Kelių spūsčių ypatumai didmiesčiuose
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ypač prasidėjus mokslo metams, intensyvus eismas tampa kasdienybe. Vilniuje pagrindinės spūstys dažniausiai susidaro Geležinio Vilko gatvėje nuo Baltupių iki Saltoniškių sankryžos, taip pat Ukmergės gatvėje nuo Pašilaičių iki Saltoniškių sankryžos, Laisvės prospekte, Narbuto gatvėje ir leidžiantis nuo kalno.
Siekiant palengvinti situaciją, kai kurie miestiečiai džiaugiasi greitaisiais autobusais, kurie padeda greičiau susisiekti su miesto centu. Pastebima, kad žmonės po truputį persėda į viešąjį transportą. Tie, kuriems nėra būtina važiuoti nuosavu automobiliu, rugsėjį tikriausiai pagalvos apie viešojo transporto naudojimą, nes kamščiai gali būti labai dideli.
Kritinės vietos automobilių spūstims susidaryti yra Murava, taip pat Savanorių prospekto pradžia ir kai kurios prospektą kertančios vietos. Pirmoji rugsėjo savaitė tradiciškai būna pati sunkiausia. Dėl uždaromų gatvių vairuotojams rekomenduojama įvertinti maršrutą ir laiką, keliaujant į darbą.
Kaune, siekiant sumažinti spūstis, padidintas autobusų ir troleibusų reisų skaičius. Naktį iš rugpjūčio 31-osios į rugsėjo 1-ąją, taip pat iš rugsėjo 1-osios į rugsėjo 2-ąją, viešasis transportas veikia visą parą. Pastebima, kad padidinus reisų skaičių, didėja ir keleivių skaičius.
Uostamiestyje, Klaipėdoje, labiausiai apkrauta centrinė miesto dalis. Tam įtakos turi tai, kad nemažai mokinių tėvai atveža vaikus iš priemiesčių. Papildomų sunkumų kelia ir uždarytas Pilies tiltas, kurio remonto pabaiga planuojama metų pabaigoje. Dėl šio tilto spūstys šiemet bus dar didesnės. Spūstys susidaro ir prie Jakų žiedo, nes daugelis pro šią vietą keliauja į centrą.
Savivaldybės darbuotojai pripažįsta, kad važiuoti viešuoju transportu yra kur kas greičiau nei pasiekti tam tikrą tašką automobiliu, todėl dalis vairuotojų persėda į autobusus. Dėl greitųjų ekspresų, kaip ir Vilniuje, su autobusu į centrą galima atvažiuoti greičiau nei automobiliu.
Policijos prevencinės priemonės ir vairuotojų kultūra
Prasidėjus naujiems mokslo metams, visoje šalyje policijos pareigūnai vykdys prevencines priemones, skirtas užtikrinti eismo saugumą. Numatyta skirti sustiprintas policijos pajėgas eismo saugumui visuose keliuose užtikrinti.
Šalies policijos pareigūnai organizuos atsitiktinius mokyklinių, taip pat maršrutinių autobusų, vežančių vaikus į mokyklas ir iš jų, vairuotojų blaivumo patikrinimus. Bus atkreipiamas dėmesys į saugų vaikų vežimą automobiliuose, saugos diržų ir specialių sėdynių naudojimą.
Nuo rugpjūčio 25 d. iki rugsėjo 14 d. vykdomos prevencinės priemonės, kurių metu ypatingas dėmesys skiriamas privalomų saugos priemonių naudojimo kontrolei (saugos diržai, vaikų vežimas automobiliuose).
Troleibusų vairuotojos Simona Januš kasdienybė
Troleibusų vairuotoja Simona Januš, kuriai vos 25-eri, dalijasi savo patirtimi apie darbą viešajame transporte. Ji teigia, kad didžiausią sunkumą darbe kelia transporto priemonių spūstys, kai vairuotojai skuba ir lenda į tarpus. Troleibusų vairuotojams stabdymo kelias yra ilgesnis, jie negali stabdyti taip staigiai, kaip automobiliai, nes veža žmones.
Simona pirmoji į troleibuso vairuotojo darbą sėdo prieš ketverius metus. Jos pasirinkimas dirbti šioje profesijoje buvo sąmoningas, įkvėptas tėčio, kuris vairuodavo autobusą. Jai patinka darbas su keleiviais ir jų vežiojimas.
Pradžia nebuvo lengva - po trijų mėnesių mokymų, pirmą kartą išvažiavus į gatves be mokytojo, mergina norėjo viską mesti. „Pirmas kartas, turbūt kaip ir visiems, buvo košmariškas, buvo tokia emocija, kad galvojau, jog aš tos pusės dienos neišgyvensiu“, - prisimena S. Januš. Tačiau antra diena buvo daug lengvesnė.
Dabar Simona už troleibuso vairo jaučiasi daug geriau, nors tikina, kad kiekvieną dieną vis dar išmoksta ko nors naujo. Jei pasidaro nuobodu, ji paprašo dirbti daugiau, kad išvengtų monotonijos. Skirtingi maršrutai padeda išlaikyti darbo įdomumą.
Darbo dieną S. Januš pradeda anksti - keliasi 4 valandą ryto, o paskutinį reisą baigia apie pusę septynių vakare. Žiemą atsikelti sunkiau dėl tamsos ir šalčio, tačiau vasarą lengviau, nes kartu su ja bunda ir saulė.
Darbo metu ji turi 4 valandų pertrauką, kurią skiria mokslams Vilniaus Gedimino technikos universitete, kur siekia transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos bakalauro laipsnio. Ji teigia, kad mokytis ir dirbti yra sunku, bet tai suderinama, nes darbe pailsi nuo mokslų, o mokydamasi - nuo darbo.
Vairuotojų kultūra Lietuvoje ir užsienyje
Simona Januš neseniai lankėsi Rygoje ir buvo nustebusi, kad ten vairuotojai yra gerokai kultūringesni nei Vilniuje. Viešasis transportas Rygoje yra labiau gerbiamas, vairuotojai dažniau praleidžia viešąjį transportą, parodo posūkį ir sulaukia dėmesio.
Ji pastebėjo, kaip tramvajus sustoja viduryje kelio, ir visi automobiliai aplink sustoja, laukdami, kol jis išleis keleivius. Pirmenybė kelyje yra viešajam transportui. Tuo tarpu Lietuvoje situacija ne tokia gera, nors Simona ir neskuba smerkti visų vairuotojų.
Ji išskiria kitą didelę problemą - automobilių vairuotojus, kurie, įjungę avarinį signalą, mano, kad gali stovėti kur tik užsinori, ypač stotelėse ar prie draudžiamųjų ženklų. Dauguma jų nesustoja dėl gedimo, o tiesiog pastovi, paplepėti ar išleisti žmogų, nors netoliese gali būti automobilių aikštelė.
Simona nėra mačiusi, kad policija sudraustytų ne vietoje su avariniu signalu automobilį pasistačiusius vairuotojus Vilniuje. Ji atkreipia dėmesį, kad tokie veiksmai trukdo eismui ir sukelia spūstis.
Didelė problema yra ir tėvai, kurie sustoja išleisti savo vaikus į mokyklą prie stotelės, nors galėtų naudoti mokyklos aikštelę. Tai trukdo kitiems vairuotojams.
Viešojo transporto keleivių elgesys
Simona Januš taip pat išvardija ne vieną viešojo transporto keleivių ydą, kuri trukdo vairuotojams. Dažnai keleiviai, nepaisydami užrašo "neprašyti nekalbinti vairuotojo", vis tiek bando bendrauti, klausinėja kelionės, bilietų ar kitų klausimų.
Nors vairuotojai stengiasi būti mandagūs, pasitaiko situacijų, kai vienu metu juos užsipuola keli keleiviai: vienas perka bilietą, antras klausia, kur išlipti, trečias piktinasi, kad nepavyksta pasižymėti bilietėlio.
Pasitaiko ir atvejų, kai keleiviai, vėluodami, bando įlipti į troleibusą staigiai kišdami rankas, galvą ar koją, taip rizikuodami būti prispausti durimis. Simona prašo keleivių, kurie vėluoja, atsistoti prie durų ir palaukti, kol jos bus atidarytos.
Taip pat yra žmonių, kurie ramiai sėdi iki paskutinės akimirkos, o sustojus stotelėje netikėtai šoka iš savo vietos pro duris, rizikuodami prispausti rankas.
Eismo saugumas ir netikėti pavojai
Simona Januš pripažįsta, kad kartais tenka stipriai spausti stabdžius dėl užlindančio automobilio, staiga į kelią išbėgusio pėsčiojo ar netikėtai išnirusio dviratininko.
Dauguma pėsčiųjų elgiasi atsakingai, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie eina nekreipdami dėmesio į aplinką. Vairuotojai privalo juos praleisti.
Dviratininkų buvimas gatvėje, anot vairuotojos, trukdo bet kokiam transportui, net automobiliui. Nors ne visur yra dviračių takai, o šaligatviai būna platūs, dviratininkai dažnai važiuoja keliu, nes jiems taip patogiau ir greičiau. Tai sukelia nepatogumų ir nesupratimo tarp vairuotojų.
Troleibusų techninės detalės ir vairuotojų kompetencija
Simona Januš atvirauja, kad jai mieliau vairuoti senesnį troleibusą, nes jie yra praktiškesni, turi mažesnius gabaritus ir yra paprastesni nei nauji. Senesniuose troleibusuose, jei įvyksta gedimas, jį dažnai galima pataisyti vietoje, o sugedus naujam, paskutinės stotelės gali tekti nepasiekti.
Ji demonstruoja gerą techninių žinių išmanymą, gebėdama atlikti smulkius remonto darbus, pavyzdžiui, dingus eigai, atjungti blokiruotę ar sutaisyti srovės imtuvų angliukus.
Kiekvieną rytą Simona pati apžiūri troleibusą, patikrina ratus, žibintus, posūkio signalus, garso signalą, įveda grafiką į borto kompiuterį ir patikrina komposterius. Tam pasiruošimui ji turi 23 minutes.
Profesinių sąjungų reikalavimai ir streikų grėsmė
Vilniaus savivaldybės valdomo „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinių sąjungų atstovai reikalauja, kad įmonė būtų paskelbta keleivių vežimo dalies maršrutų konkurso laimėtoja, priešingu atveju grasina streikais.
Dvejų valandų streikai numatyti balandžio 19, 21 ir 24 dienomis. VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius teigia, kad darbuotojai reikalauja teisinės apsaugos atleidžiamiems įmonės darbuotojams, perduodant dalį maršrutų privačiam verslui. Jie siekia užtikrinti pirmumo teisę įsidarbinti privačiose bendrovėse, perimančiose maršrutus.
Profsąjungos reikalauja paskelbti VVT savivaldybės vykdyto vežėjų konkurso nugalėtoju, išsaugoti darbo vietas ir socialines garantijas, bei "nediskriminuoti VVT, sudarant nesąžiningas sąlygas konkuruoti su privačiais vežėjais".
Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius profesinių sąjungų veiksmus vertina kaip neteisėtą spaudimą savivaldybės viešųjų pirkimų komisijai. Jis pabrėžia, kad profesinių sąjungų reikalavimai turi atitikti Lietuvos įstatymus ir gali būti traktuojami kaip spaudimas viešųjų pirkimų procedūroms.
Vicemeras taip pat teigia, kad vairuotojų apskritai trūksta viešajame transporte, todėl VVT darbuotojai tikrai nepraras darbo, jei laimės kiti vežėjai. Skolos įmonei per daugiau nei pusantrų metų sumažintos nuo 26 mln. eurų iki 11 mln.
tags: #troleibusa #vairuoja #vytenis #ir #gediminas