Iki gegužės 1 dienos Lietuvoje paženklinta ir į Gyvūnų augintinių registrą įtraukta beveik 300 tūkst. - maždaug kas ketvirtas gyvūnas. Nesuspėjusieji iki termino mikroschema paženklinti savo gyvūnų augintinių - šunų, kačių ir šeškų, nors ir vėliau, tai privalo padaryti. Už vėlavimą baudų kol kas neketinama skirti. Su paženklintais gyvūnais taip pat yra lengviau keliauti į kitas valstybes, jam išduodami kelionės dokumentai.
Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis ir kita augintinių statistika, Lietuvoje iš viso galėtų būti about 550 tūkst. šunų ir apie 600 tūkst. JK vairuotojams, keliaujantiems su savo augintiniais automobilyje, gali būti skirtos baudos iki 5 000 svarų sterlingų ir netgi gali būti prarastas automobilio draudimas, jei gyvūnai nebus tinkamai pririšti. Nesilaikant šios taisyklės, iš pradžių gali būti skirta 1 000 svarų sterlingų bauda, tačiau jei byla bus perduota teismui, baudos gali siekti 5 000 svarų sterlingų.
Daugelis Didžiosios Britanijos draudimo polisų leidžia vežtis gyvūnus transporto priemonėse, jei jie yra saugiai prisegti. Visapusiškas draudimas paprastai apima vairuotoją ir keleivius, bet ne patį augintinį. „Vairuotojai dažnai neįvertina, kiek blaško neprisegtas augintinis“, - sako Sarah Thompson, JK AA kelių eismo saugumo patarėja. „Mažas šuo, užšokęs jums ant kelių arba po pedalais, per kelias sekundes gali sukelti rimtą avariją. Palaidas augintinis automobilyje gali padidinti vairuotojo sužalojimo tikimybę išsiblaškymas ir staigaus stabdymo metu sužeisti tiek gyvūną, tiek keleivius.
Remiantis kelių eismo saugumo duomenimis, nepririšti gyvūnai kasmet yra šimtų nedidelių avarijų Jungtinėje Karalystėje priežastis. Ar pritartumėte panašioms baudoms Lietuvoje? Ar vietos įstatymai taip pat turėtų skirti baudas vairuotojams už keliones su nepririštais gyvūnais? Įraše pateikiamos teisės aktų nuostatos bei praktiniai pavyzdžiai, su kuriais kasdien susiduria gyventojai.
Teisinė bazė ir praktiniai patarimai dėl augintinių laikymo
Įspėja visus šunų šeimininkus Teisininkė pabrėžia, kad svarbu ne tik mylėti savo augintinį, bet ir užtikrinti aplinkinių saugumą bei komfortą. „KĄ PRIVALO ŽINOTI KIEKVIENAS ŠUNS ŠEIMININKAS? (Parengta, pagal skaitytojo prašymą). Tema šiandien tikrai aktuali.“ Mastas taip pat iškalbingas: 2024 m. vasario 1 d. duomenimis, vien Vilniuje buvo registruoti 47 032 šunys.
Vilnius 2026 m. kovo 16 d. paskelbė „Švarių vejų sezoną“, o 2024 m. savivaldybės apklausa parodė aiškų vaizdą: gyventojai dažniausiai susiduria būtent su nesurenkamomis šunų išmatomis (88 proc.), vedžiojimu be pavadėlio (52 proc.) ir šunų leidimu eiti į vaikų žaidimo aikšteles (40 proc.).
Ką sako teisės aktai dėl pavadėlio? Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnis nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. O gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato, kad: viešojoje vietoje šuo vedamas laikant už pavadėlio; jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo jų nepasiektų ir nekeltų grėsmės; pavojingi ir koviniai šunys bei jų mišrūnai viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu.
Įstatymas neskirsto situacijų pagal šeimininko subjektyvų įsitikinimą, kad jo augintinis „geras“. Vertinama ne tai, ką šeimininkas mano apie savo šunį, o tai, ar jis užtikrino, kad šuo nekels grėsmės aplinkiniams. Pavyzdžiui, jeigu palaidas šuo pribėga prie vaiko, bėgiko, dviračio ar kito šuns ir sukelia išgąstį, konfliktą, parkritimą ar sužalojimą, tai jau nebe „nemalonus epizodas“, o atsakomybės klausimas.
Ismatų nesurinkimas. Teisės aktai numato pareigą gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus. Vilniaus savivaldybės komunikacijoje nurodoma, jog maišelius su surinktais šunų ekskrementais galima mesti į mišrių atliekų konteinerius, o 2025 m. savivaldybė viešai akcentavo tinkamiausią vietą tokiems maišeliams - mišrių atliekų konteineris.
Vaikų žaidimo aikštelė - ne šunų vedžiojimo vieta. Vedžioti gyvūnus arba leisti jų vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimo aikšteles yra draudžiama. Vaikų žaidimo aikštelė negali tapti vieta, kur vaikas turi saugotis šuns, jo šlapimo ar išmatų.
Kokia atsakomybė gresia? Už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus taikomas Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnis. Jis numato baudą nuo 30 iki 120 eurų, jei pažeidimas sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei - nuo 50 iki 120 eurų, pakartotinai - nuo 120 iki 230 eurų. Jeigu dėl pažeidimo atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, bauda siekia nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinai - nuo 300 iki 550 eurų. Šias nuostatas gali taikyti VMVT, policijos ir savivaldybių pareigūnai.
Tuo pačiu Civilinis kodeksas nustato bendrą taisyklę, kad kiekvienas asmuo turi elgtis taip, kad nepadarytų kitam žalos, o padaryta žala atlygintina. Todėl jeigu dėl palaido šuns ar netinkamos priežiūros nukentėjo žmogaus sveikata, sugadintas turtas ar patirtos kitos išlaidos, klausimas gali pereiti iš administracinės atsakomybės į civilinės žalos atlyginimą.
Raginimai ir praktiniai patarimai šeimininkams
Ką tai reiškia atsakingam šeimininkui? Pavadėlis turi būti ant šuns, o ne kišenėje; prasilenkiant su žmonėmis ar kitais gyvūnais jis turi būti sutrumpintas; išmatas reikia surinkti iš karto, ne „vėliau grįšiu“; į vaikų žaidimo aikšteles šuns leisti negalima; augintinio energijai išlieti reikia rinktis tam skirtas vietas. Vien Vilniuje 2025 m. savivaldybė skelbė turinti 36 šunų vedžiojimo aikšteles, taigi alternatyvų saugiam išsilakstymui tikrai yra.
Jeigu matote sistemingą pažeidimą, verta fiksuoti vietą, laiką, nuotraukas ar vaizdo įrašą ir kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos padalinį arba policiją. VMVT pranešimus apie gyvūnų gerovės pažeidimus priima internetu ir telefonu 1879 arba +370 5 242 0108. Jei gyvūnas realiai kelia pavojų žmonėms - pavyzdžiui, agresyvus ar blaškosi važiuojamojoje dalyje - rekomenduojama skambinti 112.
Teisinis kontekstas ir praktika dėl įvežimo į Lietuvą: Muitinės departamentas ir VMVT sustiprino kontrolę dėl įmoninio ar nekomercinio įvežimo atvejų. Įtariama, kad gyvūnai gali būti parduodami ar perduodami naujiems savininkams, todėl būtina turėti BSĮD dokumentą. Teisinės priemonės apima baudas nuo 900-1500 Eur už tokias praktikas, o augintiniai gali būti sulaikyti ar konfiskuoti.
VMVT ir Muitinės pareigūnai ragina pirkti tik iš oficialiai registruotų veisėjų ir būti atidžiais dėl gyvūnų sveikatos bei kilmės. Taip pat primenama, kad gyvūnų augintinių gynimo klausimai apima ne tik Lietuvą, bet ir kitų ES šalių praktiką.
Gyvūnų mylėtojai ir renginių organizatoriai turi būti dėmesingi: nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostata, kuri draudžia eksponuoti renginiuose gyvūnus, kuriems buvo atliktos draudžiamos veterinarinės procedūros. Kupiruotų gyvūnų dalyvavimas parodose ir viešas rodymas nėra toleruojamas.
Augintinių laidojimo ir gaišenos tvarkymo schema: gyvūnų gaišenos gali būti užkasamos privačioje valdoje arba gyvūnų kapinėse, sudeginamos gyvūnų gaišenos krematoriume arba perdirbamos pagal ŠGP perdirbimą įmonėse. Duobės turi užpildyti ne mažiau kaip 1 metro, o pelenai gali būti laikomi specialioje talpykloje arba užkasti ne mažesniu kaip 0,5 metro gylyje. Už nepaisymą gali grėsti baudos, o pakartotinis nusižengimas - didesnės baudos.
Augintinių kremavimo paslaugos Lietuvoje: krematoriumas dirba ir siūlo skirtingas kainas priklausomai nuo augintinio svorio - 100-240 eurų, į kainą įeina kremacija ir urna, galimi vaizdo įrašai. Dažnai kremavimą renkasi tie, kurie nori oriai atsisveikinti su savo augintiniais.
tags: #uz #atvezta #savo #augintini #taikoma #bauda