Darbo prastovos Lietuvoje įvyksta, kai darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo dėl objektyvių priežasčių, nesusijusių su darbuotojo kalte. Šis laikinas darbo pareigų sustabdymas reikalauja aiškaus teisinio pagrindimo, o darbdaviai privalo laikytis Darbo kodekso (DK) nustatytų taisyklių bei informavimo procedūrų.

schema: prastovos paskelbimo ir informavimo procesas bei darbuotojo teisės prastovos metu

Prastovų rūšys ir teisiniai reikalavimai

Pagal Darbo kodekso 47 straipsnį, darbdavys gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą. Svarbu atskirti šių dviejų formų ypatumus:

  • Visiška prastova: kai darbdavys paskelbia prastovą neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti kitą darbo dieną po pranešimo.
  • Trumpalaikė prastova: kai prastova skelbiama ilgesniam nei viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui.
  • Dalinė prastova: darbdavys gali sumažinti darbuotojo darbo laiko normą (ne mažiau kaip 40 proc. normos). Jei trumpinamas darbo valandų skaičius per dieną, darbo diena negali būti trumpesnė negu trys valandos.

Apie prastovos ar dalinės prastovos paskelbimą bei atšaukimą darbdavys privalo ne vėliau kaip prieš darbuotojo darbo dieną (pamainą) informuoti Valstybinę darbo inspekciją per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinę sistemą.

infografikas: dalinės prastovos apskaičiavimo pavyzdžiai ir darbo laiko normos mažinimo ribos

Darbo užmokestis ir subsidijos prastovų metu

Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (MMA), kai darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Ekstremalios situacijos ar karantino metu dalį šio atlyginimo gali kompensuoti valstybė per subsidijas.

Subsidijų mechanizmas

Valstybė moka subsidiją darbo užmokesčiui, jei darbdavys atitinka sąlygas (pvz., darbuotojai įdarbinti iki karantino pradžios). Svarbios nuostatos:

  • Subsidijos dydis priklauso nuo priskaičiuoto atlyginimo (pvz., 90 proc. arba 70 proc. subsidijos dydžio).
  • Jei prastova paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidija skaičiuojama proporcingai.
  • Darbdavys privalo išlaikyti ne mažiau kaip 50 proc. darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius po subsidijos gavimo.

Jei Valstybinė darbo inspekcija nustato, kad darbuotojas vykdė darbo funkcijas prastovos metu, darbdavys privalo grąžinti visą gautą subsidijos sumą už tą darbuotoją.

Darbuotojo teisės ir darbo sutarties nutraukimas

Paskelbus prastovą, darbo sutartis nenutrūksta, todėl šalys toliau sieja darbo santykiai. Darbuotojas prastovos metu gali įsidarbinti kitoje įmonėje, jei tai nepažeidžia darbo laiko apribojimų.

Sutarties nutraukimo ypatumai

Jei prastova tęsiasi ilgiau negu 30 dienų iš eilės arba sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutiniuosius 12 mėnesių, darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį pagal DK 128 straipsnį, pateikdamas prašymą prieš 3 dienas. Tokiu atveju darbuotojui išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

2026-05-22 Apskritojo stalo diskusija: „Kokių pokyčių reikia bendrojo ugdymo pasiekimų vertinimo...

tags: #uz #prastovas #bauda #straipsnis

Populiarūs įrašai: