Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta kalbų apie permainingą dainininkės ir balso trenerės Jekaterinos gyvenimą bei naujus pasirinkimus, kuriuos ji daro tyliai, tačiau su dideliu užsispyrimu ir ryžtu. Apie tai, kas ją įkvėpė ir kam šiuo metu ruošiasi atlikėja, kalbama atvirame pokalbyje, kuris atskleidžia, kaip susiklostė jos kelias iki vairo balso tyloje - vidinės jėgos, kuri veda ir įkvepia.
Sceninis vardas Aika: tapatybės paieškos
Dainininkė, kurios vardas - Jekaterina, scenoje žinoma slapyvardžiu Aika. Šis trumpinys jai asmeniškai reiškia daug. Nuo pat mažens šeimoje ir mokykloje ji buvo vadinama Katia, o Jekaterina tapo tik pradėjusi studijuoti ir dirbti. „Kai išgirsdavau savo vardą, visada atrodė, kad jis mane lyg įpareigoja. Jis toks didingas, karališkas, tačiau išėjusi į sceną nenorėjau tos didybės, jis man nesceniškas“, - teigia Aika.
Ji norėjo kitos energijos, laisvės, kūrybos ir labiau įtraukiančio vardo, kuris atspindėtų tą jausmą scenoje, kai per ją lyg teka energija, srautas. Aika atsirado kaip atsakymas po projekto „Catrinah“, su kuriuo ji dalyvavo „Eurovizijos“ atrankoje 2016 metais. Tuomet ji labai norėjo pasikeisti savo sceninį vardą. Atsakymą pakuždėjo mamos atvežta dovana iš Izraelio - pašventintas žiedelis. Sėdėdama automobilyje ir sukiodama jį rankose, ji pamatė vidinėje pusėje išgraviruotą „Aikaterine“. „AIKA. Tai man iškart įsirėžė. Taip ir pasilikau senovės graikų savo vardo sutrumpintą versiją“, - pasakoja dainininkė. Kai išgirsta Aika, ji pajunta energijos pliūpsnį, lyg įeina į savo kitą asmenybės dalį, kuri bunda scenoje.
Muzikos kelias, "Eurovizija" ir asmeniniai išbandymai
Muzika Jekateriną lydėjo nuo mažens. Iš pradžių 10 metų Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje, tada 6 metai džiazo studijose Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Visada norėjo būti dainininke ir šlovės, tačiau, kaip pati pripažįsta, įsivaizdavo viską šiek tiek infantiliai: „Norėjau būti išgelbėta, troškau, kad kol aš kukliai, o gal kiek arogantiškai slepiuosi, mane kažkas pastebės ir išpopuliarins kaip dainininkę.“ Jai nuolat buvo kartojama, kad yra labai talentinga, kas, jos manymu, jaunam žmogui gali pakenkti. „Besiformuojančiai asmenybei geriau girdėti tai, kad ji turi daug mokytis, dirbti su savimi“, - teigia Aika.
2016 metai buvo jos populiarumo pikas. Tuo metu tai buvo etapas, kai ji bėgo nuo nesėkmingų santykių, ieškodama moteriškos laimės. Meilė ją nuvedė į Vokietiją, kur tuometis mylimasis skatino mokytis slaugytojos profesijos. Vis dėlto muzika traukė labiau, ir gavusi paraginimą dalyvauti „Eurovizijos“ atrankose Lietuvoje, ji ryžosi. Palikusi Vokietiją, Aika dalyvavo su daina „Be free“. Nors pusmetį nedainavo ir buvo nuklydusi nuo savo muzikinio kelio, ji skubėjo į studiją ir „Eurovizijos“ atrankas, kur gavo daug spaudos dėmesio. Vis dėlto, iškritus iš atrankos prieš finalą, ji labai nusivylė.
Po to sekė perdegimo ir nusivylimo laikotarpis. Norėdama įrašyti savo pirmąjį albumą, ji kūrė dainas ir dirbo su prodiuseriais, tačiau darbas nesiklostė dėl stipriai besiskiriančio matymo. Išėjusi trenkusi durimis, ji perdegė. Neviltis ją pakreipė kita kryptimi - ji ėmė mokytis manikiūro amato. „Sąmoningai norėjau atsitraukti, nes nežinojau, ko tiksliai noriu muzikos srityje. Buvo labai pikta, apmaudu. Kaltinau aplinką, jaudinausi, kad neturiu pinigų muzikos leidimui ir reklamai, jaučiausi nevykėle“, - prisimena Aika.
Dabar, žvelgdama į praeitį, ji drąsiai sako, kad tų metų „Eurovizija“ jai buvo didžiausias gyvenimo pasiekimas. Ir ne dėl muzikos, o todėl, kad jos dabartinis vyras, pamatęs ją per televizorių, jau kitą dieną norėjo su ja susipažinti. Vyras ją skatino dainuoti, gyrė jos profesionalumą ir stipriai palaikė. Pajutusi įkvėpimą, ji ėmė mokyti žmones dainuoti, vyko į mokymus Niujorke, kurie, kaip pati teigia, pakeitė jos gyvenimą: „Lioviausi būti auka, ėmiau mokytis prisiimti atsakomybę už save.“
Prasidainavimo pratimai. PATARIMAI VOKALISTAMS. (Fasoul)
Motinystė - didysis mokytojas ir savęs atradimo šaltinis
Vaiko gimimas tapo itin svarbia transformacija jos gyvenime. Nėštumas buvo tikras išbandymas santykiuose su vyru: ji buvo labai jautri, atsivėrė psichologinės traumos, norėjosi artumo ir globos. Vyrui tuo metu taip pat buvo sudėtingas etapas - naujas darbas, kraustymasis į Kauną, naujos atsakomybės, gyvenimas pas tėvus. Ir tada pasaulį ištiko pandemija. „Buvo tikrai nelengvas etapas mums abiem“, - prisimena Aika.
Po vaiko gimimo ji jautėsi gana vieniša kitame mieste. Nors savo mažylį dievino ir mylėjo, motinystė jai buvo nelengvas išbandymas. „Jaučiausi praradusi savo kūno formas, laikyseną, energiją, nejaučiau savo poreikių, praradau gyvenimo džiaugsmą“, - atvirauja dainininkė. Ji pasakoja, kad hormonai viską dėlioja taip, kad mama atsiduotų savo vaikui 100 procentų, ir ji tai jautė.
Po daugiau nei metų ji nutraukė maitinimą krūtimi, o pusantrų metukų sulaukusį sūnų Daną išleido į darželį. Nors širdis plyšo ir buvo labai sunku atsiskirti, Aika suprato, kad turi grįžti į save. Ji jautėsi tampanti nebeįdomi nei sau, nei savo vyrui. Pradėjo lankyti psichoterapiją, turėdama aiškų tikslą - grįžti į savirealizaciją. „Sakiau, kad bijau savo sėkmės, bijau svajoti“, - pasakoja ji.
Ypač jai padėjo dvasinės paieškos stovyklose, kuriose stipriai palietė tėvų temą ir santykį su jais. Tuomet ėmė keistis jos gyvenimas, suvokimas, ji tapo drąsesnė. Tai buvo nuolatinis darbas, kas savaitę jaučiant, kas svarbu tą akimirką. Stovyklose ji nėrė gilyn ir išgirdo savo sielą per meditatyvią būseną, stiprių vedlių laikomoje erdvėje. „Ir siela man aiškiai pasakė, kad aš noriu dainuoti žmonėms. Noriu tiesiog dainuoti ir paliesti jų širdis“, - teigia Aika. Tai buvo proveržio metai, labiausiai padėjo psichoterapija ir dvasinės paieškos. Ji atsakė sau į klausimą, kas jai asmeniškai įdomu, ir suprato, kad tai - motyvacija, atsakomybė, palaikymas, sielos girdėjimas, vidinė galia. Ji atrado save kaip gilesnę asmenybę, atsivėrė kūrybos srautas, gimė daug naujų dainų, kurios ją stipriai įkvėpė. „Mes tampame stipresni, kai išgyvename pokyčius, praeiname išbandymus. Motinystė man - didysis mokytojas“, - apibendrina Aika.
Rekomendacijos savęs ieškančioms moterims
Aika, praėjusi šį sudėtingą, bet prasmingą savęs atradimo kelią, dalijasi patarimais moterims, einančioms panašiu keliu:
- Visų pirma, paprašykite pagalbos. Negalima užsidaryti ir vaidinti, kad viskas yra gerai. Kalbėkitės su artimaisiais, ieškokite profesionalios pagalbos. Savarankiškai visko išspręsti neįmanoma.
- Emocinė sveikata yra labai svarbu ir turi didelę įtaką fizinei sveikatai. Jei jūsų resursas žemas, nemiegate naktimis, esate pervargusi, neverta tikėtis, kad išlipsite iš tokios būsenos pati. Kreipkitės pagalbos.
- Būkite sau nuoširdžios - tai padeda pritraukti reikiamus žmones, kurie ateina laiku ir padeda judėti pirmyn.
Nuo ko pradėti, kai baimė didesnė už norą pagyti?
Kai baimė atrodo didesnė už norą pagyti, Aika rekomenduoja:
- Sulėtinkite gyvenimo tempą, raskite laiko sau, pabūkite tyloje be minčių ir skubėjimo.
- Išmokite pajusti save, įsiklausykite į save, savo kūną, būseną.
- Išbandykite dešimties minučių praktiką - rašymą. Tai nuostabi higiena emocijoms suvokti, sulėtėti, atlaisvinti erdvės galvoje.
- Dar vienas būdas atsipalaiduoti - dainuoti. Tai puiki endorfinų gamyklėlė, nusiraminimas, meditacija. Dainuokite pasileidę muziką duše, tualete, už vairo, miške, draugų rate.
Koncertas "Subintuota meilė": iškalbėjimas per muziką
Rugsėjo 28 dieną Vilniaus šventos Kotrynos bažnyčioje Aika surengs išskirtinį koncertą „Subintuota meilė“ savo balso gerbėjams. Šis koncertas jai - tarsi tvarsčių nuėmimo momentas. Tai akimirka, kai nebereikia slėptis po pleistru ar tvarsčiu, kurie perriša žaizdas. Tai nebus tik pasirodymas, o vakaras, kurio metu ji kvies sustoti, įkvėpti ir susitikti su žmogumi per muziką. Nuo pat pirmųjų žingsnių į bažnyčią atėję žmonės bus pasitikti su ypatingu ritualu, ruošiama atmosfera, kuri nukels į išskirtinę patirtį.
Scenoje Aika pasirodys su gyva grupe ir pritariančiaisiais vokalais. Žmonės, jei tik panorės, bus kviečiami prisijungti balsais muzikoje. Skambės jos autorinė programa, didelė jos dalis gimė besiruošiant šiam koncertui. Dainos bus apie išgyvenimus, apie meilę, kuri kartais būna sutvarstyta, bet gyja. Taip pat apie sielos kelią, apie stiprybę ir pažeidžiamumą. Aika tiki, kad čia kiekvienas išgirs ne tik jos dainas, bet ir savo pačių vidinius virpesius, ir galbūt išsineš šiek tiek šviesos.
