Kelių eismo taisyklių (KET) laikymasis artėjant prie sankryžų yra vienas iš svarbiausių saugaus eismo elementų. Dažnai vairuotojams kyla klausimų dėl šviesoforo signalų sekos, ypač mirksinčios žalios šviesos ir geltono signalo interpretacijos. Nors diskusijų apie signalų veikimą pasitaiko daug, teisinė bazė yra gana aiški ir grindžiama saugumo principu.
Pagrindinės važiavimo per sankryžas taisyklės
Remiantis galiojančiomis KET, eismo dalyviai privalo vadovautis šviesoforo signalais, nepriklausomai nuo to, kokie pirmumą nurodantys kelio ženklai yra įrengti. Svarbu įsiminti šias pagrindines nuostatas:
- Jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžų taisyklių.
- Sukdamas į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas.
- Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos.
Geltono šviesoforo signalo interpretacija
Daugelis vairuotojų geltoną šviesą traktuoja kaip „paskutinę progą pravažiuoti“, tačiau KET 73.7 punktas aiškiai nurodo, kad geltonas šviesoforo signalas draudžia eismą ir tarnauja kaip įspėjimas, kad signalas tuoj pasikeis. Teisiškai tai nėra leidžiamasis signalas.
Vienintelė išimtis numatyta KET 166: jei užsidegus geltonam signalui vairuotojas galėtų saugiai sustoti tik staigiai stabdydamas, jam leidžiama tęsti važiavimą. Ši taisyklė grindžiama išimtinai saugumu, siekiant išvengti avarijų dėl netikėto manevro.
Saugus startas_2026. „Streso poveikis eismo dalyvių elgesiui“
Diskusijos dėl žalio signalo mirksėjimo
Šiuo metu Lietuvoje keliamas klausimas dėl žaliojo signalo mirksėjimo atsisakymo. Susisiekimo ministerijos atstovų teigimu, tai padėtų efektyviau reguliuoti transporto srautus, ypač išmaniose sankryžose. Tačiau vairavimo instruktoriai ir eismo ekspertai pabrėžia, kad mirksėjimas atlieka kritinę funkciją:
- Įspėjimas: Vairuotojas, matydamas mirksėjimą, gali įvertinti greitį ir atstumą, priimdamas sprendimą sustoti arba saugiai kirsti sankryžą.
- Saugi reakcija: Panaikinus mirksėjimą, vairuotojai dažniau priversti atlikti staigius stabdymus, kas didina avarijų riziką.
- Vieningas standartas: Eismo dalyviai pasigenda suvienodinto šviesoforų veikimo laiko skirtinguose miestuose.
Saugus manevrų užbaigimas
Yra susiklostęs mitas, jog įvažiavus į sankryžą degant geltonai, vairuotojas „privalo“ pravažiuoti. Iš tikrųjų taisyklės numato, kad įvažiavus į sankryžą degant žaliai, vairuotojas turi atlaisvinti sankryžą, net jei šviesoforo signalas pasikeitė į geltoną ar raudoną. Tačiau tai nereiškia, kad galima įvažiuoti į sankryžą jau degant draudžiamam signalui.
| Signalų būsena | Veiksmas |
|---|---|
| Žalias | Leidžiama važiuoti |
| Mirksintis žalias | Įspėjimas apie signalo pasikeitimą |
| Geltonas | Draudžiama (išskyrus staigaus stabdymo atveju) |
| Raudonas su geltonu | Draudžiama, įspėjimas apie žalią |
Atsakomybė ir priežiūra
Už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui numatyta administracinė atsakomybė - bauda nuo 28 iki 86 eurų arba teisės vairuoti atėmimas. Specialistai pabrėžia, kad prevencijai itin svarbūs fotoradarai, fiksuojantys pažeidimus sankryžose. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad taisyklės galioja ir pėstiesiems, kurie dažnai nesaugiai žengia į perėją pasikeitus signalams.
tags: #vaziavimas #per #mirksincias #parejas