Identifikavimo sistemos karinių konfliktų ir masinės migracijos fone tampa kritiškai svarbios užtikrinant asmenų teises, socialines garantijas ir deramą žuvusiųjų atminimą. Ukrainos teisinėje sistemoje naudojami kelių tipų identifikatoriai: gyvų asmenų tapatybės kodai bei unikalūs numeriai, suteikiami neatpažintiems žuvusiesiems. Kiekvienas šių skaitmenų junginys turi griežtą struktūrą, padedančią valstybės institucijoms tiksliai nustatyti asmens tapatybę net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Neatpažintų žuvusiųjų identifikavimo kodas ir jo sandara
Pasirodo, daugybė tarnybų rūpinasi neatpažintais žuvusiaisiais, o jų pervežimo ir laidojimo maršrutams atsekti naudojama speciali kodavimo sistema. Ukrainos vyriausybės nutarime Nr. 1466 nurodyta, kad unikalus kodas suteikiamas kūnams arba palaikams pagal 2022 m. kovo 8 d. Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą.
Šis unikalus identifikatorius yra sudarytas iš raidžių ir skaičių kombinacijos, kurioje kiekvienas elementas turi konkrečią reikšmę:
- Regiono raidinis kodas - nurodo vietovę, kurioje buvo rastas kūnas;
- Paieškos grupės numeris - identifikuoja padalinį, vykdžiusį palaikų surinkimą;
- Rasto žuvusiojo kūno serijos numeris - unikalus eilės numeris sistemoje.
Kortelės su šiuo numeriu pritvirtinamos prie paties kūno ir maišo, kuriame jis gabenamas, taip pat naudojamos pažymėti maišą su žuvusiojo daiktais. Nors iki 2025 m. ant kapų dažnai buvo rašoma raidė „a“ arba „z“ ir keturi skaitmenys (civilinės metrikacijos biuro mirties liudijimo numeris), dabartinė tvarka numato 17 skaitmenų kodą, kurį suteikia Teismo medicinos ekspertizės biuras.
Pasak ekspertų, pagal šį numerį galima nustatyti, kuriame skyriuje buvo paimta žuvusiojo biologinė medžiaga DNR tyrimui. Šis numeris yra nurodytas tyrimo medžiagoje ir tiesiogiai padeda identifikuoti kūną, todėl net ir mechaninės klaidos užrašant nulius negali turėti lemiamos įtakos tapatybės nustatymo procesui.
Gyvųjų asmenų identifikavimo kodas: privatumas ir struktūra
Asmens tapatybės kodas yra suteikiamas visam gyvenimui ir išlieka toks pats iki mirties. Žmogus gali pasikeisti vardą, pavardę, statusą ar gyvenamąją vietą, tačiau identifikacinio numerio pakeisti neįmanoma, todėl jis yra pagrindinė priemonė siekiant išvengti asmens „prapuolimo“ teisinėje sistemoje.
Teisingumo ministerijos nuomone, šiuo metu generuojamas asmens kodas turi griežtą vidinę struktūrą. Pagal ją galima nustatyti:
- Asmens amžių;
- Lytį;
- Gimimo vietą (užsieniečių atveju).
Būtent dėl tokios detalios struktūros kyla diskusijų dėl asmens teisės į privatumą pažeidimo. Šiuo metu asmens kodo naudojimas elektroninėje erdvėje yra ribojamas, jo negalima skelbti viešai. Siekiant užtikrinti asmens privatumą, siūloma keisti asmens dokumentuose esančių asmens kodų sudarymo tvarką, reikšminį kodą pakeičiant atsitiktiniais skaičiais.
Dokumentų pildymas ir užsienio piliečių apskaita
Teisės aktuose numatyta, kad dokumentuose būtina nurodyti vardą, pavardę, asmens kodą (jei jis suteiktas), gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą, kuris turi būti transliteruotas iš ukrainiečių kalbos. Svarbu pažymėti, kad paso serija ir numeris nėra traktuojami kaip asmens kodas, nors kai kurie steigėjai šią informaciją nurodo papildomai.
DNR informacija ir biometriniai duomenys identifikacijos procese
Ukrainos įstatyme „Dėl žmogaus genominės informacijos valstybinės registracijos“ numatyta speciali DNR analize grindžiama identifikavimo schema. Karių biologinė medžiaga (vidinės skruosto gleivinės ląstelės) paimama mokymo centruose arba kariniuose daliniuose. Medžiagos paėmimo data ir karinio dalinio numeris įrašomi į kario karinės registracijos dokumentus ir jo asmens bylą.
Gynybos ministerija taip pat sieja viltis su biometriniais duomenimis. Projektuose numatyta, kad teismo medicinos ekspertai ar policijos pareigūnai paima žuvusiojo pirštų atspaudus ir fotografuoja jo veidą. Pirštų atspaudai įvedami į specialią Vidaus reikalų ministerijos elektroninę duomenų bazę, tačiau šiuo metu kariai nėra įpareigoti jų pateikti privalomai prieš mirtį.
Informacijos saugojimo terminai ir laikinieji kapai
Neatpažintų asmenų palaikų laidojimas vadinamas laikinu, nes, nustačius tapatybę, artimieji gali juos perlaidoti. Kol vyksta tyrimai, kūnai laikomi specialiuose morguose arba šaldymo kamerose, kuriose palaikai gali būti saugomi iki 12 mėnesių.
Vadovaujantis įstatymu, informacija apie neatpažintus palaikus valstybiniuose registruose saugoma 50 metų. Laidojimo registracijos knygoje privalo būti įrašytas sklypo, sektoriaus ir kapo numeris, laidojimo data bei mirties liudijimo duomenys, užtikrinant, kad kiekvienas fragmentas ir rasta vieta būtų užregistruoti pagal bendrą standartą.
tags: #ukrainieciu #asmen #skodas #prasideda #2