilęs nuo kipariso medžio.
Kipro istorinė raida ir dabartinė padėtis
Nuo 1192 m. Kipro saloje egzistavo krikščioniška Kipro karalystė. Nuo 1489 m. Kiprą valdė Venecijos respublika, 1570 m. užėmė Osmanų imperija. Nuo 1878 m. iki 1960 m., kai tapo nepriklausoma valstybe, Kipras buvo Jungtinės Karalystės valda.
1974 m. graikų radikalai, inspiruoti iš Graikijos, bandė nuversti prezidentą Makarijų ir paskelbti, kad Kipras tampa Graikijos dalimi. Į šį aktą griežtai reagavo Turkija, kuri į šiaurinę salos dalį įvedė savo kariuomenę ir paskelbė joje nepriklausomą Šiaurės Kipro Turkų Respubliką. Nors pietinė graikiškoji salos dalis netapo Graikijos sudedamąja dalimi, Turkijos okupacinė kariuomenė šiaurėje taip ir liko. Taigi Kipras de facto tapo padalyta šalimi. Dvi jos dalis, įskaitant ir padalytą sostinę, skiria Jungtinių Tautų pajėgų patruliuojama žalioji linija.
Apie 78 % salos gyventojų graikų kontroliuoja apie 59 % šalies teritorijos, tuo tarpu apie 18 % salos gyventojų yra turkai, bet jie kontroliuoja apie 36 % teritorijos. Likusi salos teritorija (apie 4 %) - Jungtinių Tautų Organizacijos kontroliuojama buferinė zona. Turkija taip pat vykdo gana nedaug žinomą migracijos ir kolonizacijos politiką, skatindama daugiau turkų iš žemyno kraustytis į salą.
Šis daug asmeninių tragedijų ir sunkumų sukėlęs padalijimas nepanaikintas iki šiol, ir kol kas nesimato konflikto pabaigos. Nepadėjo konflikto sureguliuoti ir Jungtinių Tautų parengtas šalių susivienijimo planas, kurį 2004 m. balandžio mėn. referendume atmetė Kipro graikų bendruomenė.
Gyventojai, kalbos ir religija Kipre
Kipre (be okupuotos šiaurinės dalies) gyveno 797 tūkst. gyventojų, iš jų 77 % - graikai, 18 % - turkai, 5 % - kitų tautybių asmenys. Šalyje yra dvi valstybinės kalbos - graikų, kuria kalba 84 % gyventojų ir turkų, kuria kalba 13 % visos šalies populiacijos.
78 % gyventojų yra stačiatikiai, 18 % − musulmonai (daugiausia sunitai), 4 % − kitų religijų atstovai. Pasak apklausų, didžioji dauguma Kipro gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“.
Vyresnių nei 15 m. žmonių raštingumas Kipre yra 97,6 %. Anot 2009 m. duomenų, 65 metų ir vyresni sudarė 12,3 % visų gyventojų.
Kipro gamta ir klimatas
Kipras yra trečia pagal dydį Viduržemio jūros sala (po Sicilijos ir Sardinijos). Bendra jo teritorija 9 251 km². Aukščiausias kalnas yra Olimpas (1953 m). Ypač įspūdinga Kipro gamta - devynis mėnesius (nuo kovo iki lapkričio) šalyje trunka vasara, o likusius tris, kaip sako patys kipriečiai, - pavasaris.
Kipre saulė šviečia net 340 dienų per metus ir būtent todėl jis yra laikomas viena saulėčiausių vietų visoje Europoje. Pavasarį ir vasarą būna saulėta, karšta ir sausa. Vasara Kipre tęsiasi nuo gegužės iki spalio, ją lydi kaitri saulė, oro temperatūra gali pakilti iki 32 °C karščio. Tai idealus laikas plaukiojimui, saulės vonioms bei nardymui su kauke. Gruodis, sausis ir vasaris yra Kipro žiemos metas.
Kelionės į Maltą ir Kiprą: vairavimo ypatumai
Draudimo bendrovės „Ergo“ duomenys rodo, kad kasmet šalyse, kur eismas vyksta priešinga kryptimi (kairėje pusėje), fiksuojama daugiau nei šimtas incidentų, susijusių su lietuvių vairuojamomis transporto priemonėmis. Didžioji dauguma tautiečių avarijų kairėje eismo pusėje įvyksta dėl to, kad žmonės prie vairo elgiasi taip, lyg keliautų po Lietuvą ar kitas valstybes, kur eismas vyksta pagal jiems įprastą principą.
Eismo organizavimas kairiąja kelio puse savo istoriją skaičiuoja jau daugiau nei tūkstantį metų, tačiau šiandieniniame pasaulyje apie 90 % visų kelių važiuojama dešiniąja kelio puse. Vis tik Didžioji Britanija bei Airija liko konservatyvios ir eismą organizuoja pagal senovėje nusistovėjusią tvarką. Taip pat eismas kairiąja puse vyksta Kipre ir Maltoje, o šios šalys dažnos lietuvių atostogų kryptys.
Šis konservatyvumas daugeliui Europos gyventojų kelia sunkumų, kadangi kaskart apsilankius minėtose šalyse, svetimšaliams vairuotojams ganėtinai sunkiai sekasi perprasti ten galiojančią sistemą. Tą liudija ir klientų pranešimai apie įvykusias avarijas. Nors Didžioji Britanija bei Airija, o paskutiniu metu Malta ir Kipras - lietuvių ypač mėgstamos valstybės, kuriose tautiečiai neretai keliauja automobiliais, jie kartais pervertina savo jėgas ir prisitaikyti prie eismo pokyčių sugeba ne iš karto.
Draudimo ekspertas pataria, kad per daug bijoti priešinga puse vykstančio eismo nereikėtų, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą niuansų. Svarbiausia taisyklė - niekada neskubėti. Tik gerai apgalvojus visus savo sprendimus ir netgi juos numatant į priekį, galima gerokai sumažinti neprognozuojamų ir ne pačių maloniausių incidentų tikimybę. Beje, nežinant, kaip teisingai manevruoti ar pakliuvus į keblią padėtį eisme, į pagalbą galima pasitelkti kitus vairuotojus, pavyzdžiui, važiuoti paskui juos ir protingai atkartoti jų atliekamą manevrą.
Ne mažiau svarbu suvokti ir pačius priešingo eismo principus. Bene daugiausiai problemų kelia įprastos ir žiedinės sankryžos, taip pat - kelių sankirtos. Problemų gali kilti ir lygiareikšmėse sankryžose, todėl prieš tai derėtų atlikti namų darbus. Negalima aklai vadovautis principu, kad viskas tose šalyse, kur eismas vyksta kairiąja puse, yra priešingai nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje taip pat galioja dešinės rankos taisyklė. Tad prieš kelionę vertėtų pasidomėti konkrečios valstybės eismo taisyklėmis.
Ekspertas pabrėžia, kad šalyse, kur eismas vyksta kita kelio puse, derėtų laikytis kuo arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir nepamiršti nuolat stebėti dešinį transporto priemonės veidrodėlį, jei važiuojama kairiausia eismo juosta. Ne tik Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Kipre bei Maltoje automobilių eismas vyksta kairiąja kelio puse - tokia tvarka galioja ir Australijoje, Japonijoje, Indijoje, Naujojoje Zelandijoje.
Nevairuokite dešine nežinodami šių patarimų
tags: #vairas #desineje #puseje #yra #maltoje #ir