Šiandieniniame pasaulyje, kur miestų mobilumas tampa vis sudėtingesnis, o tarptautinės kelionės - kasdienybe, susiduriame su įvairiais iššūkiais, susijusiais su transporto priemonėmis, eismo taisyklėmis ir draudimo sistemomis. Nors pagrindinės kelių eismo taisyklės daugelyje šalių yra panašios, vairavimo kultūra, kelių infrastruktūra ir teisiniai niuansai gali smarkiai skirtis. Tai ypač aktualu užsienio policijos transporto priemonėms, kurios turi užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą skirtingose aplinkose, taip pat tarptautiniams vairuotojams, kurie susiduria su specifiniais reikalavimais ir iššūkiais svetimose šalyse.
Tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai ir teisiniai aspektai
Vairuotojo pažymėjimo pripažinimas užsienyje
Keliaujant užsienyje, dažnai iškyla klausimas dėl vairuotojo pažymėjimo pripažinimo. Pavyzdžiui, Europcar atstovybė Tokijuje atsisakė išnuomoti automobilį vienam keliautojui dėl Lietuvoje išduoto pažymėjimo nepripažinimo. Lietuva yra prisijungusi prie 1968 metų Vienos konvencijos, tačiau ne visos šalys griežtai laikosi šių reikalavimų. Kai kurios, pavyzdžiui, Jungtiniai Arabų Emyratai, prisijungusios prie abiejų konvencijų (Vienos ir Ženevos), vis dėlto reikalauja, kad Lietuvos piliečiai turėtų tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.
Tarptautinio vairuotojo pažymėjimo 2026 m. vadovas – ar jums reikia IDP?
Kova dėl Ženevos konvencijos
Lietuvai, kaip visateisei Europos Sąjungos narei, kyla klausimas, kodėl kai kuriose šalyse jos piliečiai negali vairuoti. Šios problemos sprendimo ieškoma ministerijose, atsakingose už vairuotojų ruošimą ir pažymėjimų išdavimą. Specialistų nuomone, problema slypi tame, kad eismo klausimus reguliuoja dvi institucijos. Abi ministerijos turėtų parengti medžiagą prisijungimui prie Ženevos konvencijos ir pateikti ją Užsienio reikalų ministerijai. Galiausiai raštas su Premjero parašu turėtų pasiekti Jungtinių Tautų vadovybę. Šiuo metu vyksta intensyvus susirašinėjimas tarp institucijų. Susisiekimo ministerija ir Vidaus reikalų ministerija aktyviai analizuoja poreikį sudaryti dvišalius susitarimus ir vertina Lietuvos vairuotojo pažymėjimų pripažinimo praktiką kitose šalyse. Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis pabrėžia, kad institucijos, atsakingos už eismo saugumą ir licencijų išdavimą, turi kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją, kadangi URM negali pati inicijuoti prisijungimo prie tūkstančių pasaulyje esančių konvencijų.
Eismo įvykiai užsienyje ir draudimas
Didesnis pavojus keliuose užsienyje
Tyrimų duomenys rodo, kad nelaimės kelyje yra dažniausia mirties priežastis išvykus į užsienio šalis. Tai patvirtina ir Lietuvos policijos statistika: 2021 metais beveik 5 proc. visų Lietuvoje registruotų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (139 iš 2809), kaltininkai buvo užsieniečiai. Šiuose įvykiuose žuvo 10 ir buvo sužeisti 157 asmenys. BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiūkelis pažymi, kad vairuojant užsienyje šalies gyventojai dažniau patenka į eismo įvykius dėl skirtingos vairavimo kultūros, greičio ribojimų, kelių inžinerijos ir ženklinimo. Tas pats galioja ir užsieniečiams, besisvečiuojantiems Lietuvoje.
Žalos atlyginimas eismo įvykio metu
Įvykus eismo įvykiui su užsieniečiu, jei kaltininkas yra Lietuvos gyventojas, patartina padėti kitam eismo dalyviui rasti jo draudimo bendrovę. Jei transporto priemonė apdrausta KASKO draudimu, žalos atlyginimo procesas draudėjui nebus sudėtingas. Tačiau draudimo bendrovei žalų administravimo kelias gali pailgėti. Jei užsieniečio kaltininko automobilis apdraustas bendrovėje, turinčioje atstovybę Lietuvoje, žalos atlyginimas bus nesudėtingas. Priešingu atveju veiksmų imasi Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras, kuris padeda nukentėjusiems su žalos atlyginimu. Jei užsienietis vairuoja Lietuvoje išnuomotą automobilį, klausimų dėl žalos atlyginimo dažniausiai nekyla, jei jo vairuotojo pažymėjimas galioja.
Žaliosios kortelės sistema
Nuo 1949 metų veikianti žaliosios kortelės sistema apima 46 valstybes ir yra atstovaujama 46 nacionalinių draudikų biurų. Lietuva šios sistemos nare tapo 2003 metais. Pagrindinis sistemos tikslas - supaprastinti sienų kirtimą, išvengiant būtinybės vairuotojui gauti draudimo apsaugą kiekvienoje iš 46 valstybių narių. Kertant sieną, vairuotojas yra atleidžiamas nuo pareigos apsidrausti nacionaliniu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu šalyje, į kurią ketina įvažiuoti, jei tik turi žaliąją kortelę. Sistemos koordinatoriaus funkcijas vykdo Biurų taryba, įkurta visų sistemai priklausančių valstybių nacionalinių draudikų biurų. Biurų tarybos būstinė yra Briuselyje.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2023 m. birželio 1 d., nutraukus sutartis su Rusija ir Baltarusija, šių šalių draudimo bendrovių išduotos žaliosios kortelės nebegalioja Lietuvoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse.
Vairavimo kultūros skirtumai ir patarimai
Kultūriniai skirtumai
Auto žurnalistas Jurgis Paplaitis teigia, kad vairavimo skirtumai Lietuvoje ir kitose valstybėse yra didžiuliai, ir juos galima pastebėti netgi skirtinguose Lietuvos miestuose ar net tame pačiame mieste skirtingu paros metu. Pasak jo, didžiausių kultūrinių skirtumų Lietuvoje turėtų patirti vairuotojai, atvykę iš didžiųjų Europos miestų, ypač iš pietinės Europos. Ten vairuotojai yra labiau empatiški, žino, kad reikia įleisti kitą vairuotoją į savo juostą, nes patys gali atsidurti panašioje situacijoje. Dėl to Europos megapoliuose eismas gali atrodyti chaotiškas, tačiau jame visuomet yra nematoma tvarka. Lietuvoje, kur eismas yra mažiau intensyvus, bet greitesnis, vairuotojai turi mažiau empatijos, žiedines sankryžas įveikia greičiau, tačiau kitiems eismo dalyviams į jas įsilieti sunkiau nei užsienyje.
Patarimai saugesniam vairavimui užsienyje
Jurgis Paplaitis pataria norintiems saugiau jaustis užsienio valstybių keliuose, vos kirtus sieną, sustoti pirmoje degalinėje ar prie kelio ženklo, kuriame surašytos eismo taisyklės toje šalyje. Žinojimas apie galiojančius greičio ribojimus, mokamų kelių sąlygas ir kitus niuansus užtikrins vairavimo saugumą ir padės išvengti nereikalingų baudų. Taip pat labai svarbu stebėti kitus vairuotojus: „Svarbiausia yra važiuoti su srautu ir visuomet įvertinti kitų vairuotojų geranoriškumą. Žinodami, kaip elgiasi kiti eismo dalyviai, galime ir patys sklandžiai įsilieti į eismą, neišsiskirti savo sprendimais kelyje ir nekelti grėsmės kitiems vairuotojams bei pėstiesiems“, - sako J. Paplaitis.
Darnus mobilumas ir inovatyvūs sprendimai
„Cities.multimodal“ projektas Vilniuje
Vilnius aktyviai dalyvauja tarptautiniame projekte „cities.multimodal“, kurio tikslas - keisti žmonių požiūrį į transportą ir jo naudojimo būdus, skatinti netaršų mobilumą ir mažinti CO2 emisiją. Lietuvos sostinėje vyko ekspertų ir projekto partnerių susitikimas bei mokymai darnaus mobilumo tema. Europos miestų darnaus judumo specialistai susipažino su Vilniaus miesto darnaus judumo planu, Antakalnio rajono darnaus judumo ir multimodalumo galimybių analize bei sprendimais ir pateikė savo siūlymus.
Projekto „cities.multimodal“ pagrindinio partnerio - Vokietijos Rostoko miesto - senatoriaus administracijos atstovas Steffen Nozon teigia, kad projekto metu siekiama sujungti įvairias judumo priemones į darnią mobilaus judėjimo sistemą. Nors miestų multimodalumas didinamas po truputį, Vilnius laikomas vienu iš drąsiausiai žengiančių miestų Baltijos šalyse dėl tokių iniciatyvų kaip modernūs troleibusai, paspirtukai, dviračių ir automobilių dalijimosi paslaugos.
Vilnius - Baltijos šalių lyderis
Baltijos miestų sąjungos bendradarbiavimo koordinatorė Esther Kreutz pabrėžia, kad Vilnius yra puikus multimodalumo planavimo pavyzdys, nes jame judėjimas planuojamas strategiškai. Vilnius daro dalykus, kurie Baltijos šalims neįprasti, tačiau labai reikalingi, ir kiti miestai galėtų daug ko pasimokyti. Projekto tikslas - sukurti sistemas, kurias vėliau galėtų taikyti ir kiti Baltijos regiono bei visos Europos miestai. Nors konkrečių modelių, kuriuos būtų galima tiesiog perkelti į kitus miestus, sukurti greičiausiai nepavyks, idėjomis ir gerąja praktika iš Vilniaus ir kitų Baltijos šalių miestų bus pasidalyta.
Inovatyvūs sprendimai Antakalnyje
Vienas iš „cities.multimodal“ projekto rezultatų - siūlymai dėl Vilniaus Antakalnio mikrorajono darnaus judumo ir multimodalumo, kuriuos parengė bendrovė „Gaučė ir Ko“. Artimiausiu metu numatoma įrengti dvi kombinuotų kelionių aikšteles Antakalnyje (prie Šilo stotelės ir šalia žiedinės sankryžos prie Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios) jau 2020 metų pavasarį. Šiose aikštelėse bus galima saugiai palikti transporto priemonę, įkrauti dviratį ar paspirtuką, pasinaudoti dalijimosi automobiliu ar dviračiu paslauga. Taip pat bus sutvarkyta pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, užtikrinanti patogų ir saugų patekimą ir išvykimą.
Rygos patirtis ir ateities perspektyvos
Projekto dalyvė iš Rygos Nika Kotoviča teigiamai vertina Vilniaus progresą darnaus mobilumo srityje. Anot jos, Vilniaus ir Rygos situacijos yra labai panašios, tačiau Vilnius yra gerokai labiau pažengęs multimodalumo prasme, turėdamas automobilių, dviračių ir elektrinių paspirtukų dalijimosi paslaugas. Vis dėlto Nika Kotoviča siūlo Vilniui skirti daugiau dėmesio viešajam transportui, kuris Rygoje sudaro 47 proc. visų miesto kelionių, o Vilniuje - mažiau nei 30 proc. Rygos ekspertė pabrėžia, kad viešasis transportas turi būti ekologiškesnis, o miestuose turėtų atsirasti daugiau troleibusų ir elektrinių autobusų.
Nika Kotoviča apibendrina, kad multimodalumas šiandien galbūt atrodo kaip pasaka, tačiau po truputį judama link užsibrėžto tikslo įgyvendinimo. „Esame multimodalumo pradininkai, kurie jau supratome, arba pradedame suprasti, kaip kurti žmonėms draugiškus miestus“, - sako ji.
PVM mokestis naujų transporto priemonių įsigijimui iš ES
Pardavimo PVM Lietuvoje
Asmuo iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, įsigijęs naują transporto priemonę (įskaitant gautą neatlygintinai) ir atgabenęs ją į Lietuvos Respublikos teritoriją, turi prievolę nuo transporto priemonės įsigijimo vertės (neįskaitant užsienio šalies PVM) apskaičiuoti ir sumokėti pardavimo PVM Lietuvoje. Nauja transporto priemone laikoma: motorinė kelių ar kita sausumos transporto priemonė (lengvieji automobiliai, krovininiai automobiliai ir kt.), nuvažiavusi ne daugiau kaip 6 000 kilometrų arba patiekta (parduota) praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios; laivas, ilgesnis kaip 7,5 metrų (išskyrus tam tikrus laivus), plaukiojęs ne daugiau kaip 100 valandų arba patiektas praėjus ne daugiau kaip 3 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios; orlaivis, kurio maksimali kilimo masė yra didesnė kaip 1 550 kilogramų (išskyrus tam tikrus orlaivius), skridęs ne daugiau kaip 40 valandų arba patiektas praėjus ne daugiau kaip 3 mėnesiams nuo eksploatavimo pradžios. Transporto priemonės eksploatavimo pradžios nustatymo kriterijai patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1K-066.
Tarptautinio vairuotojo pažymėjimo 2026 m. vadovas – ar jums reikia IDP?
PVM mokėjimo procedūra
Lietuvos Respublikoje PVM mokėtoju neįregistruoti asmenys (fiziniai ir juridiniai), įsigiję naują transporto priemonę iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, PVM mokesčio sumokėjimo prievolę atlieka taip:
- Juridiniai asmenys: ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo naujos transporto priemonės atgabenimo į Lietuvą, elektroninėje deklaravimo sistemoje (EDS) turi pateikti PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM mokesčio apyskaitą (forma FR0608), kurioje deklaruoja nuo transporto priemonės įsigijimo vertės, taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą, apskaičiuotą pardavimo PVM ir jį sumoka 1001 įmokos kodu į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) surenkamąją sąskaitą. Forma FR0608 patvirtinta VMI viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29.
- Fiziniai asmenys: PVM mokestis apskaičiuojamas pagal VMI turimus arba paties fizinio asmens pateiktus transporto priemonės įsigijimo duomenis.
PVM apskaičiavimas VMI iniciatyva
VMI PVM mokestį apskaičiuoja automatiškai, kai asmuo iš kitos ES valstybės narės įsigijęs naują motorinę kelių ar kitą naują sausumos transporto priemonę, užregistruoja ją Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ir nuo registruojamos transporto priemonės eksploatavimo pradžios iki jos įsigijimo dienos nėra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, arba gavus informaciją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės. Tokiu atveju, VMI, gavusi informaciją apie naujos kelių transporto priemonės įsigijimą, per 10 darbo dienų paruošia ir asmens „Mano VMI“ paskyroje patalpina pranešimą, kuriame nurodoma transporto priemonės rūšis, įsigijimo data, apmokestinamoji vertė, PVM tarifas ir apskaičiuota preliminari mokėtina PVM suma. Jeigu asmuo nesutinka su preliminaria PVM suma, per 5 darbo dienas turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius kitokią mokestinę prievolę. Galutinė mokėtina PVM suma apskaičiuojama ir sprendimas patalpinamas „Mano VMI“ paskyroje per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie preliminarią PVM sumą ir įrodymų pateikimui taikomo termino pabaigos. Kitu atveju, sprendimas apie galutinę mokėtiną sumą asmeniui pateikiamas per 10 darbo dienų nuo įrodymų pateikimo dienos. Galutiniame sprendime apskaičiuota mokėtina PVM suma turi būti sumokama 1001 įmokos kodu į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo įteikimo.
PVM apskaičiavimas pagal fizinio asmens pranešimą
Fizinis asmuo, įsigijęs naują transporto priemonę, turi prievolę pateikti informaciją apie šį įsigijimą, jeigu: įsigytas laivas arba orlaivis; įsigyta motorinė kelių transporto priemonė, kuri nėra registruojama Registre; atgabenus ją į Lietuvą ir neįregistravus Registre, parduodama fiziniam ar juridiniam asmeniui; eksploatavimo pradžios praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai ir kuri turi būti registruojama Registre, tačiau rida yra mažesnė nei 6 000 kilometrų. Pranešimas apie įsigytą naują transporto priemonę turi būti pateikiamas ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po transporto priemonės įsigijimo mėnesio, 25 dienos per „Mano VMI“, pasirinkus: Paslaugos > PVM mokestis ir registracija > PVM mokestis už kitoje ES valstybėje įsigytą transporto priemonę > Pildyti. Pranešime reikia nurodyti ES valstybę narę, iš kurios įsigyta transporto priemonė, transporto priemonės rūšį, eksploatavimo pradžią, ridą, įsigijimo datą, įsigijimo kainą. Kartu su pranešimu turi būti pateikta ir transporto priemonės įsigijimo PVM sąskaita faktūra. VMI, gavusi fizinio asmens pranešimą, per 7 darbo dienas asmens „Mano VMI“ paskyroje pateikia pranešimą apie preliminarios PVM sumos apskaičiavimą. Tolesnės procedūros yra panašios kaip ir VMI iniciatyva atliekamo PVM apskaičiavimo atveju.
tags: #uzsienio #police #transporto #priemones #city