Lietuvos Seimas patvirtino svarbias Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas, kurios keičia baudas už pažeidimus gyvosios gamtos srityje. Šios pataisos, įsigaliosiančios nuo 2024 m. liepos 2 d. (išskyrus nusižengimus dėl požeminių vandens gręžinių neįregistravimo), siekia diferencijuoti baudas pagal pažeidimo mastą ir daromą neigiamą poveikį aplinkai, taip pat sugriežtinti atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims. Tikimasi, kad baudų peržiūrėjimas, atsakomybės nustatymas už anksčiau nebaudžiamas veikas ir galimybė konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą bei įrankius, leis sumažinti nusižengimų skaičių.
Siūlomi žvejybos taisyklių pakeitimai ir diskusijos
Tarp žvejų mėgėjų vyksta diskusijos dėl siūlomų žuvų dydžių reguliavimo. Kai kurie žvejai siūlo keisti taisykles taip, kad būtų privaloma paleisti ne tik mažas (iki 50 cm), bet ir labai dideles lydekas (virš 80 cm). Panaši tvarka galėtųotų ir kitiems stambiems vandens gyventojams: starkiams (reikėtų paleisti nesiekiančius 50 cm ar viršijančius 65 cm), ešeriams (viršijančius 30 cm) bei visiems margiesiems upėtakiams.
Tokių siūlymų tikslas - pagerinti žuvų populiaciją ir jų dydžius. Didelės žuvys laikomos turinčiomis geresnius genus ir galinčias išnešioti daugiau ikrų. Pavyzdžiui, 8 kilogramų žuvis gali išnešioti iki šešių kartų daugiau ikrų nei 2 kilogramų žuvis. Žvejai mano, kad ilgainiui tai leistų ženkliai padauginti plėšrių žuvų ežeruose ir mariose, o nepopuliarios baltos žuvies kiekis sumažėtų.
Žvejų klubo vadovas Aurimas Žurinskas teigia: „Kadangi mūsų visi vandens telkiniai Lietuvos yra ganėtinai nustekenti žuvų atžvilgiu, ir didelių žuvų atžvilgiu, tai teigiamai reaguojame į tai, kad negalima imti didesnių, tegul auga sau, o mes pasidžiaugsime tiesiog pagavę ir paleidę.“
Aplinkos ministerijos pozicija dėl siūlymų
Nors naujoji tvarka daugiausia susijusi su administracinėmis baudomis, siūlymai drausti žvejams mėgėjams paimti tam tikrų rūšių ir dydžių žuvis vis dar yra svarstomi. Be to, siūloma atsisakyti nuostatos dėl išimčių taikyti žvejybos draudimą valstybinių švenčių dienomis ir savaitgaliais. Nors Aplinkosaugos ministerija kol kas sprendimo dėl šio projekto nepriėmė, teigiamai vertina diskusijas visuomenėje.
Vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas pažymi: „Tas pakeitimas, nežinau, labai jau abejotinas, nes nėra nei ministerijos, nei mokslininkų, nei mėgėjų žvejybos tarybos siūlymas. Tai yra žvejų grupės, kurie paleidžia visas žuvis, siūlymas. Tokių žvejų Lietuvoj yra apie 40 procentų ir jiems iš esmės tos taisyklės kaip ir nieko nekeičia, jie visas žuvis paleidžia.“
Ministerija pabrėžia, kad jeigu siūlomi pakeitimai būtų taikomi visiems vandens telkiniams, upėse tai gali turėti neigiamą poveikį lašišinių žuvų ištekliams. Todėl projektas labiau laikomas siūlymu ir paliktas visuomenės konsultacijoms.
Baudų dydžiai ir žalos atlyginimas už neteisėtą žvejybą
Šiuo metu už neteisėtai sugautą žuvį gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, o pagauta žuvis bus konfiskuota kartu su įranga. Papildomai už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką tenka atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams. Už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką, reikės sumokėti po 240 eurų.
Draudžiamu metu sugautai lydekai gresia administracinės baudos nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Jei pažeidimas įvykdytas gamtinio rezervato ar ichtiologinio draustinio vandens telkinyje, žala skaičiuojama taikant trigubą įkainį.
Už limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą gali tekti sumokėti baudą nuo 250 iki 550 eurų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnis numato, kad šį administracinį nusižengimą padarius pakartotinai, gresia bauda nuo 550 iki 1000 eurų.
Žalos atlyginimo baziniai įkainiai už žuvų išteklius
Žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniai įkainiai nustatyti pagal žuvų rūšis:
| Žuvų rūšys | Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis (q1), Eur/vnt. | Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis (q2), Eur/kg |
|---|---|---|
| Šlakys, lašiša | 970 | |
| Sturys, aštriašnipis eršketas, šamas, ungurys, skersnukis, jūrinė nėgė | 480 | |
| Kiršlys, lydeka, margasis upėtakis, salatis, sykas, sterkas, ūsorius, vėgėlė, vijūnas, ežerinė rainė, auksaspalvis kirtiklis | 240 | |
| Baltasis amūras, karpis, karšis, lynas, meknė, ožka, otas, perpelė, plačiakaktis, šapalas, žiobris, vaivorykštinis upėtakis, sterlė | 100 | |
| Mažoji nėgė, upinė nėgė, nėgių vingiliai, plačiažnyplis ir siauražnyplis vėžiai | 15 | |
| Builis, ciegorius, ešerys, karosas, kuoja, plakis, raudė, strepetys, seliava | 15 | |
| Aukšlė, gružlys, kartuolė, kirtiklis, kūjagalvis, saulažuvė, šlyžys, tobis | 2.5 | |
| Lašišinių žuvų ikrai | 480 | |
| Menkė, stinta | 23 | |
| Plekšnė | 10 | |
| Strimelė, šprotas | 5 | |
| Dyglė, pūgžlys ir kitos žuvys, kurioms nenustatytas įkainis už vnt. | 0.5 |
Padarytos žalos žuvims gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį. Žala skaičiuojama už visas žvejojusio asmens sugautas ir laikomas tinklelyje ar kitoje talpoje arba kitais būdais apribojus jų laisvą judėjimą vandens telkinyje žuvis, neatsižvelgiant į jų gyvybingumą.
Žalos skaičiavimo atvejai
Žala žuvų ištekliams skaičiuojama, kai pažeidžiami mėgėjų žvejybą reglamentuojantys teisės aktai:
- žvejojama neturint mėgėjų žvejybos leidimo ar nemokamą žvejybos teisę patvirtinančio dokumento;
- žvejojama draudžiamais ar tuo metu draudžiamais būdais;
- žvejojama draudžiamais ar tuo metu draudžiamais įrankiais ir masalais;
- žvejojama draudžiamoje ar tuo metu draudžiamoje žvejoti vietoje;
- žvejojama draudžiamu metu;
- žvejojama viršijant leistiną žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių.
Taip pat žala žuvų ištekliams skaičiuojama, kai mėgėjų žvejybą vykdančio asmens laimikis viršija Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nustatytą normą.
Pagrindiniai žvejybos draudimai ir taisyklės
Artėjant pavasariui, įsigalioja žuvų žvejybos draudimai, susiję su jų nerštavietėmis. Svarbiausi draudimai:
- nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d. draudžiama žvejoti kiršlius;
- nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. - sterkus;
- iki balandžio 30 d. tęsiasi draudimas žvejoti lydekas;
- nuo sausio 2 d. iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę visuose vandens telkiniuose, išskyrus Kuršių marias (leidžiama naudoti žuvies gabalėlį).
Primename, kad praėjusiais metais pakeitus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, nebeliko išlygos dėl žvejybos draudimo įsigaliojimo savaitgaliais ar per valstybines šventes. Dabar visi draudimai galioja tiek pirmąją, tiek paskutiniąją dieną (imtinai).
Minimalūs leidžiami žuvų ir vėžių dydžiai
Privaloma paleisti mažesnes nei šių dydžių žuvis ir vėžius (žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai - nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo):
- šamus - 75 cm;
- lašišas - 65 cm;
- šlakius - 65 cm;
- salačius - 55 cm;
- vėgėles - 45 cm;
- ūsorius - 45 cm;
- sterkus - 45 cm;
- lydekas - 50 cm;
- kiršlius - 30 cm;
- marguosius upėtakius - 30 cm;
- šapalus - 30 cm;
- meknes - 30 cm;
- lynus - 25 cm;
- karpius - 40 cm;
- baltuosius amūrus - 40 cm;
- marguosius plačiakakčius - 40 cm;
- siauražnyplius vėžius - 10 cm.
Leidžiamas sugavimo kiekis ir įrankiai
Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius, iš jų ne daugiau kaip 2 įrankius (netaikoma stintų žvejybai), kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį. Žvejodamas iš vandens transporto priemonės, vienas žvejys vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 2 meškeres, išskyrus atvejus, kai žvejojama iš inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų ir seliavų žvejybą, kur bendras kabliukų skaičius gali būti 12 vienetų.
Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 šamą, ne daugiau kaip 2 vienetus lydekų, sterkų, margųjų upėtakių, kiršlių, salačių, ūsorių, 3 vienetus vėgėlių, ungurių, ne daugiau kaip 5 vienetus šapalų, meknių (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 50 vienetų siauražnyplių vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas).
Vienos žvejybos metu sugautų žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose - 7 kg, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas, paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis už šiame punkte nustatytą normą.
Lašišų ir šlakių žvejybos ypatumai ir ataskaitos
Žvejojantiems lašišų ir šlakių migracijai svarbiose upėse leidžiama žvejyba turint žvejo mėgėjo bilietą. Tačiau norint pasiimti sugautą lašišą ar šlakį, privaloma įsigyti žvejo mėgėjo kortelę. Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. leidžiama sugauti vieną lašišą arba vieną šlakį (ne mažesnius kaip 65 cm).
Sugavus ir nepaleidus atgal į vandens telkinį lašišos ar šlakio, ne vėliau kaip per 10 minučių turi būti pateikta ataskaita per ALIS (Aplinkos leidimų išdavimo sistemą) nurodant sugautos žuvies rūšį, lytį, kiekį ir dydį, žvejojusio asmens vardą, pavardę, žvejo mėgėjo kortelės numerį arba SMS žinute trumpuoju numeriu 1769 nurodant „ALIS“, žvejo mėgėjo kortelės numerį, rūšies kodą (lašišai - LAS, šlakiui - SLA) ir sugautų žuvų kiekį, pvz., „ALIS 1999987 LAS1“. Pateikus ataskaitą per ALIS arba SMS žinute, žvejo mėgėjo kortelės galiojimas panaikinamas. Draudžiama išvykti iš žvejybos vietos nustatytais atvejais ir tvarka nepateikus ataskaitos per ALIS arba SMS žinute.
Realūs brakonieriavimo atvejai ir taikomos baudos
Šių metų kovo mėnesį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdydami akcijos „Saugom lydeką“ reidus nustatė ne vieną brakonieriavimo atvejį.
- Zarasų rajone: Asmenys žvejojo su 10 statomųjų tinklų, sugavo didelį kiekį žuvų, tarp jų ir 8 lydekas. Žala žuvų ištekliams siekė 5 865 eurus.
- Jurbarko miesto Mituvos uoste: Kovo 12 d. Kauno pareigūnai nustatė asmenį, žvejojusį 3 statomaisiais tinklais. Neteisėtos žvejybos metu jis sugavo lydeką, 4 šapalus, 41 žiobrį ir 30 kg kuojų. Asmuo turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą - 5 190 eurų. Praėjus savaitei tas pats asmuo vėl buvo pastebėtas darantis pažeidimą su kitu asmeniu. Gaudydami žuvį 3 tinklais jie sugavo 4 lydekas, 3 sterkus, 5 lynus, 3 karšius, 10 žiobrių ir 26 kg kuojų, taip padarydami 3 870 eurų žalą žuvų ištekliams.
- Šilutės rajono Minijos upėje: Kovo 13 d. pareigūnai nustatė asmenį, žvejojusį be žvejo mėgėjo kortelės lašišoms ir šlakiams. Jis sugavo ir paėmė du šlakius. Kadangi asmuo žvejojo Minijos ichtiologiniame draustinyje, kuriame padarius pažeidimą taikomas trigubas žalos apskaičiavimo įkainis, asmeniui teks atlyginti 5 820 eurų žalą žuvų ištekliams.
- Antalieptės hidroelektrinės tvenkinys (Zarasų r.): Kovo 23 d. du asmenys, neteisėtai pastatę 10 statomų tinklų, sugavo šamą, vėgėlę, lyną, 2 sykus, 3 eršketus, 8 lydekas, 11 karšių, 6 kg ešerių ir 1 kg kuojų. Padaryta žala žuvų ištekliams - 5 865 eurai. Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai, paimtos žuvys, medinė irklinė valtis ir tinklai.
- Panevėžio Širvėnos ežere: Pareigūnai nustatė žveją, sugavusį mažesnę, nei leistiną, lydeką (44 cm) ir šamą (39 cm). Už šamą jam teks atlyginti 480 eurų žalą, už lydeką - 240 eurų (iš viso - 720 eurų). Be to, gresia bauda iki 60 eurų.
- Klaipėda: Draudžiamo dydžio salatį pagavusį asmenį nustatę pareigūnai skyrė baudą ir 240 eurų žalą.
Aplinkosaugininkai primena, kad visus reikalavimus galima rasti mėgėjų žvejybos taisyklėse. Pastebėjus neteisėtos žvejybos atvejus prašoma kuo skubiau pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat svarbu nufotografuoti ar nufilmuoti pažeidimą, t. y. - asmenis darančius pažeidimą, bei šią informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašą siųsti el. paštu.
tags: #uz #pagauta #lyna #kokia #bauda